Algis Mickūnas „Demokratija šiandien“

Apie knygą: Algis Mickūnas – Demokratija šiandien
Leidykla: Versus Aureus (2007)
ISBN: 9789955340652
Puslapių skaičius: 427

Algis Mickūnas, Arūnas Sverdiolas, Pilietinės visuomenės institutas ir “Civitas esė”. Jei nors vienas iš šių žodžių junginių matytas ne tik skubiai praverčiant nesudominusių tekstų antraštes ir paantraštes, apie knygos svorį jau šį tą galima spręsti. Algis Mickūnas — šiandien, ko gero, vienas žinomiausių Lietuvos filosofų pasaulio mastu. A.Sverdiolas “Civitas esė” serijoje sutinkamas nebe pirmą kartą, šįkart — kaip knygos sudarytojas. O toje knygoje, kaip pripažįsta patys leidėjai, yra tekstai, “rašyti įvairiomis progomis ir skirti labai įvairioms auditorijoms”.

Pastarasis bruožas greitai krenta į akis; sunku suprasti, ar knyga skirta profesūrai, ar intelektualų vardo besigviešiantiems studentams, ar Lietuvoje, deja, neleidžiamų laikraščių skaitytojams, o gal norėta aprėpti visus? Kita vertus, kuklaus 800 egzempliorių tiražo šioje nualintos politikos žemės šalyje tikriausiai per akis, taigi užteks ir vieniems, ir kitiems. O gaila.

Tuos, kurie domisi filosofija bei politika, šita knyga tikriausiai seniai jau pasiekė, todėl apie juos ir nekalbėsime. Ypač rekomenduočiau šią knygą žmonėms, kuriuos žodis „politika“ supykina; taip pat tiems, kurie mėgsta spygauti apie demokratiją, viešąsias erdves, galios įtaką, pasiremiant vien kukliais oi kukliais asmeniniais išvedžiojimais. Profesoriaus A.Mickūno pranešimai atrodo iš tamstų dialogo ne itin reikalaujantys; nuoseklia, tikslia kalba išdėstytos mintys — toli nuo kasdienio paprasto žmogaus gyvenimo, bet neskirtos ir vien didžiųjų valstybių strategams ar politikos apžvalgininkams. Knygos antraštėje įvardintas „šiandien“ taip pat gali suklaidinti: tas „šiandien“ kai kuriuose skyriuose užsibūna dar ties Atėnų demokratija. Kita vertus, tai — ne prieš rinkimines kovas apdairiai išleistas rėksmingas vadovėlis, aiškinantis, kaip svarbu kiekvienam eiti balsuoti. Demokratijos, viešosios erdvės, žiniasklaidos etc. prigimtis — tematika, kuri pergyvens dar daugybę rinkimų.

Todėl manyčiau, kad pirmiausia šią knygą ir turėtų skaityti „antipolitikai“. Kodėl? Nes „visi žmogiškieji įvykiai yra iš esmės politiniai, o politika reiškia privalomą visuomenės dalyvavimą sprendžiant visus reikalus. Tai visiškai priešinga modernybės laikams vyravusiam žurnalistiniam požiūriui, kad esama kažko „grynai politiška“ ar kad kai kurie visuomeniniai reikalai tokie svarbūs, jog jų negalima politizuoti“ (p.267). Taigi ar mąstome kaip modernūs, ar postmodernūs sutvėrimai, ponai?

Desertui — tiesiog vienas profesoriaus, samprotaujančio apie tikrąją laisvės ir demokratijos prigimtį, pastebėjimas: „Daryti ką nori nėra nei laisvė, nei kūrybiškumas“ (p.19).