Vieną dieną du laikraštininkai mašina partrenkia mažą zuikį. Žurnalistas Vatanenas išlipo pažiūrėti kaip ten tas zuikis ir pasiliko miške. Kažkas žmogeliui užplaukė ir jis išėjo iš žmonių. Be didelių savęs prievartavimų ir buvusio/būsimo gyvenimo blusinėjimų. Pasiėmė zuikį ir patraukė į gamtą. Toliau nuo miesto. Ne, jis netapo atsiskyrėliu, nepuolė nugalinėti atšiaurios Suomijos gamtos, ir tai ne vadovėlis "Kaip išgyventi miške". Tiesiog žmogus keliavo su zuikiu, versdamasis atsitiktiniais darbais ir patirdamas linksmų nuotykių. Ir visada šalia jo zuikis, toks paprastas sutvėrimas nekeliantis pretenzijų, o tiesiog visada esantis šalia, ir supratingai tylintis užuot moralizavęs.
Tokia šiaurietiško humoro knygutė, tiesmuko ir sveiko, be daugiaprasmių užuominų ar "kieto" sąmojo. Ir visa knyga kvepia mišku, sauna ir sniegu. Perskaitoma vienu ypu, pvz. važiuojant iš Vilniaus į pajūrį. Teko pastebėti, kad ji dabar labai atpiginta ir bekainuoja 1,5 LT.
Perskaitoma vienu ypu!
Iš tų, kurias perskaitai ir:
a)pradedi mąstyti, ką galėtum/norėtum/reikėtų pakeisti savo gyvenime,
b)pradedi siūlyti ją visiems savo draugamsgiminėmspažįstamiems
:)
Na, jei sąžiningai, tai pabaiga tik kažkokia mistinė, taip ir likau pasimetusi. Nors šiaip - tvarkoj knyga, tvarkoj...
p.s. KUR ją matėte už 1.50????? prisipirkčiau ir pridovanočiau-draugams ir priešams!!!
bet chia tik pastebejimas, i ka nors itin gilaus nevedantis;). o apskritai knygos nevadinchiau 'smagia'. ji nera tiek skaidri, shilta, kiek galima butu ishspausti ish siuzheto, - nesakau, kad taip ir reikejo, tiesiog konstatuoju fakta. pakankamai ir tuose suomijos sniegynuose purvo... zuikis fainas, beje, keista, kad jis ir liko bevardis.
tachiau vienas dalykas mane per visa knyga erzino:]. skurdus zhodynas - bet kokios knygos trukumas, ta pripazhinsiu visada. ale yra ir kita medalio puse. vienas dalykas, jei reti ar specifiniai zodzhiai naudojami todel, kad jie plaukia ish vidaus, ish 'literaturines butinybes', galu gale, kai prisimenamas retesnis nuolat kartojamo zhodzhio sinonimas. visai kas kita, kai neiprasti, imantrus zhodzhiai vartojami norint pasirodyt, 'kokiu gi grazhiu zhodzhiu ash moku':/. velniai rautu, bent jau man shitoj knygoj tai _kliuvo_. pvz., pirmas antras psl.: snopsojo; dirdėjimo; sukukę; slėgiai; bailavo; dirgus... ghm, o ka pasakysit apie zhodzhius 'stulbinejo' arba 'mulvinas'? be konteksto bent aishku, apie ka chia?:) bet geriausias koziris tai zhodis 'sergalingas'. zuikis buvo sergalingas! luzhau ish juoko=))), o juk chia reikejo pajusti gailesti:]
vardo. O zodyno skurdumas labai priklauso nuo paties vertejo sugebejimo pateikti si pasakojima musu gimtaja kalba.
ir pamatyt "Zmogus be praeities".
Visa, ko reikia pazinti suomius.
abu dalykai suknistai juokingi.
Tik suomiai sypsotis lupomis nemoka.
Na ko ko, o "aistros" nemanau, kad knygai pritruko. Na, chmmm, as bent jau jos ten ir neieshkojau. TIESIOG gera knyga. Mintys geros, idejos, viskas!
P. S. kritikuot visada lengviausia
knyga skirta periodiskai uzsinorintiems begti. ir kas svarbiausia - su sia knyga gali tai padaryti, nesvarbu, kad realybeje spaudzia kasdienybe, ''reikalai'', seima ar darbas, vienzo - prisimesta ar primesta atsakomybe.
is dalies zuikio metai - drasaus bailio vadovelis. skandinaviskas subtilumas - rulez. skaitai, ir kiekvienasyk vis kitaip. reiketu isverst i lietuviu kalba daugiau sio autoriaus knygu. ar pokalbis su arkliu isverstas?
Tiems, kas mėgsta gilesnes ir prasmingas knygas, europinį kiną ir pan, šios knygos skaityti tikrai nepatariu.
Aš tai padėkočiau Arto Paasilinna...