Du mėnesiai su Apple Watch
Anonymous
Prieš du mėnesius įsigijau išmanųjį laikrodį, tikėdamasis, kad tai sumažins mano priklausomybę nuo socialinių tinklų. Du mėnesiai – jau pakankamas laikas įsivertinti rezultatus.
Laikas, kurį praleidžiu žiūrėdamas į telefono ekraną iš tiesų sumažėjo, bet ne tiek daug, kiek tikėjausi. Pirmosiomis savaitėmis priklausomybę nuo telefono valdyti sekėsi labai neblogai: vietoje kokių 3-4 valandų per dieną mano telefono vartojimas buvo sumažėjęs iki maždaug valandos. Jau jaučiau, kad nuolat tikrinti Facebook ar Twitter poreikio nebėra, labai retai tikrindavau, ar ko nors naujo nėra Mastodon tinkle, kuris dabar yra mano pagrindinis socialinis tinklas. Bet tada Lietuvoje ir JAV vyko rinkimai, ir telefonas vėl lengvai mane pasigrobė. Praūžus rinkimams į telefoną žvilgčioju mažiau, bet, sakyčiau, mano ekrano laikas sumažėjęs gal tik kokiu trečdaliu. Na, bent tiek.
Šiek tiek pasikeitė ir kiti įpročiai. Pakeitus Garmin į Apple Watch nebeliko „body battery“ metrikos, į kurią gana dažnai pasižiūrėdavau. Kadangi nesportuoju, tai jos nelabai pasigendu, iš tiesų, nuovargio matuoti gal ir neturiu didelio poreikio. Kita vertus, Apple judėjimo ir aktyvumo metrikos man vis dar keistokos. Iki šiol norėdavau per dieną nueiti bent 5000 žingsnių – vis dar tai darau, bet žingsnių sekimas nebe toks patogus, ir žingsniai skaičiuojami kažkaip ne taip jautriai nei su Garmin (čia, beje, gal Garmin problema, bet tiesiog pastebėjimas, kad net tokia paprasta metrika tarp dviejų skirtingų laikrodžių tarpusavyje yra sunkiai palyginama).
Keletas dalykų, kuriais esu labai patenkintas: atsiskaitymai per Apple Pay lengvesni per laikrodį nei per telefoną, patinka Siri (pirmą kartą iš tiesų naudoju balso asistentą, ant kompiuterio ir telefono tai visai neprilipo), dar keletas programų šviesoms namie valdyti, kalendoriui bei užrašams. Apibendrinant, esu patenkintas, nors lūkesčiai gal ir buvo užaukštinti. Labiausiai dėl savo elgsenos.
Bitės knygų klubas skaito. Claire Keegan. Tokie smulkūs dalykai
Virginija S.
Lapkričio 19 d. Bitės knygų klube buvo diskutuojama apie vieno populiariausių šiuolaikinių Danijos rašytojų Jenso Christiano Grøndahlio romaną „Spalio tylėjimas“, kuris yra sulaukęs didelio skaitytojų ir kritikų pripažinimo visame pasaulyje. Po aštuoniolika metų trukusios santuokos talentingą ir žavų meno kritiką, netarusi nė žodžio palieka žmona Astrida. O jis net nesugeba išsiaiškinti, kodėl ir kur ji […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Claire Keegan. Tokie smulkūs dalykai first appeared on Geros knygos.Gabija Lunevičiūtė - „Vilniaus atminties punktyrai“
Anonymous
Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ galima laikyti savotišku gidu po tarpukario ir ankstyvojo pokario Vilnių. Knyga susideda iš keliolikos pokalbių su tuo metu Vilniuje gyvenusiais žmonėmis, tad istorija tampa labai asmeniška, bet kartu ir daug įdomesnė, intymesnė. Pasakojama ne vien apie miesto plėtrą, architektūrą, bet kartu ir apie jausmą, apie tai, kurios Vilniaus vietos šiems žmonėms kelia emociją. O kartu ir pradedi geriau įsivaizduoti paprasto (bet ir nepaprasto, nes kai kurie pašnekovai – tikrojo senojo elito atstovai) žmogaus gyvenimą ir aplinką: kokie buvo kaimynai, kur buvo galima nusipirkti silkių, kur buvo skanūs ledai, kur eiti buvo nejauku, ir kur galėjai būti iškeiksnotas, jei kalbi lietuviškai.
