Apie knygą: Shoko Tendo – Jakudzos mėnulis: gangsterio dukters atsiminimai
Leidykla: Obuolys (2008)
ISBN: 9789955700579
Puslapių skaičius: 208

Atsiprašau, bet nesupratau, apie ką ši knyga. Mane apgavo – anotacijos ant viršelio žadėjo intrigą ir paslaptį, „praskleisti uždangą į slaptąjį šiuolaikinės Japonijos mafijos – jakudzos – pasaulį“, o iš tikrųjų... Net drįsčiau teigti, kad palyginimas viršelyje su „Sopranai: mafijos kronika“ yra nei į tvorą, nei į mietą, nors, prisipažinsiu, sopranų esu mačiusi tik keletą serijų.

Iš kur toks nusivylimas?

Kas ta jakudza, kaip ir kodėl taip dorai ir nesupratau.

Kai tame pačiame puslapyje moteris nutaria nusižudyti, bando tą nesėkmingai padaryti, patenka į ligoninę, sukelia ant kojų artimuosius, pasveiksta, iš naujo suvokia gyvenimo vertybes, nutaria iš esmės pakeisti savo gyvenimą – kažkaip per greitai.

Narkotikai, seksas, smurtas, narkotikai, seksas, smurtas. Adata į kairę veną, į dešinę, į kairę į kairę. Smūgis į galvą, spyris į šonkaulius, spyris į pilvą į pilvą į galvą. Brutalus seksas tarpuose. Kad bent būtų aprašyta su fantazija – tiesiog faktų konstatavimas.

O taikliausiai šios autobiografinės knygos meninę vertę, mano nuomone, apibūdina šis dialogas:

„ - Tai ką dabar veiksi?
-Na, pirmiausia susirasiu darbą. O tada darysiu tai, apie ką svajojau nuo vaikystės. Pabandysiu tapti rašytoja.
- Tu, rašytoja? – ėmė juoktis Taka.
- Taip ir maniau, kad nuskambės juokingai. Bet aš rimtai.“

Galiu suprasti, kodėl ši knyga Japonijoje sulaukė net 11 leidimų. Bet nesuprantu, kodėl ji pasirinkta išleisti Lietuvoje. Taip, tradiciškai mes esame įpratę romantizuoti viską, kas susiję su Japonija (kaip ir su kokia kita tolima vakarietiškajai kultūra). O šioje autobiografinėje knygoje, nepaisant intriguojančio viršelio, romantikos nėra nė kruopelytės – turbūt tai vienintelis įdomus knygos momentas.

Dar kartą atsiprašau.