Apie knygą: Michael John Crichton – Baimės būsena
Leidykla: Obuolys (2009)
ISBN: 9789955700753
Puslapių skaičius: 512

Niekuo taip stipriai netikima, kaip tuo, kas mažiausiai žinoma. (Montenis)

Pradėsiu nuo pačio Michaelo Crichtono. „Andromedos štamas“, „Juros periodo parkas“, „Sfera“ jau tapę tiek literatūros, tiek kino fantastikos klasika. O nemėgstantiems žymaus atitrūkimo nuo realybės tikrai žinomas ir mūsuose rodytas serialas „Ligoninės priimamasis“ (ER). Visa tai sukurpta genialios Crichtono plunksnos. Nors gal nereiktų šio amerikiečio vadinti genijumi. Genijai šlovę išsikovoja nepervargdami, o Crichtono kūriniuose matyti didžiulis pasiruošimo darbas.

Kad ir romane „Baimės būsena“: perskaičius akivaizdu, kad autorius ne dėl noro pasipuikuoti pateikia 172 literatūros šaltinius, kuriais rėmėsi rašydamas knygą. Tai moksliniai, ne kokie grožinės literatūros, šaltiniai (studijos, straipsniai, tyrimai, oficialūs statistiniai duomenys etc.), kurie tikrai ne paneigia, o tik patvirtina, kad „Baimės būsenoje“ išdėstytos sąmokslo teorijos gali turėti rimtą pamatą teigti, kad Alas Goras jaunesnysis su savo „Nepatogia tiesa“ (An Inconvenient Truth) yra tiesiog eilinis parsidavęs politikierius, arba, geriausiu atveju, tiesiog paveiktas visuotinio atšilimo baimės žmogelis. Taip, toks, kokių yra milijonai. Ir aš pats buvau tarp tokių. Ir politiškai kerštingą oponentams Goro filmuką priėmiau rimtai (knygos neskaičiau), net lemputes ėmiau pirkt taupančias energiją: buvo užgimęs noras prisidėt prie Žemės anglies dvideginio sumažinimo. Gi, po velnių, ledynai tirpsta, gamtos kataklizmai vis žiauriau niokoja žmonių gyvenamuosius rajonus, o gyvūnijos rūšys nyksta tūkstančiais į metus.

Trileris „Baimės būsena“ sako - STOP. Žmogau, tu esi dezinformuotas, tu tiesiog tiki tuo, ką tau bruka, ir nepajudini subinės panagrinėt faktus, kurie nėra tokie vienareikšmiai. Ir čia galima pradėti žaidimą „Ar žinai, kad?“, kur būtų tokie klausimai:
…, kad ledynai tirpo visada, o pastaruosius metus daugumoje vietų jie padidėjo?
…, kad El Ninjo yra reguliarus ir 1997-98 El Ninjo sukeltas orų poveikis JAV kainavo 4 milijardus dolerių nuostolių, ir tuo pačiu atnešė 19 milijardų dolerių pelno?
…, kad kanibalizmas nėra tik siaubo filmų prasimanymas?
…, kad DDT neturi kancerogeninio poveikio žmogui, o jo uždraudimas nuo maliarijos į kapus nuvarė 50 milijonų žmonių?
…, kad Kilimandžaros ledynas sparčiai tirpsta ne dėl visuotinio atšilimo, o dėl miškų iškirtimo jo papėdėje?
…, kad jūros lygis vienur kyla, tačiau kitur krinta?
…, kad niekas nežino, koks žmogaus įnašas į dabartinį atšilimą?
…, kad niekas nežino, kaip visuotinį atšilimą sustabdyti (ten, kur jis yra)?
…, kad kylantis CO2 lygis neturi nieko bendro su šylančiu klimatu?
…, kad visuotinio atšilimo teorija reikalinga tūkstančiams aplinkos apsaugos funkcijas įgyvendinančių institucijų visame pasaulyje, nes tai yra vienas iš būdų pritraukti pinigus?
ir, ar pastebėjai, kad visuotinio atšilimo teorija grindžiama ne ką patvaresniais faktais, nei praeitame amžiuje įsivažiavęs eugenikos judėjimas, kuris buvo pagrindinis holokausto arba „rasinės higienos“ arkliukas !!!

Visuotinė baimė. Baimė dėl ateities, baimė dėl užterštos aplinkos įtakos sveikatai, baimė dėl laukinių gyvūnų platinamų ligų, baimė susilaukti silpnapročio ar apsigimusio palikuonio, kraujomaišos baimė, baimė valgyt tręštas daržoves etc. Net baimė netikėti visais, nes negali gi visi klysti. Krūva baimių, supančių mus iš visų pusių, valdo mus, pastūmėja atlikti vienus veiksmus, nuo kitų - susilaikyti. Baimė, kuria mumis kažkas manipuliuoja, kurią mes gavome iš savo tėvų ir perduodame savo vaikams. Baimė – tai būsena, kurioje tu gyveni, tik to nesuvoki.

Apie tokią baimę kalba M. Crichtono „Baimės būsena“ (nors „State Of Fear“ galima išversti ir „Baimės valstybė“), kurią, tikrą tiesą rašo ant viršelio, prarijau per porą dienų, nes negalėjau padėti į šoną. Taip, tai grožinis kūrinys, taip vadinamas modernus technotrileris (kurio žanro tėvais laikomas pats M. Crichtonas ir Tom Clancy), kur įtampa kuriama įprastais būdais: įmantrūs nužudymai, slaptos organizacijos ir jų agentai, fantastiški įrenginiai, kova dėl pinigų ir valdžios, plati geografija (nuo atogrąžų iki Antarktidos) ir triumfuojantis gėris, kurio pusę čia palaiko visuotinio atšilimo teorijos skeptikai.

Tai nėra bukas lakstymas iš vieno pasaulio galą į kitą, kaip D.Brawno „Da Vinčio kode“ ar neseniai skaitytame S. Berry „Aleksandrijos bibliotekoje“. Crichtono veiksmas įsuktas į realių, įdomių, netikėtų, negirdėtų, verčiančių susimastyti faktų pynę, kurioje daugiau randi tiesos nei pramano. Tiesą sakant, „Baimės būsenos“ tekstinės ir grafinės (taip, knygoje rasite ir grafikų) teorijos mane įtikino labiau nei „Nepatogios tiesos“ gražūs paveiksliukai, ir aš dabar nebetikiu, kad visuotinis atšilimas atsirado dėl žmogaus veiklos. Ei, mokslinčiai, pateikite man faktų, o tai energiją taupančių lempučių tikrai nebepirksiu: pasidomėjau – pasirodo jos ne tokios ir nekaltos,- pakaks lobti „Osramui“.

Norit nebebijoti – perskaitykit „Baimės būseną“, ji tikrai verta visų pagyrų ir antrojo tiražo.

p.s. M. Crichtonas mirė pernai, skelbiama - nuo gerklės vėžio, praėjus tik keliems metams po pasaulio aplinkosaugininkus sukrėtusio romano. Kas tai? Tema naujam trileriui?

p.p.s. Ir dar vienas faktas trilerio tema papuolė į mano akiratį jau parašius apžvalgėlę: visai netyčia sužinojau, kad JAV ir kitų šalių gamtosaugininkai ne vieną dešimtmetį spekuliavo falsifikuota 1854 m. indėnų vado Seattle (Chief Seattle) kalba, kurią, aplipdę pramanytais išvedžiojimais, naudojo gamtos turtų išsaugojimui. Apie tai daugiau galite rasti Internete arba lietuviškai išleistoje Ingmar Bernd Gutberlet knygoje „50 didžiausių pasaulio istorijos melagysčių ir legendų“.

Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt.