Nosferatu
Žvynuoti, raumeningi, didelėmis, žuviškomis akimis be jokių jausmų jose, aukšta ketera (tarsi nugaros peleku) ant galvų, žiaunomis kvėpuoti po vandeniu, bei didžiule, aštrių dantų pilna burna, vodijanojai dažnai palaikomi tiesiog baisiais monstrais. Arba dievais. Nei vieni iš jų nėra teisūs.
Perskaičiau
Šiek tiek juokinga prisiminus, kaip ši knyga atsirado mano planuose. Kažkada Instagram‘e radau įrašą, kuriame buvo keletui dainininkų / muzikos grupių priskirta po vieną knygą. Maždaug jei mėgsti tokią muziką, tau verta perskaityti tą knygą. Lyg ir visos knygos buvo panašaus žanro, tad į įrašą rimtai nežiūrėjau, bet vis dėlto pasižymėjau šią, kuri buvo priskirta … Skaityti toliau: 16.9. Rebecca Ross „Dieviškieji varžovai“
Perskaičiau
Visiškai neįprasta knyga šiame tinklaraštyje, bet kad jau žymiu skaitomas knygas, pagalvojau bent trumpai paminėsiu ir šią. Apie knygos autorę, kaip ir daugelis, sužinojau iš Instagram‘o, jos idėjos pasirodė visai įdomios, ypač keliami grafikai. Kažkuriuo metu sekti nustojau, gal kad turinys ėmė kartotis. Tik jau nebeprisimenu, ar ji tada jau buvo pradėjusi reklamuoti papildus, ar … Skaityti toliau: 16.8. Jessie Inchauspe „Gliukozės revoliucija“
Perskaičiau
Visai kitas žanras, rečiau sutinkamas pas mane. Ir vis dėlto seniai turėjau ją noruose, tad vėlgi biblioteka padėjo tą norą išpildyti. Po truputį, kasdien perskaitydama bent po skyrių ar du, gilinausi į egzekucijos laukiančio nusikaltėlio Enzelio gyvenimo istoriją. Nors tikrai ne visų pasakotojų asmeninės istorijos buvo išplėtotos tiek, kad sudomintų kaip atskiros siužetinės linijos, tačiau … Skaityti toliau: 16.7. Danya Kukafka „Egzekucijos užrašai“
Perskaičiau
Pernai skaičiau labai fainą romantinę istoriją pavadinimu „Book Lovers“. Tad kai bibliotekoje (pirmas kartas po beveik metų pertraukos) pamačiau porą lietuviškai išleistų E. Henry romanų, vieną jų pasiėmiau su savimi. Gaila tiktai, kad šįkart patyriau nusivylimą. Pradėsiu nuo to, kad tikrai buvo nemažai pliusų. Vietomis prajuokino. Skaityti apie knygų rašymo ypatumus – įdomu. Skaitymo greitis … Skaityti toliau: 16.6. Emily Henry „Vasaros romanas“
Perskaičiau
Vaikystėje šią knygą skaičiau n kartų, nes vis pasiskolindavau iš tuometinės kiemo draugės. Visgi mintinai jos neišmokau, o ir skaitydama dabar, jau įžengusi į ketvirtą dešimtmetį, atrodo, kad dėmesio skyriau ir toms detalėms, kurios galimai anuomet prasprūdo pro akis (ar nebuvo vertos įsiminimo, nes visai nieko apie tai neprisiminiau). Visų pirma, dabar įdomu buvo skaityti … Skaityti toliau: 16.5. Eric Knight „Lesė grįžta“
Nosferatu
Nu va, aš vėl savo odoj ir vėl grįžtu prie viso ko gero. Baigiau Martin Cohen knygą „Critical Thinking Skills for Dummies“ – kritinio mąstymo įgūdžiai kvaileliams. Viena iš daugelio tos pačios temos knygų, kurias reikėtų paskaityti visiems. Labai gera ir pačios temos pradžia.
kaskaityti.lt
WATERS, Sarah. Naktinis budėjimas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas. Kaunas: Jotema, 2012. 432 p.Man Booker trumpasis sąrašas 2006 … Skaityti toliau
Anonymous
Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, pagal moksleivių mainų programą besimokant paskutinėse mokyklos klasėse Anglijoje, man nutiko giliai atmintyje įstrigęs įvykis. Po metų studijų jau turėjau grįžti namo, tačiau mokykla man pasiūlė nemokamai mokslus pas juos pabaigti iki galo. Tuo pačiu atsirado anoniminis geradėjas, kuris pasiryžo man smulkioms gyvenimo išlaidoms suteikti stipendiją, bet tik su sąlyga, kad jis išliks nežinioje. Prisimenu ne tiek patį džiaugsmą gavus papildomų lėšų, o tą didžiulį pokytį savo požiūryje į aplinką, kurią šis veiksmas sukėlė: į absoliučiai visus žmones savo kelyje pradėjau žiūrėti kaip į galimus savo geradarius. Juk man stipendiją (suma nebuvo labai reikšminga, keli šimtai svarų, tad darė ypatingą įspūdį tik man, 90-ųjų vaikui) galėjo suteikti ir bet kuris mokytojas, bet kuris valytojas, su kuriuo persimesdavome žodžiu apie orą, bet kuris klasiokas ar jo tėvai. Tie keli šimtai svarų leido man kiekviename įžvelgti gėrį.
Šiandien prisiminiau šią istoriją, nes ant mūsų mašinos pamačiau anonimo nupieštą širdelę: ir net jei ji buvo nupiešta atsitiktinio praeivio, net jei ji buvo skirta visai ne man, aplinkinius žmones ji man nušvietė ta pačia šviesa. Gal ją nupiešė kaimynų vaikai pasiilgę maniškių? Gal kaimynai, vedžiojantys šunį? O gal tie, su kuriais kasmet konkuruojam nebyliose lenktynėse – kas pirmas nukas sniegą palei laiptinę? O gal tie, kas šįryt klausinėjo, ar pavyko užsivesti mašiną ir priminė, jog jei nutiktų bėda, pas juos namie yra atsarginis akumuliatorius? Begalės įtariamųjų, dar viena proga į kiekvieną sutiktą pažiūrėti kaip į tą, kuris linki tau gero.
Virginija S.
Vasario 11 d. Bitės knygų klubas diskutavo apie didžiausio populiarumo susilaukusį lietuvių poeto Marcelijaus Martinaičio poezijos rinkinį „Kukučio baladės“. Pasak literatūros kritiko, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Kmitos, „Interpretavimo tradicija, siejanti „Kukučio balades“ visų pirma su liaudies kūryba, padėjo įteisinti šias balades socrealizmo rėmuose, suponavo jų suvokimą ne kaip maištingos, modernios, programiškai avangardiškos, bet kaip liaudiškos, […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Jaume Cabre. Prisipažįstu first appeared on Geros knygos.Skaityta.lt (©) 2001-2025. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.