Autorius: Krekas
Data: 2006-02-21
Faktai: Eukaliptas (lot. eukaliptus ) - mirtinių šeimos visžalių medžių ir krūmų gentis. Skaičiuojama virš 500 rūšių: "Medžių pasaulyje tik akacija turi daugiau rūšių už eukaliptą" (34 p.). Savaime auga Australijoje ir gretimose salose. Auga viso pasaulio tropikuose ir subtropikuose. Medžiai kartais siekia virš 100 m. "Žodis eukaliptas kilęs iš graikų kalbos žodžio "geras" ir "paslėptas". Jis apibūdina tam tikras rūšies ypatybes. Eukalipto pumpurų reprodukcinius organus, iki jie prasiskleidžia ir pasirengia apvaisinimui, dengia gaubtelis." (33 p.).
Startas: "Pasakojimas apie Holendą ir jo gražiąją dukterį perskrodė Tasmaniją, nukeliavo iki Australijos centro, palei Stiuarto greitkelį, pakeliui įgaudamas jėgų. Jis pasklido aplink greitkelį į kairę ir į dešinę, tarsi tai būtų medžio kamienas ir šakos." (57 p.)
Eiga: "Iš gerbėjų liko tik reikalą išmanantys profesionalai. Mintis, kad vyro dukters ranką galima laimėti įvardijus visus jo medžius, ir galimybė bent vienam tai padaryti buvo aptarinėjama visos šalies kabinetuose. Prabėgo metai, paskui dar beveik vieneri, o nugalėtojo vis nebuvo, ir užduoties sunkumas tapo patrauklesnis. Botanikos ir miškininkystės specialistai, kaip tie didieji olimpiados čempionai, taupantys jėgas ir darantys psichologinį spaudimą varžovams, prieš pradėdami varžytis laukė, kol kartelė bus iškelta iki maksimalaus aukščio." (59 p.)
Finišo tiesioji arba pagrindinis pretendentas: ponas Rojus Keivas "Eukaliptų pasaulyje jis turi vardą. Iš Adelaidės <...> Žmonės juokavo, kad jis asmeniškai apžiūrėjo kiekvieną eukaliptą Pietų Australijoje. Adelaidė - eukaliptų miestas. Taip kalbama. Jis užaugo su gumos medžiais. Ar girdi? Čia sakoma, kad jis pasiėmė kasmetinių atostogų. <...> Užsisakė vietą smuklėje. Jis nejuokauja! Mins mums ant kulnų ištisas savaites." (60 p.)
Juodasis arkliukas: Tačiau tuo metu, kai ponas Keivas neskubėdamas, tačiau užtikrintai iš eilės vardino ūkyje augančius eukaliptus (tai truko ne dieną ir ne dvi), Elena tame pačiame ūkyje (deja, negaliu sakyti sode) sutiko nepažįstamąjį. Jų pažintis prasidėjo ne nuo prisistatymo ar eukalipto pavadinimo, o nuo istorijų, kurias nepažįstamasis pasakojo gražuolei. Net ne nuo istorijų, o nuo istorijų nuotrupų: retkarčiais be pradžios (ilgų įžangų nebūdavo, užtekdavo "ar žinai, kad..."), dažnai be pabaigos, tačiau visada netikėtomis ir, rodos, visai nesusijusiomis nei tarpusavyje, nei su Elena, nei su pasakotoju, nei su eukaliptais. Nors ryšys su eukaliptais buvo: be to, kad pasakojimus dažniausia išprovokuodavo medžio pavadinimas ar su juo susijusi asociacija, šiose istorijose, tarsi eukaliptų pumpuruose gaubtelių dengiami reprodukciniai organai, pasislėpusi vyro ir moters santykių tema - vilties, meilės, pasirinkimo, aukojimosi ar keršto.
Struktūra: Knygą sudaro 39 skyriai pagal 39 lotyniškus eukaliptų pavadinimus. Kiekvieno skyriaus pradžioje pristatomas vienas ar kitas eukaliptas: kaip jį vadina žmonės (pavyzdžiui, Lenktasis malis, gumos medis, Geltonoji dėžė, Pilkoji dėžutė, Geležinė žievė), kodėl taip, kur auga, kokios savybės, dar viena kita įdomybė (nesu tikras, ar lotyniškas pavadinimas ir skyriuje aprašomas eukaliptas visada sutampa - čia mano žinios lygios apskritam nuliui). Toliau samprotavimas - tiesiog šiaip: lyg ir apie eukaliptus, lyg ir apie Australiją, lyg ir apie žmones. Po to vėl grįžtama prie pagrindinės - Elenos ir užduoties - istorijos.
Deja, prieš pradėdamas skaityti knygą, apie eukaliptus žinojau tik tiek, kad jie yra, todėl sakyti, kad nepažįstu eukaliptų - per švelnu. Manau, kad knyga būtų dar įdomesnė, jeigu galėčiau pasakojimą susieti su romane minimais medžiais: australai šioje knygoje galėtų pakapstyti giliau. Turbūt. Tačiau romanui užteko ir mano žinių apie gamtą, nes...
Tikroji istorija: ... nes tai knyga ne apie eukaliptus - tai istorija apie žmones, kurie norėjo būti laimingi: mylėti ir būti mylimi, apsaugoti artimus, troško pripažinimo, siekė po savęs palikti atminimą ir t. t.. Žmogaus noras būti laimingam visur panašus: ir Australijoje, ir Amerikoje, ir Europoje. Ir eukaliptai čia niekuo dėti.
Nesupratau, kodėl daugelis apžvalgininkų šią knygą pristato kaip pasaką: "Tai meilės pasaka. Tas, kuris teisingai įvardins visus didžiuliame ūkyje augančius eukaliptus, gaus karalaitės - gražuolės raudonplaukės ūkininko dukters - ranką." (paskutinis viršelis). Romanas tiek panašus į pasaką, kiek ir į vadovėlį apie eukaliptus.
Patarimas: Ir iš viso - neskaitykite viršelyje pateikiamos anotacijos, nes, pirma, ji atskleidžia visą siužetą, antra,
SPOILERIS
nesutinku, kad "rinktis jaunikį tenka karalaitei": Elena nesirinko, nes tas, į kurį linko širdis, teoriškai pirmas teisingai išvardijo eukaliptus. Tiesa, ponas Keivas irgi nebuvo nuskriaustas - jis atpažino visus medžius, t. y. patvirtino savo kaip geriausio eukaliptų specialisto vardą.
SPOILERIO PABAIGA
Kinas: 2006 m. turėtų pasirodyti pagal šį romaną pastatytas filmas. Pagrindinius vaidmenis atliks Russell Crow, Geoffrey Rush ir Nicole Kidman.
Asmeninė nuomonė : Šią knygą palyginčiau su kito australų rašytojo P. Carey romanu "Oskaras ir Liusinda": jos abi subtiliai pristato žaliojo žemyno gamtą, istoriją, kultūrą, nacionalinį identitetą. Tiesa, "Eukaliptas" skaitomas daug lengviau ir greičiau: čia ir siužetinė linija labiau įtempta, ir istorijų daugiau. Tačiau trilerio nesitikėkite, nes Australija - tai ne Amerikos didmiesčiai: žemyno viduje peizažas keičiasi iš lėto. Tačiau čia kiekvienas medis turi savo istoriją.
Visos eukaliptų rūšys
Na, o visa kita istorija tikrai labai maloniai susiskaitė