Autorius: Ivy Mike
Data: 2005-01-07
Pradėkime nuo galo. Ši knyga yra geriausia tarybinės fantastikos knyga. Taškas. Mano nuomone. Žinau, kad kiti apžvalgininkai (ar netgi rimti literatūros kritikai) jau yra suteikę ši titulą kitiems brolių Strugackių kūriniams (ar gal net kitų autorių kūriniams), tačiau mano nuomone "Ponedel'nik nachinajentsa v subbotu" pranoksta ir "Sunku būti Dievu", ir "Pikniką šalikelėj".
Kita vertus, aš nenustebsiu, jei su šiuo mano vertinimu nedaug kas sutiks. Kodėl? Kaip šios knygos žanrą įvardina patys autoriai, tai yra "apysaka-pasaka jaunesniems moksliniams bendradarbiams". Jau vien šis įvardinimas sugeruoja tam tikrą specifiką. Ji skirta žmonėms, gyvenusiems XX a. antroje pusėje, valstybėje, vardu TSRS su visa jos specifika ir "dvasia". Bijau, kad jaunesni skaitytojai, kurie nelabai patyrė "brandaus socializmo", paprasčiausiai nepajėgs suprasti viso autorių šmaikštumo bei kandumo - juk prie kiekvieno sakinio neprikabinsi po išnašą su paaiškinimais. Lyg to būtų maža, skaitantis šią knygą asmuo turėtų turėti bent jau kiek didesnes nei rudimentines rusiškosios mitologijos žinias - be jų knyga irgi gali tapti labai nesuprantama… Dėl to, kaip jau minėta, ne itin daug skaitytojų sutiks su mano vertinimu. Tokios pačios priežastys sąlygoja ir tai, kad šis kūrinys po kokių 50 metų, leidžiant pasaulinės XX a. fantastikos chrestomatiją (ar kažką panašaus), į ją nepaklius. Vėlesnėms skaitytojų kartoms tai tebus pasenusi pasaka.
Nepaisant to, patariu knygą perskaityti visiems - net žmonėms, kurie nelabai žino tarybinę specifiką bei rusų mitologiją, knyga turėtų patikti. Ji skaitosi lengvai ir sklandžiai, pilna komiškų situacijų, netikėtų fantastinio siužeto atradimų… Nenoriu perpasakoti knygos siužeto - nes matyt didžiausias malonumas ir yra siurprizas kaip knyga suregzta… - turistas (programuotojas, beje) paima pora pakeleivių, kurie prašo pavežėti juos iki miestelio. Jis juos paveža ir nusprendžia apsistoti tame miestelyje nakčiai. Miestelis, jo gyventojai, daiktai šiame miestelyje pasirodo besą nevisai įprasti… Na, o toliau jau teks skaityt patiems.
Iš tiesų, net nežinau ką daugiau itin protingo galima būtų apie šią knygą pasakyti. Tai nėra kažkoks giliamintiškas konceptualus kūrinys (kaip tas pats "Sunku būti Dievu"), kurį būtų galima analizuot visokiausiom plotmėm ir gyliais. O konkrečių knygos realijų bei veikėjų aprašinėjimas bei "analizė" būtų žiaurus spoileris… Kiek žinau, knyga niekada nebuvo išversta į lietuvių kalbą - ir matyt niekada nebus, - nelabai įsivaizduoju kaip tai galima būtų kokybiškai atlikti. Nors tai gal ir gerai - kai kurios knygos turėtų būti skaitomos originalo kalba.
Tiesiog paskaitykite
Man labai patiko apie caksėjimą dantimis (ar kaip jį verst).
"keliu va štai atrieda zim-as ir jo ašai sutraiškytinas?"
ar "..aš to zim-o traiškytinas?"
Norėčiau patikslinti frazę "jaunesniems moksliniams bendradarbiams". Dabar tikrosios pareigos vadinasi "jaunesnysis mokslo darbuotojas". O su "mladševo vozrasta", jei tai dar nelaikoma kalbos klaida - "jaunesniojo amžiaus mokslo darbuotojams" (knygos būdavo "vidutiniam mokykliniam amžiui").
Kaip jie nebijojo tiek prirašyti apie dialektinį materializmą?... Juk net tas bandymas buvo pasišaipymas - gi laukė, kada didelis kiekis materialinių poreikių padarys kokybinį šuolį į dvasinius.