15.46. Ashley Elston „10 aklų pasimatymų“
Perskaičiau
Romano centre – septyniolikametė Sofija, taigi jau nebesu tikslinė šio romano auditorija, tačiau pamačiau, kad veiksmas vyks per Kalėdas, tad ir suteikiau šansą. O siužetas – apie Sofiją, kurios žiemos atostogų planai sugriūva, tačiau senelė nusprendžia pakelti anūkei ūpą, pasiūlydama merginai avantiūrą: dešimt dienų eiti į pasimatymus su vis kitais vaikinais, kuriuos išrinks koks nors … Skaityti toliau: 15.46. Ashley Elston „10 aklų pasimatymų“
15.45. Bruce D. Perry „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų: ko traumuoti vaikai gali mus išmokyti apie netektį, meilę ir gijimą“
Perskaičiau
Pripažinsiu, kad tikėjausi kiek kitokios knygos. Maniau, tai bus vienas tų istorijų rinkinių, kuriuose autorius pasakodamas tikras istorijas mėgina šokiruoti skaitytoją, tuomet minimaliai aprašo gydymo procesą ir tiek. Tuo tarpu radau kur kas rimtesnę knygą. Taip, joje yra pasakojamos realios istorijos iš autoriaus praktikos, tad bus ne tik apie berniuką, kuris buvo augintas narve kaip … Skaityti toliau: 15.45. Bruce D. Perry „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų: ko traumuoti vaikai gali mus išmokyti apie netektį, meilę ir gijimą“
15.44. Viktor E. Frankl „Ko mano knygose nėra: prisiminimai“
Perskaičiau
Šįkart rašysiu trumpai, nes ir knyga – visai minimalios apimties. Tekste pasakojama apie Viktor E. Frankl gyvenimą, pradedant vaikyste, taip pat, įtraukiant ir profesinę karjerą. Jei nuoširdžiai, asmeniškai man norėtųsi, kad tai būtų labiau kaip priedas prie kažkurios jo knygos, nes kaip atskiras leidinys pasirodė pernelyg fragmentiškas. Visgi buvo ką išsinešiau ir iš šios – … Skaityti toliau: 15.44. Viktor E. Frankl „Ko mano knygose nėra: prisiminimai“
Giedrius Petkevičius. Diena, kai jie ateis.
kaskaityti.lt
PETKEVIČIUS, Giedrius. Diena, kai jie ateis [romanas]. Vilnius: Alma littera, 2024. 184 p. – Tiesiog mąstau balsu, Aurimai. Kaip manai, … Skaityti toliau
Stephen & Owen King. Miegančiosios gražuolės.
kaskaityti.lt
KING, Stephen & Owen. Miegančiosiso gražuolės [romanas]. Iš anglų k. vertė Bronislovas Bružas. Vilnius: Alma littera, 2024. 702 p. Vis … Skaityti toliau
„Lietuviško knygų klubo Barselonoje“ iniciatorė Joana: „Klubas yra biblioterapija”
Virginija S.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai užmezgus draugystę su katalonų-lietuvių asociacija „Ct-Lt“, „Lietuviškų knygų klubu Barselonoje“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu, susibičiuliavę klubai iki 2025 m. kovo mėnesio dalyvaus renginių cikle „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“. Ta proga „Gerų knygų“ rubrikoje „Knygų klubai Lietuvoje ir užsienyje“ kalbamės su „Lietuviško knygų […]
The post „Lietuviško knygų klubo Barselonoje“ iniciatorė Joana: „Klubas yra biblioterapija” first appeared on Geros knygos.Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Ragnar Jónasson. Akinantis sniegas
Virginija S.
Gruodžio 16 d. Detektyvų mėgėjų klube buvo diskutuojama apie Izraelio rašytojo, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, literatūrinių premijų laureato Dror Mišani romaną „Dingęs be žinios”. Serija romanų, kuriose veikia inspektorius Avrahamas, pirmą kartą išleista hebrajų kalba 2011 m. ir išversta daugiau nei į 15 kalbų. Romane „Dingęs be žinios“ autentiškas Tel Avivo priemiesčio Holono vaizdas ir inspektoriaus Avrahamo minčių […]
The post Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Ragnar Jónasson. Akinantis sniegas first appeared on Geros knygos.LT-08117
Anonymous
Man patinka Borgeso mintis, kad sugalvojus idėją knygai nebūtina jos parašyti – juolab neturiu tam nei talento, nei laiko, – bet mintį kažkokiu būdu užfiksuoti verta. Tarkim, parašant šios neegzistuojančios knygos recenziją. Taigi, pabandysiu.
Neseniai išleista nežinomo keliautojo knyga „LT-08117“ yra tiek kelionių gidas, tiek autoriaus kelionių įspūdžių knyga, kartais nuklystanti ir į gilesnius apmąstymus apie žmogaus būtį ar Lietuvos istoriją, bet tai nėra jos stiprioji pusė. Knygoje pasakojama apie kelionę į labai nedidelį kvartalą Žvėryne, kuris apibrėžiamas pašto indeksu LT-08117 ir kurį apima vos kelios gatvės: pusė Mickevičiaus, Vykinto, Liubarto ir koks trečdalis Birutės gatvės. Nors geografija labai ribota, bet ši teritorija iš ties labai įdomi ir nevienalytė: joje galima rasti ir didžiulį Achemos biurą, ir vieną prabangiausių Birutės gatvės atkarpų, garsėjančią „milijardierių“ vilomis, ir senovinių medinukų su senaisiais Žvėryno gyventojais, vis dar besikapstančiais savo daržuose, ir keleto šalių ambasadas ar ambasadorių rezidencijas.
Knyga patraukia savo detaliais pasakojimais: aprašytas kone kiekvienas įžymesnis medis ar kiemo katinas, kiekvienas įdomesnis rožių krūmas, namas ar gyventojas. Katinai yra savitos rajono įžymybės: Micius gyvena „Panamos“ apylinkėse, Lakį su savo „broliu“, kurio vardo autoriui matyt nepavyko išsiaiškinti galima sutikti buvusio Neries pliažo teritorijoje. Knygoje pridedami ir atskiri rožių, alyvų ir pakalnučių žemėlapiai, pateikiamos rekomendacijos, kuriuo metų laiku ir kur geriausia jas stebėti.
„LT–08117“ gražiai iliustruota vietinių menininkų akvarelėmis, joje vietą randa kone kiekvieno namo piešinys. Šis rajonas turi keletą išskirtinių architektūros įžymybių: čia ir Kompozitorių namai, ir Kazachstano ambasada, ir Vokietijos ambasadoriaus vila (turbūt gražiausias 2010-ųjų statinys), tačiau dėmesio verti net ir paprastesni medinukai. Kai kurių kiemuose dar galima rasti ir idiliško kaimo vaizdus primenančius šulinius ar sovietmetį menančias vargiai bevažiuojančias senienas.
Nors šis rajonas nėra labai senas, tačiau jame gausu istorijos. Čia buvo pastatytas pirmas Žvėryno mūrinis namas, kuriame įsikūrė mezgimo fabrikas, o vėliau lenkmečiu veikė lietuvių mergaičių bendrabutis. Sovietmečiu jame buvo kino studija, o dabar - butai ir advokatų kontoros. Šiame rajone buvo pirmojo troleibusų maršruto žiedas: vis dar išlikę pirmieji troleibusų kontaktinio tinklo stulpai. Čia buvo mėgstamas miestiečių paplūdimys, maudyklos, buvo nuomojami butai poilsiautojams. Palei upę kažkada veikė lentpjūvė, vėliau paupys apaugo vilomis ir ambasadomis.
Šio kvartalo išskirtinumas yra jo gyventojų įvairovė: autorius lygina kvartalą su mažu pačios Lietuvos mikrokosmu. Čia glaudžiasi (ar bent jau glaudėsi) buvusi nomenklatūra (Ministrų tarybai buvo statomi daugiaaukščiai), medinukuose gyveno paprasti pensininkai ir darbininkai, o prabangiuose sklypuose kūrėsi iškilūs verslininkai. Šiame kvartale ne vien dirbo, bet ir gyveno Bronislovas Lubys.
Tokio detalaus gido po nedidelį pašto indeksą nesu skaitęs. Suintrigavo tiek, kad norėčiau ten nuvykti pasivaikščioti.
