Apie Lolitos Navickienės ir Alberto Navicko

Apie knygą: Lolita Navickienė , Albertas Navickas – Būsimųjų mamų dainos
Leidykla: Kronta (2005)
ISBN: 706253114
Puslapių skaičius: 108

Seniai žmonės nebesiginčija, kad muzika yra svarbi ankstyvajam vaiko vystymuisi. Besilaukiančios moters muzikavimas turi reikšmės kūdikio sveikatai, intelektui, kūrybiniams gebėjimams, emociniam ryšiui su tėvais ir kt.

„Būsimųjų mamų dainas“ sudaro knyga su dainelių tekstais ir užrašytomis natomis bei du kompaktiniai diskai su įdainuotomis tomis pačiomis dainomis. Ši knygelė – nėščiųjų ir kūdikių ugdymo centro „Sveikutis“ muzikinio sveikatinimo programos dalis.

Knygelę sudaro trys dalys: „Lopšinės“ skirtos kūdikiui migdyti ir nuraminti, tai daugiausia aranžuotos ir adaptuotos lietuvių liaudies dainos; „Dienos ritmai“ – tai dainelės, dainuojamos rengiantis, prausiantis, einant pasivaikščioti ir kt., jomis tarsi siekiama formuoti būsimojo kūdikio „dienotvarkę“, kad jis nesumaišytų dienos su naktimi ir kt.; „Gamtos ritmų“ dalyje pristatomi atskiriems metų laikams labiausiai tinkantys kūrinėliai. Prie kiekvienos dainos yra ne tik natos, bet ir metodiniai patarimai, kokius judesius daryti dainuojant, kokiu paros metu dainuoti, kokius vaizdinius kurti. L. Navickienės siūloma nėščiųjų ir vaikų muzikavimo ir meninio ugdymo metodika pasižymi viena iš pirmo žvilgsnio nepastebima nuostata – visos be išimties dainos yra tik teigiamas emocijas ir vaizdinius keliančios, šviesios, giedros, be liūdesio, skausmo ar gąsdinimo, kuris paprastai lydi nemažai populiarių lietuvių liaudies dainų.

Kas mėgsta dainuoti – dainuoja ir taip, o kas nemėgsta – knygos su CD nepadės. Bet kokiu atveju, CD galima naudoti ir tiesiog klausymuisi, ką mes su vaikais sėkmingai ir darome, tik šiek tiek erzina, kad praktiškai neįmanoma suprasti dainuojamų lopšinių žodžių.

Na, o pats didžiausias šios knygelės netikėtumas – iliustracijos. Jos tiesiog nuostabios – pilnos tautodailės motyvų, gerumo, lietuviškumo, nuotaikos, detalių ir visumos, nėrinių, gamtos kvapų ir žemės spalvų. Jei žemuogės – tai, rodos, jauti jas beveriantis ant smilgos ir svaigsti nuo jų kvapo, jei kūdikėlis lopšyje – tai lopšį laikančios juostos su išaustais raštais, vystyklai senoviškai nėriniuoti, saldų miegą saugo paukšteliai ir katinėlis, jei vakaro lopšinė – tiesiog užuodi pro nupieštą atdarą langą kvepiantį jazmino krūmą. Labai gražu, subtilu ir tikra.