1793

Kažkada užėjau į knygyną ir prie pigių knygų pastebėjau Viktoro Hugo romaną “Devyniasdešimt tretieji metai”. Kadangi autorius yra žymus užpraeito amžiaus rašytojas, spėjamas kainos ir kokybės santykis suintrigavo, nusipirkau knygą ir prieš kelias dienas galų gale perskaičiau.

Pagrindinis teigiamas įspūdis apie tokią “senieną” - kitaip nei daugumą paskutiniu metu skaitytų šiuolaikinių knygų, šią buvo galima kiekvieno skyriaus pabaigoje padėti į lentyną nesinervinant ir po to kitą dieną ramiai skaityti toliau. Suskirstymas dalimis logiškas, paskutinis skyriaus sakinys niekada nenervina ir neprievartauja skaityti toliau.