Galbūt aš ir klystu, bet man rodos, kad daugeliui varlės ir ropliai - tai šlykštūs, glitūs, šalti ir atstumiantys gyviai. Gaila, kad vyrauja toks požiūris į šiuos nekaltus ir labai naudingus gyvūnėlius. Štai Japonijoje net stovi paminklai varliagyviams, nes jie vieni pirmųjų medicininėse laboratorijose išbandė ne vienus vaistus, dabar naudojamus žmonėms gydyti.

Prisimenu, kaip bobutė vaikystėje sakydavo man - šiukštu neimk rupūžės į rankas, ji nuodinga, gali net apakti. Deja, mano bobutė buvo teisi tik iš dalies. Rupūžių odos liaukos pavojaus akimirką išties išskiria nuodingas medžiagas, tačiau jos yra per silpnos, kad galėtų pakenkti žmogui. Ir vaikystėje, ir jau suaugęs ne kartą rankoje laikiau rupūžiokus, tačiau iki šiol dar neapakau ir net nesiruošiu. O dėdė kartą gyrėsi, kaip mėlyniaudamas ant kupsto aptiko gyvatę ir kaip mat pačiupęs perplėšė per pusę. Jis taip padarė, manydamas, kad prieš jį buvusi angis, kurios įkandimas nuodingas. Deja, angis reta Lietuvoje, o toji gyvatė, pasak jo aprašymo - paprastas žaltys, kurį senovės lietuviai laikė gerąją namų dvasia ir neretai net augindavo. O ir angis, vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje, nėra tokia jau baisi. Josios nuodai - vieni silpniausių tarp visų nuodingų gyvačių, ir įkastam žmogui laiku suteikus pagalbą, jis tikrai išgyvens. Daugelis įkastųjų dažniausiai atsiperka keliomis ligos dienomis, o mirtini atvejai, bent jau Lietuvoje, tikrai reti. O kad ir gluodenas - bekojis driežas, kurį nepažįstantys neretai apšaukia geležine gyvate yra dažnas mūsų krašto gyvūnėlis, nukenčiantis nuo žmonių turbūt stipriausiai. Ne vienas stengiasi aptikęs šį šliužą sunaikinti, daug gluodenų galima rasti pervažiuotus mašinų ant kelių.

Tačiau ne visur toks neigiamas požiūris į varliagyvius ir roplius. Šveicarijoje ir Prancūzijoje varlių patiekalai - įprastas dalykas. Indija iki 1980 metų kasmet eksportuodavo iki 60 mln. žaliųjų varlių, tačiau supratusi, kad žemės ūkis lieka be vabzdžių medžiotojų, eksportą nutraukė.

Ši nedidelė knygutė - nėra mokslinis veikalas. Tai - pažintinė knyga, skirta pažinti Lietuvoje gyvenančius varliagyvius (jų tėra 13 rūšių) ir roplius (7 rūšys). Knygoje daug nuotraukų, keliolika piešinių, kurie paryškina rūšių skiriamuosius bruožus. Rūšių aprašymai trumpi ir paprasti, tačiau jais atskleisti pagrindiniai šių gyvūnų ypatumai, gyvenamoji aplinka ir biologija. Aprašyti įdomiausi faktai liečiantys vieną ar kitą rūšį: pvz., česnakė, apyretė varlė Lietuvoje, pavojaus akimirką pasistiebia ant kojų, išsipučia ir paskleidžia specifinį česnako kvapo dėl kurio ir gavo savo pavadinimą. Įdomių faktų šioje knygoje ne vienas, tad kiekvienam, besidominčiam gamta ir josios gyventojais - tai nebloga pažintinė knygutė.

Įdomu!