Buvo toks laikas, kai trečiasis brolis Jonas užsimesdavo ant pečių maišelį su kepalėliu duonos ir išeidavo iš jaukių namų į platųjį pasaulį laimės ieškoti. Ir rasdavo. Paprastai kokią nors užburtą karalaitę, kurią reikėdavo išvaduoti. Dabar, pasirodo, į Žemę laimės ieškoti pradėjo keliauti marsiečiai su laimės matuokliais vietoj duonos kepalėlių. Nes, žinote, Marse yra kalnų, jūrų, upių, ežerų, miškų, pievų su gėlėmis ir, žinoma, miestų. Tik, va, laimės nė su žiburiu nerasi. Marsiečių nuotaika visą laiką vienoda kaip kokių dulkių siurblių ir skalbimo mašinų. O štai Žemėje, pasirodo, kiek žmonių, tiek ir laimių!

Taip elementariausią liaudies pasakos siužeto schemą perkeldama į šiuos laikus, technikos amžiuje augančiam vaikui laimės sąvoką bando paaiškinti Jurga Ivanauskaitė. Štai ir pasipila įvairios laimės variacijos - pagal kiekvieno skonį ir pageidavimus: įkopti į Everestą, nugalėti kančią, pašokinėti ant žarijų, pamedituoti, palevituoti, pagerbti protėvius, studijuoti Torą ir laikytis tradicijų, atsisakyti turto ir guosti nelaiminguosius, vaikytis madų, paplepėti su kaktusų, grybų, upelių dvasiomis ir t. t. Kiekvienas skyrius - atskiras susitikimas. Viename iš jų šmėkšteli net pačios autorės prototipas. Tolerancija skirtingiems, net ir labai keistiems, elgesio modeliams, egzotinių išraiškingų ir įsimintinų personažų galerija, būdingiausi aplankytų šalių atributai, kultūrinės tradicijos... Tekstą papildo žaismingos ir šiek tiek harmonijos simbolį - mandalą - primenančios autorės iliustracijos.

Ir štai po kiekvienos Žemėje praleistos dienos Marso gyventojas darosi vis mažiau panašus į mikrobangų krosnelę. Galų gale pasirodo ir šmėkla (tiksliau - tik šmėkliukė), kurią Marsis išvaduoja kaip tipiškas pasakų "trečiasis brolis" karalaitę ir pagal pasakų pabaigos formulę ruošiasi ilgai ir laimingai gyventi Iliuzijos žvaigždėje.

Viskas tiesiog idealiai schematiška - nuo pavadinimo iki pabaigos. Galima įtarti, kad Jurga Ivanauskaitė iš pradžių susidarė planą, ką nori vaikui pasakyti, paskui prisėdo ir vienu atsikvėpimu įvilko jį į žaižaruojantį meninį rūbą - nubarstytą ne tiek fantazijos, kiek humoro perliukais, lydinčiais kiekvieną Marsio žingsnį, kurį šis žengia Žemės paviršiumi. Todėl manantiems, kad perskaitę šią apžvalgą, žino, apie ką rašoma knygoje, pasakysiu - čia ne tiek svarbu kas, kiek - kaip parašyta. Nors ir laimės receptas dar nesurastas. Jei nesate visiškai suaugę - ieškokite ir jūs.

Laimės variacijos - iliuzija ar tikrovė?