Mes ten nėjome..."

Borisas Grebenščikovas

Mano vienmečiai dar prisimena tuos laikus, kai mokykloje buvome verčiami skaityti fantastiką. Netikite? Be reikalo. Pasiimkite tų laikų istorijos vadovėlius - tipiški alternatyviosios istorijos kūriniai. O alternatyvioji istorija, kaip žinia, fantastikos sritis... Taip, nemeluoja posakis "istoriją kuria tie, kas rašo istorijos vadovėlius". Manau, šiandien nedaug atsiras žmonių, kurie apie 1940-1941-ųjų metų įvykius Lietuvoje mąstytų taip, kaip tai buvo aprašyta plonoje pilkoje knygelėje, pavadintoje "LTSR istorija".

Apie istorinių mitų klaidingumą vaizdžiai ir populiariai aprašyta šiame tinklalapyje jau apžvelgtoje knygoje "Klaidingų įsitikinimų enciklopedija. Istorija". Tačiau tai, vaizdžiai šnekant, literatūra mažiesiems. Kur kas rimčiau šį klausimą nagrinėja A.Buškovo knyga "Rusija, kurios nebuvo". Kaip rašo pats autorius, populiarus detektyvų ir fantastikos rašytojas, "į istorijos faktus pamėginau pasižiūrėti kaip detektyvas, ieškantis nusikaltimo pėdsakų..." Ir ką gi? Atsimenate penktąją tolkienizmo stadiją - "Meluoja profesorius! Ne taip viskas buvo!" Būtent tai, kad "viskas buvo ne taip", mums ir mėgina įrodyti savo knygoje Buškovas. Pateikdamas faktus, nurodydamas šaltinius, autorius savo gana logiškais pamąstymais negailestingai griauna įvairius istorikų sukurtus mitus. Ir pateikia savo versiją, kuri, atrodytų, lyg ir neprieštarauja faktams, tačiau išvados - diametraliai priešingos.

Visai įtikinamai skamba pasakojimas apie Ivaną Rūstųjį, kuris, pasirodo, buvo anaiptol ne rūstus. Na, o Petro I-ojo, kaip didžiojo reformatoriaus mitas išsklaidomas taip pat gana logiškais, argumentuotais, faktais pagrįstais teiginiais. Beskaitydamas knygą aš beveik patikėjau, jog jokio totorių-mongolų jungo nebuvo išvis, tačiau, kai atsikapsčiau iki teiginio, kad Didžioji Kinijos Siena niekuomet neegzistavo (pirmoji knyga), beliko tik skeptiškai šyptelėti…

Žinoma, kad ir kaip stengtųsi Buškovas, tačiau jam aiškiai stinga istorinio išsilavinimo. Nepaisant to, knyga buvo nepaprastai populiari. Tai paskatino leidėjus pratęsti šį projektą. Taip atsirado knyga "Rusija, kurios nebuvo 2". Tačiau, kaip mes jau žinome - "Meluoja profesorius..." Jau knygos viršelis - gryna mistifikacija. Šalia tikrojo jos autoriaus, istoriko (šį sykį tikro) Andrej Burovskij puikuojasi ir to paties Buškovo pavardė. Netikėkite tuo - A.Buškov su šia knyga neturi beveik nieko bendro. Tai tik komercinis triukas - detektyvų autoriaus pavarde plačiai žinoma, daugelis pirkėjų nupirks knygą vien dėl šios pavardės. Ir nusivils... Mat istorikas A. Burovskij šioje knygoje negailestingai šaiposi iš kai kurių pirmojoje knygoje suformuluotų Buškovo teiginių... Ir gana logiškai (vėl!) juos griauna, pakišdamas mums savus, visiškai įtikinamus.

Tiems, kas neskaitė šių knygų, rekomenduočiau skaityti būtent antrąją - sutaupysite laiko, tuo labiau kad nemažai kas kartojasi. Knyga įdomi, kaip originalaus istorijos faktų traktavimo, permąstymo pavyzdys. Kuo tikėti? Tai turbūt kiekvienas privalo pasirinkti pats. Asmeniškai mane šios knygos išmokėti netikėti istorikais - tame tarpe ir šių knygų autoriais. Mąstyti reikia pačiam. Galų gale, tai netgi sveika.

Apžvalgininko įvertinimas: 7 (pirmoji knyga), 9 (antroji knyga)