Šiame beprotiškai greitai besisukančiame pasaulyje pirmas įspūdis apie naujus žmones, daiktus (įskaitant knygas, net jeigu jas laikote daugiau negu paprastu daiktu) ar reiškinius dažnai tampa lemtingu sprendžiant apie tai, ar verta tuo asmeniu, daiktu ar reiškiniu rimčiau susidomėti ar tiesiog praeiti, nukreipiant dėmesį kita linkme. Tą puikiai žino asmenys, kurių pagrindinė veikla įpiršti vieną ar kitą prekę: prekę plačiąja prasme - knygą, drabužį, automobilį ir net politiką ar partiją.

Vis dėlto pirmasis įspūdis gali būti klaidinantis - kiekvienas tai žino iš asmeninės patirties. Tačiau neretai pamirštama kitas pirmojo įspūdžio poveikis - lūkesčiai: knyga, kurią perskaitę gavote daugiau, negu tikėjotės iš pradžių, visada atrodys geresnė, negu knyga, iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi verta dėmesio, tačiau nedavusi to, ko norėjote, nors abi knygos yra visiškai vienodos (tarkim, kad taip būna).

Nuo filosofijos prie praktikos. Pirmas įspūdis apie A. Thirlwell romaną "Politika":
1) bene pirmą kartą matau, kad knyga būtų reklamuojama lauko stenduose (ar jų kaina taip atpigo, ar leidyklos taip praturtėjo?);
2) nesu girdėjęs, kad šiuolaikiniam romanui Lietuvoje būtų sukurta svetainė;
3) sprendžiant iš pavadinimo, romanas turėtų būti apie politiką ar bent jau susijęs su šiuo mokslu;
4) pagal pirmuosius puslapius knyga turėtų būti apie dulkinimąsi (manau, kad šis žodis labiau tinka).

Perskaičius apie kūrinį reikėtų pasakyti šiuos dalykus:
1) pagrindiniai romano veikėjai yra Mošė (myli Naną), Nana (myli Mošę), Adžalė (gyvena kartu su Nana ir Moše sudarydami ménage ? trois - šeimyninį gyvenimą trise), Nanos tėvas (myli dukrą ir jam patinka jos draugas Mošė; šiame romane dar atlieka ir gerojo angelo vaidmenį) bei pasakotojas.
2) kūrinį sudaro bent du sluoksniai: pasakojimas apie jaunuolius (susitikimas, meilės, gyvenimas kartu, išsiskyrimas ir kuo visa tai baigėsi) bei pasakotojo komentarai: ką autorius nori vienu ar kitu epizodu pasakyti (labai vertingas dalykas, jeigu knyga analizuojama mokykloje), nuklydimai į šoną (iš serijos "ar žinote, kad...") ir šiaip pasišaipymai iš visko (dažniausiai subtilus angliškas humoras, kai šypsomasi ne lūpomis, o mintyse).
3) kadangi kalbama apie šiuolaikinio jaunimo santykius, neišvengiama sekso - jo netrūksta laikraščiuose, filmuose, o dabar galima rasti ir knygose. "Politikoje" yra paprasto, oralinio, analinio sekso, sekso tarp merginų ir sekso trise, tikro sekso ir tik orgazmo imitavimo. Beje, šiame romane "shopping & f**king" tinka ne taip jau blogai kaip tikėjausi. Žodžiu, tai nėra knyga apie seksą (knyga apie seksą trise?).
4) tačiau tai nėra knyga ir apie politiką: tam vien Mao ar V. Havelo paminėjimo neužtenka. Po velnių, juk niekas nesako, kad ši knyga apie žydus vien dėl to, kad vienas pagrindinių jos veikėjų yra pusiau žydukas.

Labiausiai šiame romaniūkštyje (vartoju šį žodį ne niekinamąja, o lengvumo prasme, nes knyga panaši į greito maisto užkandinių asortimentą - gal ne McDonald's, o turkų ar kinų: greitai, pakankamai skanu, tačiau be didelių pretenzijų į "aukštąjį meną") patiko pasakotojas - tik jo komentarai paprastai erotinei (pornografinei?) istorijai leidžia kilstelti į tą lygį, kuris, sprendžiant iš viršelio, domina ir rimtesnius leidinius ("The Times", "The Independent").

Beje, pasakotojo nuomone, šis romanas turi ir terapinį poveikį: "Jūs nežinote, kaip atrodo jūsų skrandis - lygiai taip pat nežinote, kokie jūsų jausmai. Kaip atrodo jūsų skrandis, nežinote, nes trukdo oda. Kokie jūsų jausmai, nežinote, nes trukdo tuštybė ir kitos iliuzijos priežastys. Odos problemai išspręsti turime anatomijos vadovėlius. Tuštybės ir kitų iliuzijos priežasčių problemai išspręsti turime romanus. Palyginkite tai su perdėtu Mošės nerimu, kai jis gulėjo Nanai ant nugaros. Jis nerimavo, kad visi kiti mylisi geriau už jį. Jis kentėjo, nes jo savimeilė buvo užgauta. Kai tau užgauna savimeilę, vaistas - atvirai ir ramiai palyginti save su kitais žmonėmis. Tai darydamas suvoki, kad visi kada nors būname tokie pat nerangūs. Tik saujelei išrinktųjų kiekvieną kartą pavyksta analinis seksas. Tokia išvada padeda atgauti proporcijos nuovoką. Mošei reikėjo romano. (Jam reikėjo šio romano). Mošė kentė, nes neturėjo šio romano. Šis romanas, pavyzdžiui, yra vienas didžiulis sumažinimo aktas. Viskas jame yra tinkamo dydžio. Manau, jei Mošė būtų perskaitęs šį romaną, jis būtų buvęs laimingas. Ši problema visuotinė." (19 p.) Tai dar viena priežastis jį leisti šalyje, kur kunigai mano, kad, perfrazuojant garsųjį posakį, "Marijos žemėje sekso nėra".

Tačiau nemanykite, kad ši knyga autobiografinė ar skirta tik nevykėliams: "Bet aš manau, kad kažkuriuo savo gyvenimo momentu kas nors labai panašaus yra nutikę ir jums. Žinoma, yra nutikę! Ši knyga turėtų jus nuraminti. Ši knyga universali. Tai lyginamoji studija. Mažiausiai noriu, kad joje matytumėt vien mane" (20 p.). Jeigu manote, kad kalbu ne rimtai, o blevyzgoju, tuo blogiau bus jums, kai skaitysite šią knygą.

Trumpai tariant, sudėjus pirmą ir įdėmesnį žvilgsnius, galima teigti, kad A. Thirlwell "Politika" - lengva, nepretenzinga knyga, kurios įvertinimas priklauso nuo to, ko iš jos tikėjotės: norėsite per daug - nusivilsite, nesitikėsite nieko - gal net labai patiks.

P.S. O kodėl toks "ružavas" viršelis?

P.P.S. Kokio ***** į romanus kišti lytinių organų aprašymus ir lytinio akto detales - čia juk grožinė literatūra, o ne anatomijos ar seksologijos vadovėlis?

Ne taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio...