Pagrindinis Prenumerata Apie / Archyvas

09 Knygos Apžvalga | Hideyuki Kikuchi „Dark Road“ 1-2 | Vampire Hunter D 14

Nosferatu

Pasiilgot? Tikiuosi, nes grįžtu su Hideyuki Kikuchi „Dark Road“, pirma ir antra dalimis vienoje, 14-oje Vampyrų Medžiotojo D serijoje. Negaliu apsakyti, kaip labai norėčiau, kad pastatytų daugiau filmų, nes istorijų čia sočiai ne vienam.

Daugiau

Johnathan Haidt: The Anxious Generation

Anonymous

Šeimoje mes ganėtinai griežti vaikams ekranų ribojimo klausimu: kartais gali pasirodyti, kad vaikus auginame drevėje, nepažįstančius šiuolaikinio internetinio gyvenimo. Psichologo Johnathan Haidt knyga „The Anxious Generation“ aiškia argumentų kalba sudėliojo tai, ko pats negalėjau aiškiai išreikšti (nors, tikiu, kad tai gali būti ir dalis mano „confirmation bias“, tad visada įdomu argumentuotai padiskutuoti su protingais oponentais).

Knygoje rašoma apie tai, kad šiuolaikinė vaikų karta yra žymiai nelaimingesnė nei anksčiau buvusios: jie dažniau serga depresija, dažniau jaučiasi vieniši, dažniau žudosi. Nors galima būtų pagalvoti, kad tai lėmė bendri COVID izoliacijos ar „woke“ kultūros dalykai, bet šis žymus pablogėjimas jaučiamas tik šioje amžiaus grupėje, vyresnieji blogiau nesijaučia. Autorius teigia, kad tam įtakos turėjo du svarbiausi pokyčiai vaikų auginime per paskutinius 10-15 metų: viena, vaikai prarado savo laisvę, jų laikas tapo vis labiau kontroliuojamas (vaikams nebeleidžiame laisvai siautėti po rajoną, patiems pirmokams važiuoti autobusu į mokyklą ir pan.), antra, vaikams nuo pat ankstyvos kūdikystės buvo įteikti ekranai, kur jie galėjo daryti ką tik panorėję. Knygoje teigiama, kad pagrindinė to problema yra bendravimo įgūdžių praradimas: per ekraną bendraujama ne visada sinchroniškai, nesimato pašnekovo kūno kalbos, sunku suprasti subtilius nuotaikos pasikeitimus, tad vaikas neišmoksta tinkamai spręsti konfliktus, neišmoksta socializuotis tikroje bendruomenėje. Be to ekranai ir žaidimai yra tokie įtraukiantys, kad fizinis pasaulis tampa neįdomus, nuobodus, o gal net ir baisokas, nes ten galima fiziškai susižeisti. Žymiai įdomiau leisti laiką prie planšetės nei nuobodžiauti su draugais kieme.

Problema yra ne vien ekranai, problema yra ir perdėtas tėvų noras apsaugoti vaikus, kad tik jie nesusipyktų, kad nesusižeistų. Žaidimų aikštelės privalo būti kažkiek pavojingos, vaikai turi išmokti atsargumo per įsigytas mėlynes (mes juk visada vaikščiodavome nubrozdintomis kojomis!), nes tai suteikia jiems pasitikėjimo. Čia tiktų gera taisyklė – žaidimų aikštelės turi būti tiek pavojingos, kad vaikai galėtų likti su mėlynėmis, bet ne su randais. Lygiai taip pat ir su konfliktų sprendimu kieme – suaugusieji dabar per daug greit įsikiša nugesindami tarp draugų kylantį konfliktą (gal kas per stipriai pastūmė, gal kas kokį ne tokį žodį pasakė) – vaikai turi išmokti konfliktus išspręsti patys. Turi išmokti atsiprašyti, turi išmokti ignoruoti tuos, kurie juos žeidžia ir pan. Internete to neišmoksi, nes ten užtenka „block“ mygtuko.

Kalbant apie socialinius tinklus, tai yra dar viena, visiškai atskira tema. Socialiniai tinklai labiausiai kelia problemas paauglėms mergaitėms, mat jos nori pritapti prie bendruomenės (kai berniukai dažniau nori įrodyti savo išskirtinumą). Patiktukų, komentarų skaičius labai greitai rodo, ką reikia daryti, kad būtum populiari, ir dažniausiai tai stipriai kerta per mergaičių savivertę – jos nesupranta, kad koks nors Instagramo pasaulis nėra tikras, jame visi bando tik pasirodyti. Sunku būti tokiai gražiai, lieknai, populiariai kaip „nuomonės formuotojos“, o socialiniuose tinkluose viskas kaip ant delno. Autorius teigia, kad socialinius tinklus dukroms galima leisti tik nuo 16 metų, kai jau bent kiek pereitas pažeidžiamiausias paauglystės laikotarpis, kai jau savivertės jausmas bent kiek išugdytas. Aišku, labai sunku tai įgyvendinti, kai visos tavo dukros draugės mirksta telefone ir visi pokalbiai sukasi tik apie tai. Bent jau galima pasidžiaugti, kad kai kuriose mokyklose telefonai draudžiami.