Kalėdiniai sveikinimai senoviniu būdu
Anonymous
Vaikystėje pamenu, kad gruodžio mėnesį tėvai ir seneliai kone rituališkai pradėdavo didžiulio pažįstamų ir giminių sąrašo sudarymu: sąsiuvinyje per kelis puslapius nusidriekdavo sąrašas žmonių, kuriuos reikia pasveikinti su šventėmis. Kasmet būdavo perkama krūvelė atvirukų ir kelis vakarus suaugusieji leisdavo laiką juos pildant linkėjimais bei sveikinimais. Ne tokiems svarbiems kiek šabloniškais, artimiausiems – labiau asmeniškais, ten, kur į užsienį – su trumpomis žiniomis apie metų naujienas, ten, kur į Maskvą – ne su Kalėdomis, o tik su Naujaisiais. Būdamas darželinis pyplys itin džiaugdavaus gavęs darbą ant voko iš punktyrinių linijų išpiešti pašto indeksus.
Vėliau viskas paprastėjo, tapo lengviau pasiskambinti, dar kurį laiką buvo mada šabloninius sveikinimus siųsti SMS žinutėmis, o galų gale viskas kažkaip nunyko. Asmeninių sveikinimų bent jau mano aplinkoje liko mažiau.
Kelis metus bandau gaivinti šią tradiciją: keletą metų stengiuosi svarbiausiems savo žmonėms parašyti elektroninį laišką su asmeniniais linkėjimais. Net jeigu juos ir sveikinsiu gyvai, tai būna proga pagalvoti apie tai, kuo šis žmogus man svarbus, padėkoti jam, pasidžiaugti jo sėkmėmis ar paguosti sunkume. Tiesą pasakius, tai gana nelengvas darbas: norint parašyti kažką daugiau nei „Linksmų Kalėdų!“ gali užtrukti nemenką tarpsnį.
Šiemet nusprendžiau tai daryti senoviškai ir linkėjimus rašyti ant tikros atvirutės (ją sukūrė Ieva), po to jas išsiunčiant tikru paštu. Juk gauti tikrą laišką turėtų būti smagiau?
Pirmas iššūkis, norint įgyvendinti sumanymą – adresai. Net jei esi pas pažįstamus kažkada šiemet lankęsis, nebūtinai prisimeni jų adresą, o tiesiog užklausi kažkaip nei šis nei tas. Fizinis adresas bent jau mano burbule tapo nebe toks aktualus: rečiau susitinkame namuose, ir tikrai nebeliko įpročio einant pro šalį pas ką nors užsukti be didelės priežasties. Susitikimai planuojami iš anksto, o namų erdvė tapo labiau asmenine, į ją rečiau įsileidžiame mažai pažįstamus. Tad pažįstamų fizinio adreso dažniausiai neturiu. Beje, naujai pažįstamų dažniausiai nebeturiu ir telefono numerio: vargu ar jiems skambinsi, dažniausiai parašysi per kokią programėlę.
Kita netikėta problema: kur gauti pašto ženklų? Pasirodo, išpirkau viską, kas buvo „Lietuvos pašto“ skyriuje Vilniaus „Panoramoje“. Ženklų siuntimui į užsienį ten iš viso nebuvo. Matyt karaliauja paštomatai ir internetu registruotos siuntos; fizinis pašto ženklas, kurį reikia palaižyti liežuviu, tampa tokia egzotika kaip taksofonų kortelės. Taip, čia praeito tūkstantmečio technologija. Bet tikiuosi, kad šiemet dar suveiks.
Knygų mėgėjų klubo „Kniginyčia“ koordinatorė Audronė: „Kuriame erdvę, kurioje knyga tampa bendruomenę jungiančia jėga”
Virginija S.
„Gerų knygų“ rubrikoje „Knygų klubai Lietuvoje ir užsienyje“ kalbamės su Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja, knygų mėgėjų klubo „Kniginyčia“ koordinatore Audrone Berezauskiene. „Klubas „Knyginyčia“ buvo įkurtas siekiant suburti knygos mėgėjus, norinčius ne tik skaityti, bet ir dalytis savo mintimis, patirtimis bei […]
The post Knygų mėgėjų klubo „Kniginyčia“ koordinatorė Audronė: „Kuriame erdvę, kurioje knyga tampa bendruomenę jungiančia jėga” first appeared on Geros knygos.Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .