Autorius: offca
Data: 2010-03-13
Jis aukščiau įstatymo. Jis žemiau žvėries.
Dar vienas Roberto Ludlumo trileris lietuviškai. Šį kartą – Borno serijos pirmoji knyga.
Pats Ludlumas sukurpė apie Borną trilogiją, kurią po sėkmingos ekranizacijos toliau iki šiol eksploatuoja Eric Van Lustbader: 2010-aisiais turėtų pasirodyti jau penktasis šio rašytojo trilogijos tęsinys. Kaip bus su lietuviškaisiais vertiniais dar neaišku, bet greičiausiai ateitį koreguos komerciniai dalykai.
Smagu, kad trilerius „Obuolys“ pagaliau perkėlė į mažesnį formatą minkštais viršeliais. Dabar ir su savim pasiimti patogiau, ir rankos nepaskausta laikant knygą (skaitantieji storas sunkias plytas supras apie ką aš čia).
Kaip ten bebūtų šitą knygą reiktų pirma papliekti už pavadinimo vertimą, tiksliau – nevertimą, o nukopijavimą nuo netikslaus filmo vertimo.
Originale pirmojo Borno dalis skamba „The Bourne Identity“, ką tiksliau reiktų verstibent „Borno tapatybė“, „Borno identiškumas“ ar pagal prasmę „Borno identifikacija“. Dabar gi „Sunaikinta tapatybė“ perteikia visai kitą prasmę.
Pirmoji Borno dalis parašyta dar 1980 metais. Senokai, todėl kaip ir neseniai mūsuose išleistasis„Čanslerio rankraštis“ turi tas pačias „bėdas“: šiek tiek nublėsęs siužeto aktualumas, pasenę techniniai „stebuklai“ ir jau nebestebinančios kovos scenos. Visa kita šiame trileryje turi puikią Ludlumo sukurtą kokybės kartelę.
„Sunaikinta tapatybė“ laikomas vienas iš pirmųjų trilerių, parašytų moderniuoju stiliumi, bei geriausiu romanu apie šnipus, tiesa tik po John Le Carre „Šnipas, kuris grįžo iš šalčio“ (liet., 1994, Žaltvykslė).
Ir kaip priklauso šnipų romanui, „Sunaikintoje tapatybėje“ viskas taip susukta, užsukta ir dar užmegzta mazgu, kad keliose vietose to suktumo net per daug. Net baigęs knygą ne visai suvokiau kas su kuo ir prieš ką. Matyt, į likusius klausimus atsakys kitos serijos dalys.
Tiesa, jau iš pradžių reikėjo paminėti, kad „Sunaikintos tapatybės“ ekranizacija turi maksimum dešimt procentų knygos siužeto, todėl nereikia manyti, kad tai dvi identiškos istorijos. Taip, pradžia tokia pati: žvejai randa jūroje sužalotą vaikiną, jis išgyvena, tačiau amnezija ištrynė visą kitą, net vardą; šlaunyje – banko kodas; banke – saugykla Džeisono Borno vardu, o toliau knygoje – nematyti vingiai, kurie skaitytoją nuveda į dviejų asmenybių karą. Du profesionalūs žudikai imasi vienas kito. Vienas – pramanytasis (Bornas), kitas – gyvas dar šiandien.
Ludlumas maišydamas realius faktus su savo fantazija pasakoja apie venesuelietį teroristą Ilijičių Ramiresą Sančesą (pagal F. Forsytho „Šakalo dieną“ vėliau pramintą „Šakalu“), kuris septintajame dešimtmetyje šiurpino Vakarų šalis. Vienas kitą medžiojantys vyrai paskui save velka dar visą armiją kelių valstybių slaptųjų tarnybų šulų, kurie ir taip didelį jovalą suvelia dar labiau…
„Bornas: sunaikinta tapatybė“ – storas, bet nenuobodus trileris ilgiems tamsiems vakarams, kurie beskaitant gali virsti rytais.
Bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt
Ėmiau į rankas nusiteikęs gana skeptiškai, nors filmas tai mano manymu bene geriausias pastarųjų metų politinis trileris. Ir buvau labai maloniai nustebintas - pagauli, nekvaila ir pakankamai literatūriška knyga. Ludlumas rašo tikrai geriau už F. Forsythą, jis puikia moka kurti psichologiškai įtikinamus veikėjus, fantastiškai išlaiko įtampą, net ir, kaip teisingai pastebėta, viską mazgius - permazgius ir dar uždeginus mazgą, kad neatsirištų.
Bet didžiausi priekaištai vertėjui. Vietomis yra sakinių, kur neįmanoma suprasti minties nepaėmus originalo. Na, negalima gi taip. Beje, už formato pakeitimą "Obuoliui" tikrai ačiū. O dabar duokite Born Supremacy :)
Krizes poveikis isejo i nauda obuoliui-dabar leidzia knygas minkstesniais,pigesniais formatais:)Tetruksta Michael Chrichton Pirate Latitudes,Jurassic park arba Congo paperback'u:)Jau isivaizduoju su ta pacia nuotrauka tik zaliame fone Bourne supremacy.Nors filmai ir labiau man patiko,bet ir Ludlumas neblogas(filmo scenaristas ,net neskaite knygos,rezisierius jam padave keliasdesimties puslapiu romano istorijos santrauka,tad skirtumai neisvengiami).