Ar žinote, kad turbūt pats romantiškiausias aido pavadinimas buvo senovės skandinavų kalboje: jų "dvergsmal" išvertus pažodžiui reiškia "nykštukų kalba"?

Ar žinote, kad žodžiai aksomas (švelnus, su įaustais stačiais šilko plaukais audeklas) ir hegzametras (metrinio eiliavimo forma, kur eilutė susideda iš šešių pėdų - daktilių ir spondėjų) pagal kilmę yra giminingesni žodžiai negu dvi žodžio atlasas (žemėlapių rinkinys ir tam tikras šilkinis audinys) reikšmės? Hegzametras - tai heks + metron (senovės graikų kalba šeši + matas ), o aksomas - tai senovės graikų eksamitron ( heks + metron = šeši + siūlas ), tuo tarpu žemėlapių rinkiniui pavadinimą davė Japeto ir Kaimenės sūnus titanas Atlasas, o šilkiniam audinio pavadinimas kilo iš arabų kalbos žodžio atlas , reiškusio "lygiai išaustas".

Ar žinote, kad žodžiai sukuriami ir apsirikus? Pavyzdžiui, nusižiūrėjus į mažybinius žodžių vaikas , tėvas , vargas formas vaikelis , tėvelis , vargelis , kažkam šovė į galvą, kad žodžiai erelis , arelis yra mažybinė žodžio aras , erys (šį žodį vartojo ir S. Daukantas) forma. Deja, erelis nėra jokia mažybinė žodžio forma.

Panaši nesąmonė atsitiko ir su drambliu : Rytų prūsijos žodynuose randamas dramblio sinonimas - šlajus . Kažkas " ju " perskaitė kaip " pi " ir atsirado dar vienas dramblio sinonimas - šlapis (plg. su šlapintis, šlapias).

Dėl perrašinėtojo klaidų atsirado ir zenitas : kažkos rašeiva iš arabiško žodžio samt , semt (samt-ar-ra's - "kelias virš galvos") vietoj "m" parašė "ni" ir padarė senit , zenit .

Ar žinote, kad vienos kalbos skolina žodžius kitoms, o po to tuos pačius žodžius, bet kita reikšme susigrąžina? Pavyzdžiui, žodį arbata lietuvių kalba pasiskolino iš lenkų (herbata). Vėliau Lietuvos lenkai savo herbatą pradėjo vadinti lietuviškuoju arbata - taip lietuvių polonizmas tapo lenkų lituanizmu.

Kitas žodis reemigrantas - biudžetas: prancūzų bougette ("odinis krepšys" XV a. nukeliavo į Angliją ir 1806 m., jau kaip anglų budget "Paryžiuje oficialiai jau vartojamas biudžeto - pajamų ir išlaidų apskaičiavimo reikšme" (20 p.).

Ar žinote, kad žodis arklys iš pradžių reiškė prastesnį, į arklą kinkomą žirgą (arklYs žirgas), o vėliau iš būdvardžio tapo daiktavardžiu (kaip ir duonriekis iš duonriekio peilio)?

Ar žinote, kad žodis benzinas etimologiškai reiškia "Javos (Indonezijos sala) smilkalai"? ispanai iškraipė arabišką junginį luban džavi (smilkalai Javos) į benjui , iš jo prancūzai padarė benjoin , italai - benzole , vokiečiai - die Benzole , ir visa tai davė šaknį cheminiam medžiagų pavadinimui benz - (benzinas, benzolis).

Ar žinote, kad žodis sokoras yra taisyklingesnis nei žodis cukrus , nes mažiau iškraipytas lyginant su originalu? Tiek sokoras , tiek cukrus atkeliavo iš senovės Indijos: sanskrite šakara iš pradžių reiškė smėlį, žvirgždą, o vėliau ir cukrų. Iš indų žodis atkeliavo į graikų kalbą (sakharon), iš graikų - į rusų (caxap), o iš jų, per baltarusius, - ir į lietuvių: sokoras . Cukrus darė didesnį lankstą: iš indų žodį perėmė arabai (sukkar), iš pastarųjų (per šiaurės Afriką, Gibraltarą) -ispanai (azucar) ir portugalai (acucar). Vėliau per Siciliją ir Italiją XVII a. kaip der Zucker šis žodis pasiekė Vokietiją, iš kurios lenkai gavo cukier , o iš pastarųjų - lietuviai: cukrus .