Kadangi gyvenu Žvėryne, tai su malonumu perskaičiau skyrių apie tarpukario gyvenimą Vytauto gatvėje: Žvėryno gatvės po šios knygos tapo žymiai „savesnės“. Dabar, kai nešu šiukšles į konteinerius Mickevičiaus gatvės gale, gatvėje galiu įsivaizduoti lenkų berniūkščius, pravardžiuojančius lietuvių merginas, gyvenusias lietuvių mergaičių bendrabutyje Birutės gatvėje (ten vėliau sovietmečiu įsikūrė Kino studija, o dabar – butai). Eidamas Vytauto gatve pro vaistinę bandau įsivaizduoti šalimais silkėmis prekiavusius žydus, o priešais „I hate sushi“ stovintis daugiaaukštis iš tiesiog aukšto namo panašia į kaunietiška architektūrą virto moderniausiu lenkmečio pasididžiavimu – šį namą visi žinojo ir jis buvo vienas svarbiausių rajono orientyrų.
Įdomu buvo pamatyti ir senojo elito būstus: Čiurlionio bei Žygimantų gatvių butai buvo (ir yra!) prestižiniai, ten gyveno ne eiliniai žmonės. Jų istorijos irgi neeilinės, jų Vilnius gal kiek kitoks, kupinas reikšmingų profesorių, svarbių generolų ir verslininkų bei valdininkų. Man tokios intymios istorijos patinka, tai pats geriausias būdas susipažinti su miesto dvasia.
15.39. José Saramago „Praregėjimas“
Perskaičiau
Neslėpsiu, skaitydama vargau. Kelissyk galvojau, kad neverta toliau skaityti, nes vis nepavyko įsitraukti. Tačiau praeity esu skaičiusi nemažai J. Saramago knygų ir beveik visos paliko labai gerą įspūdį, tad įkalbinau save skaityti iki galo. Ši knyga pristatoma kaip antroji „Aklumo“ dalis. Kadangi siužete pasirodo keletas pirmosios knygos veikėjų, o ir atskleidžiamos detalės, vertinga būti perskaičius … Skaityti toliau: 15.39. José Saramago „Praregėjimas“
15.38. Helen Humphreys „Bilas Triušio Pėda“
Perskaičiau
Neįsivaizduoju kodėl, bet iš to, kaip ji pristatoma, susidariau įspūdį, kad knyga bus panaši į J. Steinbecko „Apie peles ir žmones“ – tokia tarsi itin gerietiška, bet kartu ir atskleidžianti žiaurų pasaulį. Nors įmanoma būtų kažkiek susieti jas, bet visgi „Bilas triušio pėda“ pasižymi kitokia atmosfera ir pasakojimu. Pradžia buvo įtraukianti ir išties atliepė mano … Skaityti toliau: 15.38. Helen Humphreys „Bilas Triušio Pėda“
15.37. Melody Beattie „Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“
Perskaičiau
Pradėjau skaityti dar 2023-ųjų pradžioje, tačiau po kiek laiko atidėjau ir likusį trečdalį užbaigiau tik šiomis dienomis. Sudomino mane kitų atsiliepimai ir noras pažiūrėti, kiek pateiktoje teorijoje atrasčiau savęs. Visgi užbaigusi knygą nusprendžiau goodreads puslapyje nevertinti žvaigždutėmis, kadangi kai kas patiko tiek, kad laisvai vertinčiau aukštu balu, tačiau buvo ir kas atrodė visai ne man … Skaityti toliau: 15.37. Melody Beattie „Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“
J. M. Miro. Žemiškos pabaisos.
kaskaityti.lt
MIRO, J. M. Žemiškos pabaisos [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Tadas Juras. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2024. 720 p. Ar … Skaityti toliau
Kęstutis Kėvalas. Žmogaus širdis sutverta dangui.
kaskaityti.lt
KĖVALAS, Kęstutis. RAŠKAUSKAS, Vytautas. Žmogaus širdis sutverta dangui [Pokalbiai apie laiką ir viltį]. Vilnius: Tyto alba, 2024. 360 p. Pirmas … Skaityti toliau
Daniel Hurst. Gydytojo žmona.
kaskaityti.lt
HURST, Daniel. Gydytojo žmona [romanas]. Iš anglų k. vertė Mantas Barcas. Vilnius: Sofoklis, 2024. 256 p. Ko tik nepadarytum dėl … Skaityti toliau
Donato Carrisi. Šešėlių mokytojas.
kaskaityti.lt
CARRISI, Donato. Šešėlių mokytojas [trileris]. Iš italų k. vertė Lina Gaučytė. Vilnius: Sofoklis, 2024. 256 p. – Yra vieta, kurioje … Skaityti toliau
Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .