Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2002-02-19
Skaitytojas : apie ką jūsų knyga?
Rašytojas : ai, šaudo, gaudo, įdomu, pirkit.
(Iš knygų mugės pokalbių…)
Kuo jau kuo, bet per dideliu rimtumu ar pasipūtimu Aido Pelenio neapkaltinsi - bet to nepasakytum apie jo leidėją, Lolitą Varanavičienę, kuri "SKAITYTA" skirtuką paėmė su tokia išraiška, kad buvo aišku, jog jo tolesnis panaudojimas būtų tiesiai ten, kur karaliai pėsti vaikšto, tik vat per siauras tokiam reikalui… Nors gal reiktų ir suprasti - juk pavargstama nuo įkyrių reklamerių, o kas gi žinos, kad mes tiesiog entuziastai, mylintys keturkampius popieriaus slėginius. Pala, bet juk reikia rašyti apžvalgą, o ne dėstyti įspūdžius iš knygų mugės…
Gerai, štai ir atėjo metas ilgai lauktai apžvalgai, kurią knygos autorius, galima sakyti, tiesiog išsiprašė įžūloku pasisiūlymu komentaruose. Pasižadu, stengiuosi būti kuo objektyvesnis ir pataikauti tik savo skoniui, kiek suprantu, tai - subjektyvumo esmė.
Taigi, gal reikėtų šiek tiek apie autorių? Bet kad ir taip visa spauda apie jį pritrimitavo. Aidas Puklevičius - Pelenis, margos biografijos trisdešimtmetis: didžėjus, teisininkas, diplomatas, ..., rašytojas, scenaristas… "Sėkmės mokestis" - jau antroji Puklevičiaus - rašytojo knyga. Pirmoji, "Keturiolika restitucijos dienų", liko neskaityta, nors žinau, kad iš knygynų dingo neužsigulėdama.
O dabar keliaukime prie knygos - storos (taip, 528 psl. teksto!), mirgančios įvairiausiomis monetomis ir naftos pumpavimo įrengimų vaizdais… Ir ką gi tai primena? Ar tik ne prieš porą metų ekranuose šmėkščiojusius vaizdus, lydimus nepamirštamo "Garbage" gabalo? Taigi, nors autorius ir teigia, kad jam neteko matyti paskutiniojo "Bondoniados" filmo - "Viso pasaulio negana" ("The World Is Not Enough"), tenka tik stebėtis romano ir filmo temų sutapimu - ta pati nafta, nuovoričai, politika, gražios moterys, inkrustuoti dantys, kieti vaikinai… Tik Bondas neužsiminėjo menage a trois , visgi, konservatyvus britas... Tačiau ir vėl nukrypau - gal visgi geriau užsiminsiu apie knygos, o ne filmo siužetą?
Kazachstanas, gentinis post-sovietinis kapitalizmas, nafta, pinigai… JAV kompaniją "Vanguard PetroGas", tik ką laimėjusią perspektyvaus gręžinio koncesiją, ištinka kelios nelaimės iš eilės: paaiškėja, kad koncesija laimėta davus kyšį, todėl bus nutraukta; sprogsta gamykla JAV; saugumas areštuoja kompanijos konsultantą Rimą Jonyną. Draugą gelbėti šoka advokatas Alekas Danilovas, surasdamas netikėtą sąjungininką ne tik oligarcho Manoilovo merginoje Vikoje, kurią suspėjo pamylėti abu draugai, bet ir saugos firmoje dirbančiame Rimo tautietyje. Negana to, iš kažkur atsiradęs puikiai ginkluotas čečėnų ir arabų būrys užpuola Rusijos naftotiekio atšaką ir Grozno naftos gamyklą, kurių patyko GRU specialios paskirties būrys. Bet kuo toliau, tuo aiškiau, kad visus siūlus tampo tik viena ranka, tik kieno ir kodėl?
Vieno dalyko Aidui Peleniui tikrai galima pavydėti - tai talento rašyti taip, kad nuo knygos atsiplėšti labai sunku. Nuobodžiauti nėra kada, na, nebent kai koks nors FTB agentas geria kavą - bet tie epizodai nelabai dažni. Prisipažinsiu, kad beskaitant, net kai matydavau, kad laikrodžio rodyklė jau tikrai persiritusi per būtiną miego pradžios laiką, aš dar į priekį per kelis puslapius pasekdavau kurią nors siužetinę liniją, kitas praleisdamas. Pagirtina ir tai, kad knygos herojai kalba "taip, kaip gyvenime". Turint omenyje, kad daugelis veikiančių personažų - kultūringi, nekeista, jog "matas" išlenda tikrai krizinėse situacijose (pvz., puiki scena, kai Alekas blaškosi po ofisą ir keikiasi kaip vežikas, kas šiaip jam nebūdinga…) arba atitinkamų veikėjų lūpose. Pagaliau, ir siužetas suregztas taip, kad pateikia ne vieną netikėtumą, o pabaiga, nors ir klišinė (vaizdžiai tariant, viskas sumetama į vieną krūvą ir apmy..., norėjau pasakyti - padegama ar pan.), bet atitinka knygos stilių.
