Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“
Valiukė
Vaiva Rykštaitė man viena iš tų rašytojų, kuri rašo fainiai. Suprantamai paprastajam žmogui, be didelių literatūrinių viražų, bet labai taikliai ir dažnai ten kur skauda, kur nemalonu. Skaitydama jos tekstus dažnai atpažįstu save negatyviam kontekste ir tai augina. Pažiūrėti į save kritiškai, kartais su ironija, visai naudinga, nes tai priverčia keistis, o kartais bent pagalvoti… Daugiau: Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“
J. M. COETZEE „Barbarų belaukiant”
Ovidijus R.
Iš kažkur manyje yra gaji nuostata, jog gavę literatūros Nobelio premiją rašytojai nežino, ką su ja daryti ir iš didelio rašto išeina iš krašto. Neturiu tam nenuginčijamų įrodymų, bet J. M. Coetzee lieka pavyzdžiu, kurio ikinobeliniai kūriniai man patinka daug labiau. Toks yra ir vienas pirmųjų Coetzee romanas „Barbarų belaukiant” (orig. Waiting for the Barbarians), … Toliau skaityti J. M. COETZEE „Barbarų belaukiant”
knygos apžvalga | William Gibson „Count Zero“ | Sprawl 2 (Neuromantas 2 / Driekas 2)
Nosferatu
Autoriai: William GibsonPavadinimas: Count ZeroSerija: Sprawl / Driekas 2Žanras: KiberpankasĮvertinimas: 4/5 | GoodreadsPo labai ilgo laiko, pagaliau grįžau į Drieką (Sprawl) ir perskaičiau William Gibson Neuromanto tęsinį pavadinimu Count Zero. Tai dabar metas padaryti šios knygos apžvalgą. Turiu labai daug klausimų ir minčių, iš kurių nei viena neverta paminėti. Beje, jei apie kiberpanko žanrą
Tommi Kinnuneny „Nesakė, kad gailisi“
Valiukė
Mėgstu aš pasigirti, kad turiu gerą atmintį, bet tik po kurio laiko, parsinešus namo knygą, susivokiau, jog šis autorius man jau pažįstamas. Esu skaičiusi jo knyga „Šviesa, tavo akyse“. Praplaukė man toji knyga, nelabai ją atsimenu. Visgi šioji „Nesakė, kad gailisi“ atmintin įsirėš ilgėliau. Knygos siužetas mus nukelia į 1945-tuosius. Penkios moterys pasitraukia iš Norvegijos… Daugiau: Tommi Kinnuneny „Nesakė, kad gailisi“
Tim Sullivan. Dantistas
Virginija S.
Bristolio apylinkėse randamas lavonas, kurio mirtį policija linkusi priskirti benamių bendruomenės konfliktui. Bet detektyvui Krosui kyla abejonių ir neatsakytų klausimų. Ar mirtis susijusi su tragedija, per kurią šiam vyrui kadaise teko palikti namus? Gilindamasis į įtartiną benamio vyro mirtį detektyvas seržantas Džordžas Krosas atranda sąsają su prieš daug metų neištirta byla ir įsitikina, kad žudiką […]
The post Tim Sullivan. Dantistas first appeared on Geros knygos.Norbertas Černiauskas - „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Anonymous
Nelabai seniai išleista Norberto Černiausko knyga apie paskutinę Lietuvos 1940-ųjų metų vasarą sukėlė daug minčių ir emocijų. Joje rašyta apie tai, kuo gyveno paprasti, ir ne tokie paprasti Lietuvos žmonės, apie ką diskutavo politikai, kokios problemos buvo aktyviai gvildenamos. Knyga parašyta taip, lyg didžiulis karo debesis lyg ir kybo padangėje, bet daugelis užsiėmę visai kitais dalykais. Ukrainos karo kontekste tai buvo labai įtaigi knyga: gal ir mes gyvename paskutinę savo nepriklausomos Lietuvos vasarą ir tiesiog to nepastebime?
Naujoji Norberto Černiausko knyga „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ bando tą patį žanrą, bet aprašo Lietuvą, kuri galėjo būti 1968-aisiais. Įsivaizduokime, kad karo neįvyko, bet Vilnius atgautas, o viskas klostosi taip, kaip buvo planavę tarpukario žmonės. Bet čia magija ir sugriūna, nes knyga patenka į keistą „uncanny valley“ efektą, kai piešiamas vaizdas kaip ir labai panašus į tikrąjį, bet iki galo neįtikinantis. Koncentruojamasi į gyvenimo smulkmenas (o tai ir buvo knygos apie 1940-ųjų vasarą stiprybė), kurios arba net nelabai ir skiriasi nuo tikrosios įvykusios realybės, arba šiek tiek užneša į kažkokį stympankišką fikcijos žanrą. Gal ir įdomu įsivaizduoti, kaip ten būtų atrodžiusi Pakšto siūlyta kolonija Angoloje, bet čia jau grožinė literatūra. Tuo tarpu esminiai epochos klausimai yra apeinami, neaišku kaip čia mums pavyko išvengti karo, kaip išlikome nepriklausomi – o juk tai esminiai dalykai, kurie būtų nulėmę šalies vystymąsi. Apie užsienio politiką nepasakoma beveik nieko, išskyrus tik apie santykius su Portugalija, kuri realybėje vargu ar galėjo tapti mums labai įtakinga.
Tiesa, pats „kas būtų jeigu būtų“ klausimas yra įdomus. Tarkim, kas būtų, jeigu Vilnius nuo pat pradžių būtų priklausęs Lietuvai? Ne tiek įdomu į kurį Vilniaus restoraną būtų rinkęsi pramogautojai, žymiai įdomiau suprasti, kaip tai būtų paveikę tautos vystymąsi. Manau, kad santykiai su lenkais būtų vienareikšmiškai geresni. Kadangi ne taip stipriai būtų reikėję išsiskirti nuo lenkų, gal tarpukariu nebūtume tokie tautiškai lietuviškai nusiteikę, gal nebūtume išparceliavę lenkų dvarų. Gal save labiau suvoktume kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės palikuonis, gal net būtume sudarę federaciją su Lenkija. O tada gal ir iš tiesų būtume nepatekę į Sovietų sąjungą. Fado irgi galėtų atsakyti į tokius esminius klausimus, bet, deja, tokia analizė pasimetė tarp gyvenimo smulkmenų ir detalių.
Norbertas Černiauskas - „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Anonymous
Nelabai seniai išleista Norberto Černiausko knyga apie paskutinę Lietuvos 1940-ųjų metų vasarą sukėlė daug minčių ir emocijų. Joje rašyta apie tai, kuo gyveno paprasti, ir ne tokie paprasti Lietuvos žmonės, apie ką diskutavo politikai, kokios problemos buvo aktyviai gvildenamos. Knyga parašyta taip, lyg didžiulis karo debesis lyg ir kybo padangėje, bet daugelis užsiėmę visai kitais dalykais. Ukrainos karo kontekste tai buvo labai įtaigi knyga: gal ir mes gyvename paskutinę savo nepriklausomos Lietuvos vasarą ir tiesiog to nepastebime?
Naujoji Norberto Černiausko knyga „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ bando tą patį žanrą, bet aprašo Lietuvą, kuri galėjo būti 1968-aisiais. Įsivaizduokime, kad karo neįvyko, bet Vilnius atgautas, o viskas klostosi taip, kaip buvo planavę tarpukario žmonės. Bet čia magija ir sugriūna, nes knyga patenka į keistą „[uncanny valley]1“ efektą, kai piešiamas vaizdas kaip ir labai panašus į tikrąjį, bet iki galo neįtikinantis. Koncentruojamasi į gyvenimo smulkmenas (o tai ir buvo knygos apie 1940-ųjų vasarą stiprybė), kurios arba net nelabai ir skiriasi nuo tikrosios įvykusios realybės, arba šiek tiek užneša į kažkokį stympankišką fikcijos žanrą. Gal ir įdomu įsivaizduoti, kaip ten būtų atrodžiusi Pakšto siūlyta kolonija Angoloje, bet čia jau grožinė literatūra. Tuo tarpu esminiai epochos klausimai yra apeinami, neaišku kaip čia mums pavyko išvengti karo, kaip išlikome nepriklausomi – o juk tai esminiai dalykai, kurie būtų nulėmę šalies vystymąsi. Apie užsienio politiką nepasakoma beveik nieko, išskyrus tik apie santykius su Portugalija, kuri realybėje vargu ar galėjo tapti mums labai įtakinga.
Tiesa, pats „kas būtų jeigu būtų“ klausimas yra įdomus. Tarkim, kas būtų, jeigu Vilnius nuo pat pradžių būtų priklausęs Lietuvai? Ne tiek įdomu į kurį Vilniaus restoraną būtų rinkęsi pramogautojai, žymiai įdomiau suprasti, kaip tai būtų paveikę tautos vystymąsi. Manau, kad santykiai su lenkais būtų vienareikšmiškai geresni. Kadangi ne taip stipriai būtų reikėję išsiskirti nuo lenkų, gal tarpukariu nebūtume tokie tautiškai lietuviškai nusiteikę, gal nebūtume išparceliavę lenkų dvarų. Gal save labiau suvoktume kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės palikuonis, gal net būtume sudarę federaciją su Lenkija. O tada gal ir iš tiesų būtume nepatekę į Sovietų sąjungą. Fado irgi galėtų atsakyti į tokius esminius klausimus, bet, deja, tokia analizė pasimetė tarp gyvenimo smulkmenų ir detalių.
knygos apžvalga | K.C. Alexander „Nanoshock“ | SINless 2
Nosferatu
Autoriai: K.C. AlexanderPavadinimas: NanoshockSerija: SINless 2Žanras: Kiberpankas; LGBTQ+Įvertinimas: 5-5 | GoodreadsPabaigiau K.C. Alexander SINless serijos (norėčiau) knygą, pavadinimu „Nanoshock“ (Nanošokas). Nuostabiai susuktas, grubus, purvinas ir nešvankus LGBTQ+ ir Kiberpanko žanro siužetas, su veikėjais, kurių jau pasiilgau. Apie Knygą: Prieš kelis mėnesius Riko grįžo į gatves ir
knygos apžvalga | Robert C. Martin „Clean Code“
Nosferatu
Autoriai: Robert C. MartinPavadinimas: Clean CodeSerija: -Žanras: Programavimas; TechnologijosĮvertinimas: 4/5 | GoodreadsPradėjau Kiber-Kovą su šiek tiek teorijos apie tvarkingą kodo rašymą su Robert C. Martin knyga „Clean Code“ (Švarus Kodas). Puiki rekomendacija, knyga gan neblogai apibrėžia pagrindines praktikas kodo rašyme, kaip palaikyti tvarką ir leisti kodui augti jo neapsunkinant. Verta
Vaddey Ratner „Banjano šešėly“
Valiukė
Kurį laiką mano puslapyje vyravo tyla, taip jau nutinka kai energija per kraštus nesiveržia, o buitis užgriūna iš visų pusių. Knygos man vienu metu buvo tapusios sportu, gal net lenktynėm, kol vieną dieną savęs paklausiau, o kam man tai?. Ar mano gyvenimą pagerins rutininiai puslapiai, dar vienas produktyvumo medalis?. Knygos man poilsis ir įkvėpimas, net… Daugiau: Vaddey Ratner „Banjano šešėly“
Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .