Nors tikiuosi, kad daugelis bent jau viena ausimi girdėjote, kas toks buvo šios poezijos rinktinės autorius, bet galbūt yra tokių, kurie ir nieko nežino. O jis, deja, visai neseniai iškeliavęs anapus, taip ir likęs su savo amžiumi, buvo dar vienas žmogus, personifikuojantis turbūt vieną iš nelaimingiausių pasaulio kartų, kurioms teko pergyventi bolševizmą, fašizmą, karą… Jis iškentėjo daug ir nepalūžo, tapdamas, kad ir kaip banaliai skambėtų, to sunkaus ir nežmoniško laiko žmoniškumo simboliu, siela, sugėrusia ir liūdesį, ir didvyriškumą, dar sugebėdamas į visa tai pažvelgti ironiškai ir jautriai. Nepaprastai stiprus turėjo būti žmogus. O daug kas tikriausiai yra girdėjęs jo balsą, kada savo eilėraščius versdavo paprastomis baladėmis - aukštą, virpantį - atrodo, padainuos garsiau - nuluš.

Net keista, kai lietuviškas pavadinimo vertimas skamba net šiek tiek įdomiau negu originalas. Šis rinkinukas, mano žiniomis, vienas iš vėliausių leidimų, kurį pirkti galima rasti iki šiol - įvairių metų eilėraščiai, suskirstyti pagal praėjusio amžiaus dešimtmečius. Kai kas skaityto, kai kas girdėto, kai kas naujo. Paprasta, nuoširdi poezija. Kažkada girdėjau M. Šliamovičių sakant, kad niekas rusų kalba nerašė taip paprastai ir suprantamai kaip B. Okudžava. Man taip pat labai patiko knygelės apipavidalinimas, ypač jos iliustracijos, tarytumei paprastos, beveik vaikiškos ir tuo pačiu gilios. Beje, taip pat labai rekomenduoju albumą, kuriame B. Okudžavos dainas perdainavo B. Grebenščikovas. Labai gražu, labai tikra.

Nemėginsiu pateikti vertimų, skaitykite originalą...