Kai kam patiks, kai ką erzins gan gausūs "žinių" intarpai: Vindzoro mazgai, biržos operacijų smulkmenos, rankogalių ilgiai iš po švarko, kompiuterių išmanymo detalės (pvz., "visiškai atsitiktinis skaičius" bei "128 bitų kodavimas"), žemė - oras raketų rūšys, sprogmenų tipai, bet čia jau skonio reikalas.
Na, o dabar - apie tai, ko iš tiesų pritrūko. Taip, aš suprantu, kad trileryje (lietuviškai - šiurpyje, ak, koks puikus terminas!) veikėjai yra tik "pėstininkai", kad variklis - gerai sukaltas siužetas, bet vis dėlto, ir veikėjų norėtųsi įdomesnių ir, svarbiausia, tikroviškesnių - vėlgi prisiminkime tą pačią Bondoniadą - kiek jai daug duoda impozantiški, įsimenantys blogiečiai! Taip, veikėjų labai daug (kaip prezentacijos metu minėjo M. Mikutavičius - "tiek pat, kiek "Žiedų valdove"", tad šia proga linkime M. Mikutavičiui perskaityti pastarąjį kūrinį ir pamatyti, kad "Sėkmės mokesčiui" trūksta dar kelių šimtų herojų…), tačiau jų paveikslai… Pvz., Alekas nė per nago juodymo milimetrą nepanašus į advokatą, netgi į teisininką. Sakykit ką norit, bet ši profesiją uždeda tam tikrus atspaudus. Rimas - irgi nei šioks, nei toks, sunkiai įsivaizduojamas kaip konsultantas, aišku, viską galima "nurašyti" ekstremalioms aplinkybėms. Trūksta įdomesnių bruožų ir Brunui Frankui, ir GRU agentui Krasnickiui. Gal kiek geresnė situacija su Arnu Šumsku, akademiku Mansurovu. Bet blogiausia, kad visoje knygoje mes sutinkame tik vieną (!!!) moterį - o tai jau, pons Peleni, neatleistina! Per 530 puslapių viena moteris, kuriai kruopštesnio portreto irgi pagailėta (tamsaus aukso plaukai, žodelis "berniukai" - mažoka…), išskyrus kelis kartus pakartotą jos negebėjimą atsispirti menage a trois kerams, argi tai - ne pagrindas kreiptis į lygių lyčių galimybių kontrolierių?
Galiausiai, mano manymu knyga per ilga. Įveikti 500 puslapių - ne juokas. Aišku, reiktų suprasti ir autorių - tiek daug siužetinių linijų sutalpinti į mažesnę apimtį sudėtinga, bet gal vertėjo pamėginti? Nes, kas keisčiausia, pavargau ne nuo stiliaus, o nuo to, kad nebuvo laiko skaityti ištisai: įneri - išneri, įneri - išneri, o norisi įnerti, perplaukti ir išnerti kitam krante… Priešingu atveju atsiranda noras kabinėtis, nes yra kada pagalvoti, o galvoti čia, išskyrus siužeto vingius, daugiau nelabai yra apie ką…
Taigi, apibendrinę randame: sproginėjantį veiksmo kokteilį su gausybe tradicinių veikėjų, išlietą 530 puslapių, kurį galima išlenkti pramogai ar nuovargiui nuvyti. Aidas Pelenis neleis jums nuobodžiauti, bet katarsio, sielos sukrėtimų irgi nesitikėkite… Ir vis dėlto - man tikrai patiko, o jeigu būtų buvusi dar trumpesnė!..
Correct.
Del Aliko Danilovo - patikek manimi, esu sutikes tokiu advokatu... :) Tikrai ne visi panasus i seneli Motieka :) Jeigu atvirai, tai Danilovo portrete ir yra sukrauti keleto mano pazistamu ex-kolegu bruozai :)
Rimas Jonynas - sutinku, amzinai su tais pagrindiniais teigiamais herojais turiu problemu :)
Moterys - gal praziopsojai Vanguard ofiso Baku sekretore bei Sumsko kaimyne? O jeigu prideti dar senute, nurodziusia Achojevo sodo namelio adresa, tai visos keturios :) Gaila, bet it's a men's world.
Apimtis - baisiai stengiausi kiek trumpesne. Jeigu atvirai - galejau ir dar simta puslapeliu pameteti ;)
Del katarsio - sorry, taciau tikrai nejauciu savyje nei minciu, nei talento jas isdestyti. O noretusi...
as tau duosiu - laimet!;)
2Valdas
tai pats teisingiausias sprendimas tavo gyvenime - paklausk Linos Krutulytes :)
2 Justinas: buvo minciu bandyt laimet. Bet tie klausimai apie autoriaus brolio megstama muzika... ir siaip sansu manau nedaug. Be to nemegstu laukti kai uzsinoriu perskaityt.
ne taip jau sunku - na, kox gi sveikas, gyvenima mylintis ir minkstai virtu kiausiniu nevalgantis zmogus gali megti Britney Spears? ;)
Va, vienas variantas jau ir atkrenta ;)
O spygas laikysiu, jau po Krutulytes pareiskimu naktimis nemigdavau ir rekdavau atsibudes ir saltu prakaitu apsipyles "mama, mama, kam mane pagimdei" ;)
\b{SPOILERS!!!!!!}
Kodel Brunas, atvykdamas i susitikima, tikejosi, kad jo niekas nenushaus? Man vis dar atrodo, kad butent toki sprendima turejo iskart priimti visi dalyvaujantys, kai tik isgirdo jo idiotiska pasiulyma atiduoti koncesija uz dyka. Ypac kai jis pasiule jiems nesipriesinti, nes jis apie juos daug zino. Justinai, tik nevaryk cia apie Bruno tusciagarbiskuma, nes iki pat "paskutines operacijos fazes" Brunas nuolat pabrezia, kaip svarbu yra nesivadovauti emocijomis.
Taigi jis, kuo ramiausiai ir saltai is anksto viska apskaiciaves, savo pikciausius priesus pasikviecia i nuosalia vieta, maloningai pasiules apsiginkluoti iki ausu. Kas ji gina?
Antra, kas visiskai nerealu - sitiek lavonu ir jokios baudziamosios bylos?
Galiu pasakyti, kad antra karta skaityti - uzsiemimas ne toks varginantis, nes nereikia skaityti kiekvieno zodzio (tai labai nemalonu), uztenka uzmesti aki i pastraipa ir jau aisku, kas ka vel suorganizavo. Sikart uzteko triju valandu. Sakyciau, neiprastas detektyvas, nes cia nera jokio Megre ar Puaro, kuris pabaigoje susikviestu visus i viena kambari ir pirstu parodytu i zudika, nepamirsdamas papasakoti visos nuzudymo istorijos. Oi ne, cia tenka paciam skaitytojui ieskoti pradzioje ir pabaigoje tarp visokio shieno iveltos informacijos, uzsiimineti dedukcija ir ieskoti galu, kad paaisketu, kas gi suorganizavo viena ar kita poksta ir kokiu tikslu. Po antro skaitymo, darant issamius uzrasus, man pagaliau pavyko issiaiskinti, kas atsitiko is tikruju. Ar vertejo ieskoti? Ai, siaip malonus laiko praleidimas, panasiai kaip matematinis-loginis uzdavinys.
Bet Bruno paskutinis poelgis vis dar atrodo ziauriai nemotyvuotas ir gadinantis visa jo charakteri. Ar gali paaiskinti, Peleni, kodel jis i susirinkima atvyko be tanko ir dvieju kulkosvaidziu?
Protestuoju! Mokamas lankymas apribotu zodzio laisve! :)
O del pirkimo net nepabandzius gaut nemokamai: esu kaltas ir laukiu nauju konkursu:)
Dabar kai mane pamokete butinai dalyvausiu
2Lina
aiskinu taip, kaip man atrode, kodel Bruno taip daro:
1. Telkinys per daug didelis kasnis, kuri jis galetu vienas apzioti. Ergo - reikalingi zmones su kapitalu.
2. Kiekvienas is koncesijos dalyviu (isskyrus Vanguard, sorry, bet yra tokie dalykai kaip FCPA istatymas etc.) atskirai pasiryzes kitam gerkles perkasti. Tuo tarpu kartu jie gali uztikrinti telkiniui finansavima, know-how, rinkas, transportavima etc. Vienintele problema - kaip juos suvesti.
3. Pati tikriausia priemone uzsitikrinti palaikyma - suinteresuoti oponenta. Ka ir daro BF nuo pat pradziu, teikdamas kruva smulkiu ir dideliu paslaugu koncesijos dalyviams - vieniems ex officio, kitiem undercover.
4. Ka galima gauti lemiam rendez-vous nusovus BF? Visiskai nieko, isskyrus maza moralini pasitenkinima, kad issivadavai nuo jo itakos. Taciau tai nepasalina nei baimes prarasti koncesija, nei baimes, kad bus demaskuota visa kruva sunybiu.
5. Zodziu, BF koziris - buti reikalingu visiems, apsidraudziant tuo, kad sio proceso metu jis igijo informacijos, kurios paviesinimo visi bijosi.
Taip bent man atrodo ;)
Blogo rasymo pozymis, imho, ypac kai ivykiu tiek daug.
Baime prarasti telkini? Ko, pvz, bijo Dzavadas? Ar ne geriausia jam butu pasinaudoti proga issaudyti konkurentus? Ta prasme, o kas jiems trukdo toliau konkuruoti tokiais paciais budais, kaip tai dare anksciau?