Ar žinote, kad daugelyje kalbų dangoraižiai dangų "gramdo" (angliškai sky-scraper = sky (dangus) + scraper (grandiklis, skutiklis); vokiškai der Wolkenkratzen =die Wolke (debesis) + der Kratzer (grandiklis); prancūziškai gratte-ciel = gratter (krapštyti, grandyti, skusti) + ciel (dangus); latviškai debesskrapis = debess (dangus) + skrabis (grandiklis)) ir lietuvių kalboje "raižo" (dangoraižis)? Beje, buvo pasiūlymas sky-scraper versti į dausiakopis .

Ar žinote, kad doleris etimologiškai kilo iš Čekijos? Vokiečiai čekų miestelį Jachymov vadino Joachimstal , o čia kalamus pinigus - Joachimstaleriais . Numetus Joachim 'ą, liko tik taleriai, kurie pateko į danų, švedų, italų, vengrų, anglų kalbas, kur kiekviena kalba šį žodį priderino prie savo tarimo.

Ar žinote, kad žodis koldūnas pradžioje reiškė "dar šiltus, ką tik užmušto gyvulio vidurius" (lotyniškai), vėliau - "užmušto gyvulio žarnokus, žarnigalius" (vokiečių kalboje), po to - pilvą , paskui - rijūną, ėdrūną, veltėdį (lenkų kalboje) ir tik galiausiai kulinarinio patiekalo pavadinimą? Beje, Varšuvoje šis patiekalas vadinamas lietuviškaisiais koldūnais , o Lietuvoje totorių gyvenamose vietovėse - totoriškais .

Ar žinote, kad giljotinos išradėjo J. Guillotin'o (1764-1814) vaikai kreipėsi į Prancūzijos valdžią prašydami pakeisti jų tėvo sugalvotos mirties mašinos pavadinimą, tačiau valdžia nutarė, kad tai gali būti kova su vėjo malūnais ir leido Guillotin'ams pakeisti pavardę?

Ar žinote, kad Gražina kilo iš žodžio graži , grikis reiškia graikiškas , gvazdikas - vinis, vinutė, gladijolė - kardas, kardelis, o frankų imperijos valdovo Karolio Didžiojo (72-814) vardas tapo bendriniu - karalius?

Ar žinote, kad žodis knygnešys faktiškai yra neišverčiamas į jokią kitą pasaulio kalbą - galima versti nebent keliais žodžiais, aprašant jo prasmę?

Ar žinote, kad lietuvių kalboje naminė degtinė vadinama arkline, bimbalake, bulvine, burga, cukrine, vainikine, girine, kadagine, karkline, krūmine, miškine, pelkine, raistine, runkeline, samane, smilgine?

Ar žinote, kad žodis pražanga randamas jau 1642 m. K Sirvydo žodyne ir reiškė nuodėmė?

Ar žinote, kad žodis leisti turi daugiau nei 100 reikšmių?

Ir taip toliau, ir taip toliau: šioje knygoje rasite iš kur kilo pasakymai Damoklo kardas, kodėl atsirado nuomonė, kad aristokratų kraujas mėlynas, kaip kosmosas priartėjo prie kosmetikos - tai, kas paminėta apžvalgoje, tėra dalis įdomybių, susijusių su žodžių kilme.

Reikėtų pridurti, kad knyga nėra etimologijos (pasak Voltero, "etimologija - tai mokslas, kur priebalsiai reiškia labai mažai, o balsiai dar mažiau", 23 p.) vadovėlis ar rinkinys iš serijos "Ar žinote, kad" (knygos pristatymo stilius parinktas apžvalgos autoriaus): tiesiog prof. A. Sabaliauskas aiškina kai kurių žodžių kilmę - tų žodžių, kurių kilmė, jo nuomone, yra įdomesnė.

Knygos struktūra labai paprasta: žodžiai aprašomi abėcėlės tvarka, kiekvienam žodžiui skiriamas skyrius, o kiekviename skyriuje pasitaikantys lyriniai nukrypimai lengvai randami pagal knygos pabaigoje pateiktą žodžių ir žodžių junginių rodyklę. Be to, kiekvienas skyrius pradedamas posmeliu (yra keletas išimčių), kuriame būtų vartojamas aprašomas žodis.

Trumpai tariant, knygą galima pristatyti dviem žodžiais: įdomu ir vertinga.

Iš pradžių buvo žodis