Andrejus Makarevičius, kurį daugelis vadina pagal pravardę - Makar (-u), turbūt galėtų būti apibūdinamas retai derančiom sąvokom: "kultūringas rokeris". Gyva legenda, labai garsios rusų roko grupės "Mašina vremeni" įkūrėjas ir siela, autorius, dailininkas, aistringas nardytojas (parašęs apie tai netgi knygą) ir žvejys, dabar - TV laidų vedėjas. Jo grupė visada grojo profesionaliai (kai juos pirmą kartą pamatė B. Grebenščikovas, "Akvariumo", kuris tuo metu buvo labiau gyvenimo būdas nei grupė, lyderis, pavydžiai kalbėjo: "Tokie pat jauni, kaip mes, o turi gerą aparatūrą, ir keliais balsais gali - kaip "Queen""), su sistema nors ir konfliktavo, bet daugiau patylomis, skandalų kėlė nedaug, tad nors ir buvo kartais smaugiami, bet ne tiek, kiek kiti laisvo žodžio dainiai. Galbūt todėl, o gal kad kelyje sutiko daug gerų žmonių, pripažįstančių jų talentą, grupei pavyko gan anksti "pusiau legalizuotis".

"Makaro" dainos ir kūryba dažniau buvo lengvai filosofinės, hipiškai taikios, bendražmogiškos ir alegorinės nei maištingos, kad ir garsioji "Povorot", tapusi neoficialiu "Perestroikos" himnu. Beje, pernai "Mašina vremeni" šventė muzikinį trisdešimtmetį ir scenoje atrodė geriau nei daugelis užsienio kolegų, tiek pat metų išbuvę po prožektoriais.

Kaip jau nujaučiate, šioje knygelėje surinkti ir dainų tekstai, kurias dainavo "Mašina vremeni" (90 proc.) ir jos lyderio eilėraščiai (10 proc.). Taigi, tai - neblogas atradimas ir grojančiam gitara, ir klausiusiam grupės ir šiaip norinčiam paskaityti ką nors paprasto, nuoširdaus ir kokybiško.

Ir dar ne viską supratau,
Ir dar ne viską suradau,
Dar neužgeso daug dienos spalvų
Ir Dievas dar kartu...
(Dainos "Laužas" fragmento vertimas).