Kodel Brunas visai nesitiki, kad ivyks susisaudymas? Vos tik perskaiciau jo pasiulyma kazkam ten pasirodyti, pagalvojau "daug saudys". Tai kodel pats susitikimo organizuotojas apie tai nepagalvojo?
didelis aciu iz kudos
2Lina
matai - BF nelaime - neimanoma sustyguoti lygties su per daug nezinomuju, nors jis ir nuosirdziai stengesi ;)
Be to: kodel jam reikejo pasikviesti VISUS konkurentus? Ir kodel jis nesugalvojo, kad jo visokios kombinacijos su cecenu ir specnazo naikinimu galejo smarkiai pagadinti Manoilovo naudinguma?
Ir dar: kodel neislindo, neisplauke i pavirsiu Zahiro slaptas seifas su sprogdinimo aprasymu? Mazumele stebina niekieno neisprovokuotas Dzavado sprendimas, nepaisant nieko, ji nusauti.
Dar pries skaitydama, klausiau Justino, kieno chebra nudejo Zahira. Mano miglota mintis buvo, kad gal Brunas turejo kazkokia paslaptinga gauja motociklininku su automatais. Justinas irgi nezinojo atsakymo. Kas cia gero?
Ne, man Kingas nenuobodus.
Kas atsitiko, kodel ir kaip, kiek zinau, isaiskina pakankamai aiskiai ir Cveigas, ir Lindgren, ir Markesas. Kodel nesugebantis ar tingintis ka nors aiskiai isdestyti rasytojas staiga pasidaro "nenuobodus", sunku suprasti. Kaip as isivaizduoju idomuma, tai jis atsiranda ne is teksto painumo ir nutylejimu, o is situacijos, i kuria patenka personazai.
Tai kodel, Peleni, tavo knygoje taip silpnai matomas priezastinis rysys? Nesakau, kad jo nera, tik kad jo reikia ieskoti su zibintu ir ilga lazda...
O gali taip buti, kad aiskumo truxta tik tau? (na, ne vien tik tau, uz visus perskaiciusius negaliu kalbeti). Kadangi su kiek chebros teko persneketi, ir, patikek, ne is tu, kurie spaustu kritikos zodi uzantyje, jeigu jiems ir uzkliudavo kas nors, tai visai kas kita nei tau.
Valdai, Ubika as skaiciau, bet nors uzmusk nepamenu, apie ka jis ten.
Stai jau kuri laika jis knygynuose, butu idomu suzinoti, ar perka ji kas ir kokiais kiekiais? Ar atsiliepe kas nors is tikru, rimtu kritiku? Ar tu, Peleni, nepasidalintum tokia informacija? :)
Ka turi omenyje "tikru, rimtu kritiku"? Chebra, kurie rasineja i muzu maluna? ;)
Call/put option susitarimas, tai susitarimas, kuriuo viena šalis turi teisę pirkti kitos šalies akcijas, o kita šalis turi įsipareigojimą parduoti akcijas. Šiuo atveju Bruno idėja buvo įpareigoti kitus akcininkus ateityje parduoti savo akcijas jeigu biznis einasi gerai. Labai nachališkas pasiūlymas.
Nes tokiu atveju mineti teroristai, banditai ir saugumieciai gali suprasti, kad tasai vaikinas jiems nebera toks naudingas, kaip atrode. Priesingai, jis kenkia sveikatai, nes nori pasiglemzti sau visa sumauta imone uz "fiksuota suma", t.y. uz nieka. Peleni, vel klausimas tau: ar yra tame logikos?
Valdai: ne, as ne kritikais remiuosi, susidarydama nuomone. Savo nuomone apie sita konkrecia knyga as jau kaip ir turiu. O Kinga Lietuvoje objektyviausiai kritikuoju as :)
Peleni: man nesvarbu, kokia chebra ir i ka rasinejanti, kad ir i lit.sofa ar siaures atenus, man idomu, ar jie nors ka pasake, ar paprasciausiai tave praziopsojo? Ir kiek is tu 3000 tirazo jau ispirko, jei tai ne kokia nors paslaptis? O man idomu del to, kad mano asmenine prognoze sitai knyga butu labai prasta ir noreciau suzinoti, kiek ji pasitvirtintu :)
sales reportu dar neturiu. Recenzija buvo tik Lietuvos Zinios (daugiau pristatymas nei recenzija). Del rimtuju kritiku - demesio nei tikiuosi, nei laukiu - sorry, skandalu sisyk nesukeliau, del nesitikiu tokio demesio savo kurybai, ypac ir del to, kad ji nepriklauso rimtajai literaturai.
Del BF - paskaityk truputi atidziau ta scena sanatorijoje. Berods ten yra mazi pasazai apie ka galvoja susirinkusi tauta. Gal tada prasvieses, kodel visi ruosiasi isdurti vienas kita ateityje, ir kodel jiems imanoma susitarti, su salyga, kad buvo katalizatorius tokiam susitarimui (BF), dabar.
Pvz, as jau berods klausiau, kas jiems trukdo konkuruoti toliau tais paciais metodais ir pasiglemzti viska sau. Kodel, pvz, Dzavadas staiga nutaria, kad jis jau buvo beprarandas vilti. Kodel?
Be to, jie ten patogiai galvoja tik iki tol, kol islenda i pavirsiu "call/put" klausimas, o tada pasoka ir ima mojuoti rankomis. O Brunas jiems ramiausiai pareiskia, kad jei jie neatiduos visu milijardu jam, tai jis turi apie juos informacijos. Argi imanoma _tokiomis_ salygomis susitart? Tuo labiau, kaip gali sutikti amerikieciai su tuo, kad viena is salygu - pasalinti nesuinteresuotus asmenis?
Trecia (o gal ketvirta?) knygu muges diena (sekmadieni) knyga ten buvo, dargi pasipiktinau, kad tik 15Lt, o as pirkau uz 20.
2Lina.
galima jus tik painformuoti, kad mano neoficialiomis žiniomis, 14 Restitucijos dienu tiražas buvo išpirktas čystai iki paskutinės knygos. Knygų mugėje Sėkmės mokestis buvo antra pagal pardavimus po Daugvietytės. Aišku tegul tai patvirtina pac autorius.
tame ir problema, kad tik tau jis atrodo mazai pagristas :) Pries kita knyga butinai tau imesiu i mailboxa drafta, kad nebutu tokiu ilgu diskusiju :)
Patikek manim - yra. Negaliu juk patiketi, kad visus egzempliorius ispirkai pati viena :)
Beje, kad Bruno visas virveles tampe, pasidare aisku perskaicius trecdali knygos. Ar ne per anksti?
O skaitei koki nors Forsytho trileri? Ten nuo pat pradziu viskas aisku (pvz. savo zanro klasika,bent jau mano nuomone - "Sakalo diena"). bet skaityt idomu vien del to, kad smulkiai narstoma visa nusikaltimo eiga ir sekliu veiksmai siekiant jam uzkirsti kelia.
Del "sekmes mokescio" afganistano karo dalyviu veiksmu, teisi is dalies. O del musu teisininku - tai kiek teko susidurti, jie labai gudrus, kai saskaitas israsineja (pagal mane neatitinkancias atliktu darbu) Turiu omeny verslo teises srity :)
Ar teko girdeti, kad skiriasi tokie dalykai kaip urban warfare, close quarters fighting nuo iprastinio kareivio apmokymo, tegul ir patikrinto kova? Ir kad Afgano patirtis ne visada gali patarti, kaip elgtis visiskai nebutoje situacijoje, iskyrus naudojimasi ginklu?
Del Aliko - iki pat galo visi apmastymai, kad BF yra pagrindinis vagis ir sukcius yra pagristi tik nuojautomis, be konkreciu irodymu, iskyrus nesispratima del 5 ir 3 parasytu Rimo dantirasciu. O kai uzsuka pas Kelhuna, sorry, nei Bruno tuo metu kabinete nera, nei jie gali isdestyti Kelhunui irodymus pries Bruno.
Trecia, blin, tiek recenzijoje, tiek sitose pastabose - chebra, ne tiek daug laiko prabego nuo Sovietijos, kad maisytumem Kazachstana su Azerbaidzanu. Suprantu, ir vienoj, ir kitoj yra naftos, taciau manoji story yra butent apie Azerbaidzana :)
Peleni, gal kada ant "didziojo rato" ir apie knyga padiskutuosim? :)
1. Del Azerbaidzano - sorry, mano liapsusas.
2. Del Aleko - galiu kompetentingai patvirtinti, kad bet kuris save gerbiantis teisininkas situacijoje, kai jo uzpakalis svyla, meta i arena visus argumentus, galincius jam nor kiek pagelbeti, nesvarstydamas, turi jis tam irodymu, ar ne:) Apie kalte irodanciu irodymu surinkima galima pagalvoti ir veliau. Juolab tikrai niekas nelaukia, kol jo didziai gerbiamas sukciaujantis kolega apsireiks apsireiks i kabineta, kad galetu savo itarimus i veida issakyti.
3. Galiausiai del blaivaus proto. Afganistano patirtis, be mokejimo naudotis ginklu, turetu ismokyti dar vieno dalyko - saltakraujiskai mastyti nestandartinese situacijose. Bent jau tam, kad isliktum gyvas.
2 Valdas
Sorry, bet iki klasikos "Sekmes mokesciui" dar toli grazu... Visada galima pasiremti autoritetais - vienas dare taip, anas kitaip, bet klasikus dar reikia moketi atkartoti.
PS Pritariu autoriui del knygos anotacijoje issaakytu minciu apie vyna ir gera nauja knyga - knyga tikrai nauja:)
Ir ko nori is trilerio? Kad jis nagrinetu amzinasias egzistencijos problemas? Gvildentu herojaus vidini pasauli, kodel jam nusiciaudejus jis prisimena vaikystej patirta nuotyki ir pan.? Trileris susideda is intrigos, veiksmo ir itampos, o jei dar veikejai idomus - tuo geriau. Manau "Sekmes mokestis" pakankamai geras. Be to lietuviu literaturoj nedaug dar yra su kuo lyginti.
Del blaivaus proto - tai liko jie gyvi ar ne? kadangi kritikuoji ju elgsena taip, lyg ji butu tapusi ankstyvos zuties priezastimi :)
http://www.omni.lt/?rask$9359_16017_16038$z_43783
Labiausiai prajuokino tai, kad "Rimui ant Lietuvos nusispjauti". Kur tai buvo parašyta knygoje? Jeigu žmogus nedainuoja per tris puslapius "marija marija švenčiausia lelija", ir nesvaičioja apie tai, kaip negalima parduoti žemės užsieniečiams arba, kad Ignalinos AE yra tas pats, kaip koks šventas ąžuolynas, tai jau tokiam žmogui nusispjauti ant Lietuvos...
O ir apskritai susidaro įspūdis, kad gerb. kritikas nėra perskaitęs nieko daugiau kaip "Napalys darbus dirba" arba tą patį Granauską. Na nebent per apskirikimą pwerskaitė kokią Marinininą. Dar prajuokino , tai , kad išdergė visą knygą, o paskui nustebęs pareiškė, kad "knyga skaitėsi". Tai ko jis jolki matalki norėjo? Ar kad jį trileris sukrėstų kaip koks "Nusikaltimas ir bausmė" ar kad elemtariai paturėtų gerą laiką. Apskritai susidarė įspūdis, kad jam patiko skaityti, bet jis negali to prosipažinti, nes tirleris, tai nėra rimta literatūra.
Krutulytės kritika, tai ne kritika, ją manau autoriui turėtų būti tiesiog malonumas skaityti. Ji bent nesimaivo.
Del sekmingumo ir gerumo galiu pasakyti tiek: girdejau, kad rinkini "GLF'01" Eridanui teko leisti antra karta, nes visa leidima ispirko. Stai kur sekmingas darbas. O jei nepatingesit ji atsiversti, rasit ne maziau kaip 6 kurinius, parasytus su didesniu ikvepimu ir apskritai viskuo geresnius uz Pelenio storaji romana.
Ogi del G.B. kritikos Pelenio atzvilgiu, tai jei as mokeciau tiek daug sudetingu fraziu apie literatura, buciau nedaug kitaip parasiusi.
Sudirbti ten nera ka. Is tikro Pelenis nejaucia kurinio kaip visumos, del to jo ir pabaiga lieva, ir personazai, ir visa kita sukelia panasius jausmus, kaip begalinis ropstimasis per medziu isvartas tamsiame miske.
O kad Rimui ant Lietuvos nusisvilpt, man kuo tikriausiai parode jo ir jo draugelio Aliko komentarai. Grisi i gimtaja Lietuvele, galesi ten verslo vadyba destyt. Jei niekur kitur netiksi. Atrodo, Lietuva - tai tokia skyle...
Trileris imho turi kelti astrius pojucius, nora skaityti nepadedant knygos ir malonuma skaitant ta vieninteli karta (kadangi trileriuose nebuna gelmes, kvailyste butu skaityti du kartus). Ogi Pelenio "trileri" teko skaityti tris dienas, prisiverciant, vargstant, metant knyga i sali ir vel pakeliant. Jau nekalbant apie kokia nors itampa, malonuma, susizavejima sumanymu elegancija ar pan. Vienintelis malonumas, kuri pavyko istraukti is "Sekmes mokescio" - kai skaiciau "pervertimo budu" antra karta, spresdama detektyva, kas ten ka is tikro organizavo ir kas del ko kaltas.
Ir del lavonu kruvos G.Beresnevicius teisus. Pabaigoje nusaunama tiek zmoniu, kad ne tik neidomu, bet ir nejuokinga darosi. Ir kur, po velniu, baudziamoji byla? Tiedu hobitai konsultantai pabaigoje taip ramiai planuoja savo keliones i Nigerija, lyg jiems visai neprireike nieko liudyti ir uz ka nors (pvz, uz nusauta Bruna) atsakyti.
Beje Alikas sakė, kad "grįši į kokią profkę Lietuvoje verslo vadybą dėstyti". Taip, kad skylė ne pati Lietuva, o profkė.
Skirtumas tarp tavęs ir beresevičiaus tas, kad tau knyga nepatiko, tai tu taip ir rašai, kad nepatiko, o jis sako, kad "knyga skaitosi", bet vis viena yra š*das. Man asmeniškai bloga knyga nesiskaito, aš ją paprasčiausiai numetu.
Beje dar dėl logikos, kurią tu prikaišioji "Sėkmės mokesčiui". Kur tavo nuomone yra logika, kai katinas Čerčas pareina iš kapinių prieš tai palaidotas? Arba kur logika, kad velnias sėdi kukurūzų lauke? Ko jam ten sėdėti?Nėra jokios logikos, taip nebūna, bet vis viena knygos cool.
Labiausiai uzbelde tai (IMHO, ta pati minejo ir Lina), kad sekama rusiska kriminalka. Broliai ir seses, kalkit prie kryziaus, bet neskaitau as tu rusisku trileriu, ibo dazniausiai virseliai atbaido. Esu tik Marinina vartes ir Nieznanski (kurio dar emigraciniais-sovietiniais laikais parasyti daikteliai, ypac kartu su Topoliu, buvo visai cool, taciau po to pasipyle visiskas s@$as).
O trileriai, kurie man patinka, yra parasyti Tom Clancy, Harold Coyle, Clive Cussler (kas per velnias, vien C raide :), Larry Bond, Len Deighton. Taciau, itariu, nei Beresnevicius, nei Lina, ju kol kas nera skaite, todel lygino su tuo, kas arciausiai po ranka (nors netikiu, antra vertus, kad jie gaistu laika ir su rusiskomis kriminalkomis, kam visokeriopai pritariu).
O pabaigai - Lina, matai, Beresneviciui, nepaisant "stiliaus ir sakinio strukturos" nebuvimo, knygele vis delto "skaitesi" :)
Clancy ir ne kuriuos kitus tavo minetus rasytojus skaiciau, man jie irgi patiko, taciau sorry, bet su Beresneviciumi visai sutinku. Kadangi ir pati Beresneviciu siek tiek zinau, noriu prideti, kad raso jis visai neblogai, nors jo eilerasciu neskaiciau (bendrai nelabai eilerascius skaitau), tik ne kuriuos kitus literaturinius ir ne tik dalykelius. O del sekmes mokescio - trileris, ar kaip ji ten - siurpis - yra kas yra.
P.S. nelabai i tema - o mane S. Rushdie veza ponas Peleni :)
Del Rushdie - skonio dalykas. Jeigu jau kalbeti apie panasia literaturos tradicija VS Naipaul man simta kartu labiau patinka. Ir tikrai ne del Nobelio :)
chebra, nezhinot gintaro beresnevichiaus, tai ner ko tuo didzhiuotis. prisipazhistu, nufirinau siuos duomenis is vieno saito ir pateikiu be kopyraito:
Gintaras Beresnevičius, g. 1961 07 08 Kaune.
1979-1984 studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
1986-1988 dirbo Kauno Politechnikos instituto Filosofijos katedroje asistentu,
nuo 1989 dirba Kultūros ir meno institute,
nuo 1990 VDU etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas, nuo 1995 docentas.
1993 apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.
Knygos:
Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje. Vilnius, 1990;
Baltų religinės reformos. Vilnius, 1995;
Religijų istorijos metmenys. Vilnius, 1997 (2 leid. 1998);
Religijotyros įvadas. Vilnius, 1997.
Taip pat mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje paskelbė apie 100 str.
http://www.aidai.lt/zidinys/6_3.html - jei jo poziuris i knygas jus domina...;)
Po keliu valandu: "As apie Beresneviciu apskritai pirma karta pries pora dienu isgirdau, tad is viso nezinau, ka jis raso, o ko ne. "
Provaly v pamiati, ne kitaip...)
O tas Beresnevicius, pasirodo, kietas :)
O kodėl jis turėtų nerašyt apie trilerius? Turi noro ir ką pasakyt, tai ir rašo.
Man tikrai neidomu kokiais nick'ais pasirasineji, beje ir neitarinejau. Pastaba apie Beresneviciu ir eilerascius isvis ne tau.
Pritariu Mantui ir"skaityt reikia", net p. Lina Krutulyte pripazino, kad GB kietas. Lauksiu jos komentaru :)
Geros dienos visiems
Bet turbūt reiktų kelti šitą diskusiją kitur...
:)
Jeigu apie recenziją, tai ji gana "lieva", nes nenuosaiki ir tiesiog juste justi išankstinis nusistatymas tiek autoriaus tiek paties žanro atžvilgiu. O tamstos knygas reikės perskaityti.
Apskritai Pelenis pataike pasirinkti toki zanra, kuris nepatinka tokiai daugybei mastanciu zmoniu, kad pareiskus, jog knyga nepatinka, is karto susilauki kaltinimu, kad nepatinka zanras... Stai ir as niekaip nesugebejau itikinti Pelenio, kad megstu trilerius.
Logika tokia: daugeliui mastanciu zmoniu nepatinka trileriai; kai kuriems nemastantiems zmonems trileriai patinka; kai kuriems mastantiems zmonems jie irgi patinka. Na, pasitelk predikatu logika, jei nesupranti, ka pasakiau :)
Atsiprasyk uz mane mamos ;)
Man labiau patiko pirmoji Pelenio knyga "Keturiolika restitucijos dienu". Negaleciau to motyvuoti kokiais nors gudriais teiginiais (tipo "gilesni charakteriai" ar kazkas pan.), paprasciausiai skaitesi kur kas lengviau ir trauka buvo kuo greiciau perskaityti. "Sekmes mokestis" kaip tai tos traukos neturi.
