"…Vis dėlto manau, kad kiekvienas mitas, kiekviena legenda privalo turėti kokias nors šaknis. O po tomis šaknimis būna kažkas pakasta ."

A. Sapkowski - "Galimybių riba"

Lenkų fantasy grando Andrzejaus Sapkowskio kūrybos devizu galėtų būti ši trumputė citata iš jo paties apsakymo. Kaip pasakojo pats autorius, pirmojo apsakymo idėja jam kilo, susimasčius apie pasakas. Jam nepatiko neretas liaudies kūryboje elementas - pasakojimai apie tai, kai koks nors nevykęs kaimietis piemuo susidoroja su kokia nors kaimą siaubiančia pabaisa. "Nesąmonė!", - pasipiktino Sapkowskis. - "Tokį darbą gali dirbti tik profesionalai!"

Taip ir gimė pagrindinis rašytojo kūrinių herojus - raganius Geraltas, įvairiausio plauko pabaisų naikintojas.

Tačiau Sapkowskiui to nepakako. Jis nusprendė įrodyti, jog visos pasakos, kurias mums vaikystėje sekė "pirkioj vakarais" - visiškos nesąmonės. Jo tekstuose pilna pasišaipymų iš pasakų štampų, iš jų personažų. Nepakartojama autoriaus ironija šiuos pasišaipymus paverčia tikrais perliukais.

"- …Geraltai, jei ne tu, būčiau likęs kormoranas iki amžiaus galo, skraidęs aplink ežerą ir šikinėjęs ant šakų, tikėdamasis, jog mane išgelbės dilgėlių marškiniai, kuriuos, genama užsispyrimo, nuaus mano sesulė. Po paraliais, vos tik prisimenu tuos marškinius, tuoj pat užsigeidžiu kam nors įspirti. Ta kvailė…

- Nesakyk, - nusišypsojo raganius. - Jos ketinimai buvo kuo geriausi. Tau, Fraiksenetai, dar pasisekė. Galėjo liepti, kad nertum į verdantį pieną. Girdėjau tokį atsitikimą.

<…>

- …Pirma, tau prikergė dešimt brolių.

- Na, jau ne! Tai reikštų, kad drauge su Eliza mūsų turėjo būti dvylika vienetų? Koks sumautas idiotiškumas! Mano mamulė nebuvo triušė!

- Tai dar ne viskas. Buvo nuspręsta, kad kormoranas - ne itin romantiškas.

<…>

- Kuo tame pasakojime buvau paverstas?

- Gulbe. Tai yra, gulbėmis. Nepamiršk - jūsų buvo vienuolika. "

Štai maždaug taip atrodo Sapkowskio lūpomis perpasakota pasaka "Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių". Še, kad nori - vėl nesutapimas! Lietuvių tautosakoje juodvarniai, pas Hansą Kristijoną - gulbės… Na, jei jau prisiminėme H. K. Andersoną, tai paminėkime dar vieną pasaką - "Undinėlę". Kaip gi atrodo Sapkowskio variantas?

"… po to, greitai suėmusi suknelę savo mažais delnais, pakėlė aukštyn - pakankamai aukštai, kad visi galėtų įvertinti burtininkės - jūrų raganos - darbą. Geraltas nurijo seilę. Nebuvo ko abejoti: ragana išmanė apie gražias kojas ir mokėjo jas pagaminti.

- Cha! - suriko Vėdrynas. - Mano baladė… Visai kaip mano baladėje… Dėl jo susiveikė kojas, bet prarado balsą.

- Nieko aš nepraradau, - dainingai prakalbo Sh'enazė… "

Tačiau tai tik dalis Sapkowskio kūrybos žavesio. Andrzejus - nuostabus dialogo bei veikėjų charakterių meistras. Savo sugebėjimu palaikyti įtampą jis prilygsta geriausiems trilerių rašytojams. Sunku išlikti abejingu, skaitant apie Geraltą, jo mylimąją burtininkę Jenifer, bei amžiną draugužį - bardą Vėdryną…

Tai - pirmasis lietuviškas Raganiaus nuotykių leidimas (antroji knyga iš 7 knygų ciklo!) Bet jeigu seksite "Skaityta", turėtumėte sužinoti ir apie kitus Geralto nuotykių aprašymus...

Įvertinimas: fantasy "perliukas"