Autorius: Raimundas Tuminauskas
Data: 2002-03-21
Netolima ateitis, visi ginkluoti personaliniais ekranais, implantuotais tiesiai į akis. Bet mokslo progresas daro savo, įtakojama korporacijų mintis sukelia dar vieną revoliuciją.
Jau tolimoje praeityje, dvidešimtame amžiuje, talentingas mokslininkas S. Hawking'as matematiškai pagrindė erdvės kreivumo padarinių, taip vadinamų "kirmgraužų" egzistavimą. Ką senovėje buvo galima įrodyti tik popieriaus lape, ateityje galima patikrinti eksperimentiškai. Kirmgrauža, deja, tinkama tik vaizdui perduoti, didėjant jos diametrui, pasirodo, mažėja stabilumas, kol galiausiai išlaikyti kirmgraužai reikia kolosalių resursų. Korporacijoms tai netrukdo įdiegti pigių kamerų, galinčių stebėti bet kurį erdvės lopinėlį, masinę produkciją. Tyrimo eigoje atsitiktinai paaiškėja ir kita kirm-kamerų savybė: kirmgraužos gali "nukirsti kampus" ne tik erdvėje, bet ir laike; tokiu būdu kirm-kamera gali pažvelgti į praeitį...
Pasakojimas "klarkiškai" persipynęs pagrindinių veikėjų gijomis, bet jaučiamas aiškus žingsnis nuo autoriui būdingų emocijų į efektais paremtą nuotykių karuselę. Pagrindiniai veikėjų charakteriai šabloniški, santykiai - paviršutiniški; kyšo viena kita nebaigta siužeto linija. Daugiau akcentuojami tėvų - vaikų santykiai, religiniai motyvai, kaip visuose romanuose ryški meilės linija. Tačiau visa tai - tik priedėlis prie pasakojimo apie ateities mokslinius atradimus, kuriuos A. C. Clarke tradiciškai sėkmingai "traukia" iš šiuolaikinės mokslo populiarinimo literatūros. Ir, pagaliau, pabaiga, tradiciškai fantastinė, kažkodėl nepalieka noro susimąstyti apie save, savo šaknis ir palikimą... Palyginus su "2001 metų odisėja", ši viziją į žmonijos praeitį ir ateitį yra, švelniai tariant, blanki. Ar čia antrojo autoriaus įtaka - ne šios apžvalgos ribų svarstymas, tuo labiau, kad nesu skaitęs nei vieno p. S. Baxter'io kūrinio. Šiek tiek liūdnoka matyti nelabai pavykusį darbą, bet gal ir nereikia norėti, kad "odisėjos" arba "Tolimosios Žemės Dainų" lygio šedevrai būtų kepami vienas po kito :-D
Su šiuo romanėliu, beje, visai neblogai praleidau laiką Frankfurto oro uoste, laukdamas lėktuvo į Vilnių. Jei norite lengvos knygutės smegenims pailsinti - ji niekuo neblogesnė už kitas tokio lygio, arba net ir geresnė. Kalba nėra sudėtinga, knyga tinkama pradedantiems skaityti grožinę literatūrą anglų kalba.
Laisvalaikiui, kai nėra ką veikti...
P.S. Keista, kad 2001 metais išleistoje knygelėje nepastebimas dar vienas "šiuolaikinis" kirmgraužų taikymas - komunikacijos. Juk tam reikia visai mažiukės "skylutės" musų erdvėlaikyje tarp dviejų taškų A ir B. Užtektų tiek, kad tilptų vienas fotonas, na gal šiek tiek daugiau ir tokie informacijos perdavimo kanalai "išvarpytų" visą Žemės rutulį...:-)
O kiekviena pabaiga tą turėtų daryti?..Tai dūmas dūmotume po kožnos knygutės...;)
Pabaiga gera. Pagal geriausias tradicijas. "Tiek daug dalykų, apie kuriuos turėsi sužinoti. Mes dabar turime vietos. (...) Buvo net bandymų perkelti žmogaus sąmonę į kvantines putas. (...) Ketiname atkurti visas žmonių sielas, nuo pat rūšies atsiradimo. Kiekvieną karo auką, kiekvieną abortuotą vaiką. Ketiname ištaisyti praeitį, nugalėti mirties tragediją visatoje, kuri gali gyvuoti dešimtis milijardų metų."
Na, mintis apie šaknis bei palikimą paprastai skatina kitokie autoriai, pavyzdžiui, etologas K.Lorencas, zoologas Č.Darvinas ar istorikas Platonas ;) O neturėdamas Kameros, tiesos apie šaknis visvien nesužinosi. Be to, toji tiesa -- atskleidus idėjinių priešų nuslėptas žinias ir demaskavus "gero norinčių" patriotų prikurtus mitus -- gali apskritai nepatikti :)
Dar prisiminiau: prie "Evolution" atmosferos visai dera visos trys "Manifold" knygos. Pirmoji gal netgi niūresnė bus.