Žmonės visada veržėsi tolyn. Bet žvaigždės labai toli, o fizikos dėsniai nepalieka skylių. Taigi, žemiečiai siunčia tuos, kuriuos tarnsportuoti lengviausia - užkonservuotas gemalines ląsteles. Nusileidęs planetoje toks laivas tampa tikra motina savo augintiniams. Ir viskas klostosi gerai tol, kol kolonijos viena po kitos praranda ryšį. Kodėl - niekas negali pasakyti, gal koloniją pakirto svetimos planetos virusas, ar kitas pavojus, o gal tiesiog taifūnas ar išsiveržęs ugnikalnis negrįžtamai sugadino vienintelį turimą ryšio su Žeme radioteleskopą. Kaip tik taip nutiko Thalass'oje - vienoje iš pirmųjų kolonijų. Bet gyvenimas vandenų planetos salose tuo nesibaigė, žemiečiai nuostabiai prisitaikė prie aplinkos, išlaikė dalį technologijų, sugebėjo pasigaminti naujas. Motininio laivo suformuotas gyvensenos tipas beveik eliminavo tarpusavio nesutarimus ir pavydą - pagrindines žmonijos rykštes. Ir štai vieną gražią naktį idiliją sudrumsčia į pirmojo laivo nusileidimo vietą atvykęs ateivis. Thalass'iečiai nustebinti dar labiau - ten žmonės. Žmonės atvykę iš paskutiniųjų Žemės dienų prieš Saulei tampant nova; žmonės, neauklėti vieningos motininio laivo sistemos - su savo tragedijomis ir prieštaringumu. Jie sujaukia ramią gyvenimo tėkmę planetoje, nors jiems reikia visai nedaug - keleto šimtų tonų ledo, kad galėtų pasistatyti skydą apsaugantį laivą tolimoje kelionėje. Tik pasiims šie pakeleiviai daugiau, nepalyginamai daugiau, o tai, ką duos mainais - ar tik nebus žalčiu įsirangiusi neapykanta ir besaikis garbės troškimas ?...

Visada malonu paimti į rankas kūrinį parašytą tokio autoriaus kaip A. C. Clarke - "firma garantuoja" :-) Ir tikrai, šiek tiek rimtesnės fantastikos mėgėjai ras visko: pačios fantastikos (mokslinės fantastikos, o ne atitrūkusių nuo realybės svaičiojimų apie 5 minučių trukmės tarpžvaigždinius skrydžius), siužeto vingių, charakterių ir vietos nuosavai fantazijai. Neįmanoma pateikti santrumpoje pilno siužeto. Man, visada ieškančiam fantastiniame kūrinyje žmogiškos situacijos, ši knyga - tikras saldainiukas: visa istorija perteikta per veikėjų jausmų, charakterių, kompleksų prizmę. Nelabai suprantantiems angliškai - irgi galite drąsiai mėginti perkrimsti, kalba nesunki, siužetas nepalieka daug laiko atokvėpiui. Skirtingai nuo pigaus "skaitalo", nerasime paliktų nelogiškumų ar atvirų siužeto linijų. Žodžiu knyga yra verta autoriaus vardo. Net ir po kurio laiko paėmus ją į rankas išlieka pojūtis, kad prisilietei prie kažko trapaus ir kartu nuostabaus - kaip vaikystės prisiminimas. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis fantastikos mėgėjas turėtų būti susipažinęs su šiuo kūriniu. Šios knygos paskatintas Mike Oldfield'as yra išleidęs netgi to pačio pavadinimo muzikinę kompoziciją (albumas "The Songs of Distant Earth").

Įvertinimas 10 balų sistemoje:

Siužetas - 10

Originalumas - 10

Stilius - 10

Įtrauklumas - 9 *

Bendras - 9,8

* (M. Crichton'as ir D. Koontz'as tai daro geriau, tenka pripažinti, bet tas nesumenkina knygos vertės)