Keletas dalykeliu, kurie man pasirode keisti. (1) kuo nusipelne Jonynas ir Danilovas prie visos istorijos issirutuliojimo? Ogi kysio davimu ir netycia suzinotu "Ricardo Liutasirdzio" adresu. Ta istorija butu taip pat pasibaigusi ir be ju isikisimo. Tai kam ta garbe buti pagrindiniais herojais? Pagrindinis herojus galejo (turejo) buti Brunas. Ir ta pati istorija is kito kampo butu atrodziusi daug patraukliau (cia mano subjektyvi nuomone); (2) nepaaiskinama (bent jau nepamenu) kokio velnio Dzavadas drabstesi i Cecenija sprogdinti naftotiekio. Ar cia jis taip sieke ismesti is konkurso Manoilova? Jei taip, tai ner labai daug prasmes, bo skelbiant konkursa naujai galejo atsirasti nauju konkurentu. O visu juk neismusi; (3) ir butu idomu suzinoti kaip Arturas Krasnickis is 57 p. per desimt puslapiuku sugebejo pavirsti Viktoru Krasnickiu (ir tapo tokiu visai likusiai knygai) :)
P.S. Reiktu pona Peleni paskusti poniai Burneikienei (lyciu lygiu teisiu kontrolierei) - moterys (kuriu romane ir siaip nedaug) jokioje firmoje nesugeba pakilti auksciau sekretores :).
skirtingai nuo kudikiu, su knygomis viskas kitaip - mieliausias dar negimes, kadangi matai pirmuju trukumus. Taciau man paciam antroji daug idomesne. Jeigu reiktu leisti restitucijos antra leidima, labai daug ka perdaryciau. Sekmes mokestyje - taip pat, tik ne tiek daug. Sakysim akylojo Remio pastebeta lapsus lingua - Arturas ir Viktoras :)
Blogiausia, kad knyga galima tobulinti be galo, be krasto. Visa gyvenima. Taciau tada ji taip niekuomet ir nepasirodys :) Kuo, aisku, dziaugtusi Lina Krutulyte :)
Jei tavo ar kieno nors kito nauja knyga kada nors nepasirodys, ketinu ta reiksminga ivyki praziopsoti kaip visada.
Nupirkau Sekmes mokesti dovanu ir aisku pati pradejau skaityti . Ir ka jus sau manot - liko 40 psl. iki pabaigos ir teko knyga atiduoti tam, kam ji buvo skirta
Aha, apie ka as cia? Apie knyga. Gerbiamas autoriau, turiu prisipazinti, kad Jusu kurinys mane, kaip detektyvu myletoja, "uzveze" (ypac kai liko tie 40 psl.) Bet... uzveze tik nuo kokio link 100 beverciamo psl. Pradzia katastrofiskai bloga. Jei tamstos pirmosios knygos nebuciau skaiciusi, tai turbut antroji po pirmu pervertimu butu paremusi kavos staliuko koja. Juk net referatus rasant kala i galva - svarbiausia ivadas Kai kurie veikejai "nutapyti" labai iskalbingai, skiriant ju "charakteriu atskleidimui" pakankamai demesio viso romano eigoje ir autoriui yra ryskiai "prie sirdies". Isvedus auksciau surasytu komentaru statistika, tai greiciausiai butu Bruno ir Alikas. p.Peleniui su teigiamais veikejais tai tikrai labai ne kas... Tulas Jonynas tikras lietuviskas meme ir absoliuti visu detektyviniu romanu geda. Sunkiai ir su moterimis, tiksliau, kaip teisingai buvo pastebeta, sekretoremis. Griztant prie teigiamu heroju ir moteru, gerb. autoriau, tai romanas butu puikus ir be menage a trois, ir be dalies keiksmazodziu - nelimpa jie vietomis, oi kaip nelimpa. Nesu labai atydi skaitytoja, todel i svarstymus, kur netas vardas ar skirtingos kojines, nesileisiu. Verkiau vienoje vietoje - kai pardave Jaguara (ar buvo juodas? tada dar paverksiu...). Labiausiai istrige veikejai: slaptas Prokuraturos pulkininkas, paemes is Aliko kysi ir istraukes Jonyna is karcerio. Gaila tik, kad ir jo portretui autoriaus ikvepimo siek tiek truko. Bet siaip mielas senukas :) O labiausiai patiko Arnas... emmm... pavardes visada buvo mano liga. Na, patys suprantat - tas saugos firmos vadovas. Jei jis turi prototipa in real, mielai susipazinciau ;)
Tiek trumpai - chaotiska, bet taip visada buna po sviezio skaitymo :)
Neskaityk knygos, tada ji visada tures isliekamaja verte:)