Pirmas įspūdis: po kartaus patyrimo su serija "Šiuolaikinis Europos romanas" (žr. novelės "Styginių kvartetas" apžvalgą) prieš pradėdamas skaityti A. Snellman knygą "Mama ir kalė", pasitikrinu, ar tai romanas. Taip, tai romanas. Knygos formatas toks pat patogiai kelioninis, tačiau gaila, kad viršeliai nebe kieti, o minkšti ("paperback'as").

Siužetas atskleidžiamas jau pirmajame puslapyje - skyrybos: žymus biochemikas palieka savo žmoną ir išeina pas jaunesnę bendradarbę. Palikta moteris bando kurti gyvenimą iš naujo.

Suomiški ypatumai: romane žmona išsikrausto pas tėvus, namus palikdama vyrui. Esmės tai nekeičia: visi vyrai - kiaulės!

Mama: Merė; 56 m.; dirbo kartu su vyru, tačiau dėl jo ir vaikų paaukojo karjerą; po skyrybų išėjo iš darbo, iš namų ir vos neišėjo iš proto. Be juokų.

Kalė I: Mana Kaiponen; 24 m. laborantė; užėmė "jos vietą tiek prie tyrimų stalo, tiek lovoje" (7 p.).

Vyras: Ahtis. Įpročiai: "Jis mažiausiai triskart per savaitę bėgioja, kartą per savaitę žaidžia su Kulervu tenisą. Mėsą valgo vidutiniškai keptą, maltą mėsą - žalią. Atsikėlęs po šešių valandų miego pusryčiams valgo tris minutes virtą kiaušinį ir natūralaus jogurto, puodelį kavos su pienu ir du šokoladinius saldainius. Palengva "užveda" apykaitą ląstelėse.
Du baltojo šokolado saldainiai, rytinis seksas, pasivaikščiojimas susikibus rankomis - kiek nedaug tereikia, kad vyras būtų laimingas, arba, tiksliau pasakius, palaimingas. Tam nereikia santuokinės žmonos, vaikų, vasarnamio, lankymosi parodose, operoje ir koncertuose, kelionių su žemėlapiu rankose per atostogas, žygių pėsčiomis prie visokių akmenynų ar ugnikalnio lavos liekanų, privalomo pasinėrimo į baseiną žmonos ir vaikų pramogai." (21-22 p.)

Ačiū Dievui, vaikai jau suaugę: vyresnioji Titamarė - feministinių pažiūrų - "solidarizavosi su mama ir nutraukė santykius su tėvu" (8 p.), vidurinioji Rija - antraplanė antraplanių vaidmenų aktorė - "tai priėmė kaip naują galimybę: dabar ji turės daugiau progų išvažiuoti gastrolių, nes mama dažniau prižiūrės jos sūnų Sampą" (8 p.) ir jaunylis Rekas - antiglobalistas - "galvojo apie skyrybų finansinę naudą. Kalbėdamas apie finansinę naudą, Rekas turėjo omenyje butą, maistą, rūbų skalbimą ir naują snieglentę" (8 p.).

Kalė II: Ema Lintunen. Mėgsta šaltą kavą su pienu. Švariai išlaižo porcelianinę lėkštutę. Tai kalytė, apvertusi Merės gyvenimą: "Apie tai dar bus parašyta žurnale apie naminius gyvūnus, bet kiek vėliau. Ant viršelio Ema Lintunen, besišypsanti Sampo glėbyje. Suraukusi kaktą. Laikos inkarnacija. Stebuklingas šuo, istorija, kaip iš šunų prieglaudos šuns ji tapo žvaigžde." (277 p.)

Kiti gyvūnai: žiurkėnas Bilas Klintonas. 10 balų už vardą! (beje, tai Kalės I gyvūnėlis - užuominą supratot?)

Pagrindinis romano klausimas: "Ateityje pagyvenusios moterys turės labai didelių problemų, - pareiškė Kulervas. - Kur pagyvenusios moterys susiras naują partnerį, kai senasis iškeliaus anapilin? Ką reikės daryti su milijonu "sekso našlių"? Ką? Negi visas užrašysi į puodų žiedimo kursus?" (12 p.)

Geriausia frazė I: "Esu ir anksčiau vaidinusi orgazmą, bet šįkart buvo pirmas kartas, kai vaidinau, kad jo nepatyriau!" (11 p.)

Šalutinė romano tema: moters orgazmas - nuo pirmuosiuose bažnyčios susirinkimuose svarstytų klausimų iki XX a. pab. teorijų: "Dabar jau esame pažengę į priekį. Žinome, kad svarbiausias moters organizmui yra aktyvinti simpatinę nervų sistemą. Migdolinis nervų mazgas ir hipokamas susijungia, ir yra priežasčių manyti, kad orgazmas atsiranda toje srityje." (94 p.)

Geriausia frazė II: "Jos visos yra didžiadantės amerikietės, nencės fraiday ir susanos sontag. Kodėl jų visų pavardės yra savaitės dienų pavadinimai? Aš esu labiau Doris Dei tipo moteris" (173-174 p.).

Mistiškiausia vieta: 222 p. (!) paskutinė pastraipa. Galima pasakyti paprasčiau - korektūros klaida, bet tada nebus taip įdomu.

Knygos pliusas: pirma romano pusė, kurioje nagrinėjamas moters, kuriai virš penkiasdešimt, gyvenimas po skyrybų: bandymas surasti savo vietą apsivertusiame pasaulyje. Šioje dalyje įtaigiai ir, svarbiausia, tikroviškai atskleidžiama socialinė ir psichologinė būsena, o tai turėtų būti įdomu ne tik moterims (tiek išgyvenusioms tokią situaciją, tiek ir be tokios karčios patirties), bet ir vyrams - šiuo atveju galima būtų svarstyti ir diskutuoti apie tipažus.

Pagirtina: visi užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, lotynų) intarpai išversti ir pateikti išnašose. Redaktorė nepatingėjo ir pateikė papildomų pastabų. Ačiū!

Knygos minusas: antroji romano pusė, kai prasideda stebuklai, kurie pelenę paverčia princese (metai čia nesvarbu!). Skaitant šią dalį apima pyktis dėl visų tų nesąmonių, ypač dėl to, kad gerai pradėtas romanas baigiamas kaip eilinis skystas romaniūkštis. Bandymas depresuotiems suomiams įkvėpti vilties ir tikėjimo? Atmerkite akis: "Knyga turi būti kirvis, kuris iškapotų mumyse užšalusią jūrą" (F. Kafka), o ne morfijaus dozė, leidžianti kristi į apgaulingą miegą.

Sužlugdytos viltys: "Autorė neprislegia skaitytojų visomis herojus ištikusiomis bėdomis, o rašo apie tai su lengvu humoru" (knygos anotacija). Meilės romanuose niekada neslegiama skaitytojų mintimis apie veikėjus, o juo labiau apie herojus (!), bet humoras šiame romane turbūt labai lengvas - tas pats, kas cigarečių dūmą laikyti debesiu. Happyend'as (geriečiai apdovanojami, blogiečiams nepasiseka) nereiškia humoristinės pabaigos, tuo labiau, kad romanas, kaip minėjau, galėjo būti tikrai puikus.

Juokinga: knygos pabaigoje autorė pateikia trijų puslapių sąrašą asmenų, kuriems dėkoja. Be to, dar yra dviejų puslapių sąrašas knygų, kuriomis naudotasi rašant romaną, ir net nespausdintų šaltinių sąrašiukas. Čia jau ne romanas, o disertacija ar filmas su smulkiausiais titrais. Juokinga, nes į pabaigą knyga tampa meilės-seilės tipo romaniūkščiu.

Geriausi žodžiai: dehidroepiandorsteronas (DHEA), vomeronasalinis organas (VNO) ir penilietilialminas (PEA) (98 p.).

Pusė lupta, pusė skusta