Manau, kad tai viena svarbiausių knygų šiuolaikiniams tėvams.

Daugiau

16.4. Jen Beagin „Mano šveicarė“

Perskaičiau

Pagrindinė veikėja Greta uždarbiauja transkribuodama sekso ir santykių koučerio, pasivadinusio Omo vardu, terapijos seansus. Kadangi vietovė, kurioje gyvena, yra maža, ji neretai iš balso atpažįsta vieną ar kitą Omo klientą. Gretą labiausiai suintriguoja klientės Flavijos, kurią moteris praminė Dičke šveicare, istorija. Kai vieną dieną ją atsitiktinai sutinka gyvai, Greta niekaip negali atsispirti norui pratęsti šią … Skaityti toliau: 16.4. Jen Beagin „Mano šveicarė“

Daugiau

Bitės knygų klubas skaito. Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės

Virginija S.

Sausio 14 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie vienos įdomiausių lietuvių rašytojų Vidmantės Jasukaitytės knygą „Marija Egiptietė“. Bitės knygų klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės mintys ne tik apie šį literatūros kūrinį, bet ir apie į sceną perkeltą monospektaklį: „Vidmantė Jasukaitytė buvo giliai tikintis žmogus. Ir tai gana plačiai atsispindi jos kūryboje. Rašytoja parašė net keturis […]

The post Bitės knygų klubas skaito. Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės first appeared on Geros knygos.

Daugiau

Naomi Novak. Jo didenybės drakonas.

kaskaityti.lt

NOVAK, Naomi. Jo didenybės drakonas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Samsonas. Kaunas: Obuolys, 2008. 304 p. – Juk nėra … Skaityti toliau

Daugiau

Sara Collins. Franės Langton išpažintis

kaskaityti.lt

COLLINS, Sara. Franės Langton išpažintis[romanas]. Iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius. Vilnius: Balto, 2020. 384 p. Vienas žodis išlaisvina mus … Skaityti toliau

Daugiau

16.3. Linda Holmes „Evė Dreik viską pradeda iš naujo“

Perskaičiau

Ėjau ratais kvadratais per savo lentynas, kol galiausiai apsistojau ties Eve – trisdešimtmete našle, kuri nėra baisiai patenkinta savo gyvenimu, bet ir nelabai ką daro, kad tai pakeistų. Jos geriausias draugas Endis žino, kad Evei striuka su pinigais, tad pasiūlo išnuomoti dalį jos namo Dinui – buvusiam beisbolininkui, kuris nori šiek tiek pagyventi atokiai nuo … Skaityti toliau: 16.3. Linda Holmes „Evė Dreik viską pradeda iš naujo“

Daugiau

16.2. Gabija Toleikytė „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti“

Perskaičiau

Pavadinimas būtų visai nepatraukęs dėmesio (gal ir būsiu nepopuliari, bet visi sumauti, velniai, žvaigždutės vietoj raidžių keiksmažodyje ir kt. viršelyje darė įspūdį tik pirmąsyk pamačius, po to sekė tik abejingumas), bet pamenu, kad skaityti interviu visgi sudomino. Retai būna, kad skaitydama knygą kažkam rašyčiau ją rekomenduodama (labiau gal dėl to, kad mažokai skaito aplink mane), … Skaityti toliau: 16.2. Gabija Toleikytė „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti“

Daugiau

Metų skaitomiausios bibliotekoje

Gitana

Kokie buvo 2024-ieji kaip skaitymo metai? Ką pamėgo ir rinkosi panevėžiečiai? Keliomis įžvalgomis, patirtimis ir dešimtukais dalijasi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Pagrindiniai skaičiai Pernai bibliotekos paslaugomis naudojosi 13 700 skaitytojų, jie į namus pasiskolino apie 65 800 knygų. Didžiausias skaitytojo 2024 m. perskaitytų knygų skaičius – 224. Fondus papildė 6276 leidiniai. Vyriausiam skaitytojui […]

The post Metų skaitomiausios bibliotekoje first appeared on Geros knygos.

Daugiau

Timas Petraitis. Pinigų laiškai

Virginija S.

Psichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis turi 16 metų profesinę patirtį, veda seminarus ir mokymus, o laisvalaikiu tampa maisto kurjeriu (šią veiklą pradėjo per karantiną). Jo gyvenimo eksperimentai gali atrodyti neįprasti ar net radikalūs, tačiau tai neatsiejama nuo jo asmenybės. Apie vieną tokių eksperimentų pasakojama „Pinigų laiškuose“. Autorius savo knygoje nežarsto lengvų patarimų, kaip užsidirbti ir nepasakoja sėkmingo […]

The post Timas Petraitis. Pinigų laiškai first appeared on Geros knygos.

Daugiau

Skaityta.lt (©) 2001-2025. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.