Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-02-16
Man visada kelia įtarimą, kai ant knygų randu žodį "sensacija", iš karto pradedu galvoti apie visokias "negandų pajėgas", antgamtinius reiškinius ir kitokį šarlatanų leidžiamą šlamštą, todėl knygynuose į šį leidinį žiūrėjau įtariai tol, kol neradau jo pas draugus, studijuojančius istoriją. Užteko pažvelgti į turinį, atsiversti keletą puslapių ir atsitraukti nuo knygos tapo sunku…
Parašyta lengvu žurnalistiniu stiliumi, bet, kiek leidžia vertinti mano supratimas, kokybiškai ir nepiktnaudžiaujant pigiomis smulkmenomis. Pavadinimas, aišku - netikęs. Tai - ne sensacijos, tai tiesiog svarbūs įvykiai, kraipę XX a. istorijos tėkmę. Autorius iš esmės nepateikia nieko naujo, ko jau nežinotų istorikai (ir nekeista, nes B. Vološanskis - žurnalistas), bet juk ne kiekvienas skaitome istorijos veikalus, todėl malonu rasti patrauklia forma aprašytus svarbiausius įvykius: I-ojo pasaulinio karo "kibirkštis" - Erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas; Sovietinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos paslaptys - ČK susikūrimas, "didysis valymas", NKVD veikla "broliškoje Ispanijoje" (ypač rekomenduotina paskaityti!); Antrasis pasaulinis karas - Perl Harboro atakos paslaptys, D-diena, pasikėsinimas į Hitlerį; pokaris - Chruščiovo kova dėl valdžios, 1956 m. Vengrijos tragedija, Sueco kanalo nacionalizavimas, prezidento Džono Kenedžio nužudymas. Išvardinau ne viską, bet, tikiuosi, sutiksite - medžiaga labai įdomi.
Tačiau nenoriu knygos be saiko girti - rastume ten ir teiginių, kurie kelia šypseną: pvz., "Leninas manė, jog naujai bolševikų vyriausybei nereikės policijos, nes milijonai darbininkų ir valstiečių saugos naujos valstybės gerovę ir teisingumą" (p. 49). Ar galėjo taip mąstyti pagal karinę struktūrą organizuotos bolševikų partijos, mažumos partijos, valdžią gavusios tik ginkluoto perversmo, kurį rengė tas pats Leninas, keliu, vadas? Mano manymu - ne. Tolesni jo veiksmai tai puikiai įrodo. Ir tokių "liapsusų" - ne vienas.
Tad reziume - patraukliai pateiktos įdomios istorinės žinios, rekomenduotina pasiskaityti, bet nesiūloma dėl jų patikimumo guldyti galvą.
buvo malonu.
Et, pripažįstu klaidą - Robertas Kenedis buvo kitame straipnsnyje, o ten turėjo būti Džonas ir tai jau pataisyta.
O vat dėl to, kad Boguslavas Vološankis - rusas, drįsčiau suabejoti. Kaip teigiama knygos anotacijoje, jis - lenkas. :)