Apie knygą: Olivier Bleys – Semper Augustus
Leidykla: Tyto alba (2009)
ISBN: 9789986167235
Puslapių skaičius: 337

Olivier Bleys romane „Semper Augustus” aprašo vienos pirklio šeimos gyvenimą 1635 metais Harleme Olandijoje, kai tulpių karštligė buvo apsukusi galvą ir sužlugdžiusi gyvenimą ne vienam olandui. Todėl ir knygos siužetas aiškus ir nuspėjamas nuo pat pirmųjų puslapių – motina mirusi, verslas sekasi sunkiai, tad tėvas išvyksta į olandų kolonijas Naujajame Pasaulyje ieškoti geresnio uždarbio, namie lieka keturi savo ambicijų pilni jaunuoliai, atsiranda piktasis gudrusis globėjas, siekiantis naudos sau, visus apgauna, bet galų gale meilė ir teisingumas savaip, bet nugali.

Knyga man pasirodė neįtraukianti, nepaveiki, charakteriai nepakankamai atskleisti, atskiros siužetinės linijos nutrūksta vos prasidėjusios – tarsi tikiesi, kad jos dar atsiras ir bus plėtojamos – deja deja. Per mažai buities ir apskritai paties laikmečio aprašymų, kurie tarsi privalomi istoriniam romanui ir galėtų jį praturtinti, o kartu parodytų ir didesnį autoriaus įdirbį. Dabar gi susidaro įspūdis, kad autorius tiesiog paėmė patrauklų rėmą – tulpių karštligę – sugalvojo veiksmo dalyvius – geriečius ir blogiečius – ir aplipdė viską įvairiomis nuotrupomis ir pavienėmis istorijomis. Tarsi turėtų klišę, kaip rašomi romanai, ir pagal ją keptų romanus.

Na, bet iš tikrųjų nėra taip blogai, gal kiek kategoriškai vertinu dėl to, kad tiesiog esu nusivylusi dėl savo neišsipildžiusių lūkesčių, susijusių su šia knyga. Gal jūsų lūkesčiai bus kitokie?

Tarkime, aš manau, kad mokytis istorijos turi būti smagu. Todėl man patinka istorinės knygos, kurias skaitydamas gali praturtinti savo vadovėlines žinias apie vieną ar kitą istorinį faktą, reiškinį ar laikotarpį. Iš vienos pusės, suvoki, kad tai yra tik romanas, autoriaus fantazija, išgalvotas dalykas, pramanas – tačiau kartu jis pakursto vaizduotę ir padeda geriau suprasti ir interpretuoti istorinius įvykius.

Štai ko tikėjausi iš Olivier Bleys „Semper Augustus“ – kad tai bus knyga apie tulpių karštligę, apie olandų gyvenimą XVII amžiuje, apie Olandijos visuomenės to meto sanklodą ir vertybes. O visa tai bus atskleista per žemėtus ir purvinus tulpių svogūnėlius, per tulpių žiedų grožį, spalvas, trapumą ir laikinumą. Ir dar tikėjausi, kad šią knygą galėsiu rekomenduoti moksleiviams, besimokantiems atitinkamų laikų istorijos. Nerekomenduoju. Ir ne todėl, kad romane per mažai tulpių, per mažai olandų tapybos, per mažai estetikos, o net ir purvina realybė kažkokia neišbaigta, nenuosekli ir fragmentiška. Tiesiog... kai kurie autoriai sugeba sugadinti visą romaną, pradėję primityviai ir tiesmukai aprašinėti homoseksualų sekso scenas. Neskanu.