Beje, mintis apie knygų serijas išprovokavo naujos leidyklos "Kitos knygos" užmojis leisti "literatūros maištininkų ir chuliganų" kūrinius: kultinius autorius ir/arba kultinius kūrinius. Pirmojo šios serijos blyno - Charles'o Bukowski'o romano "Paštas" - prisvilusiu tikrai nepavadinsi.

Jeigu jau yra "alkoholinis" rokas, tai šiai knygai geriausiai tiktų apibūdinimas "alkoholinė literatūra": Henkas Činaskis per vienas Kalėdas įsidarbina paštininku ("per Kalėdas paštas samdo net paskutinius latrus", 13 p.), nes tąkart reikėjo pinigų, ir įstrigo vienuolikai metų. O pinigų reikėjo ir reikia moterų užpakaliukams (Betės, Džois, Vi, Meri Lu ir kitų, neskaitant atsitiktinių nuklydimų į šoną) ir alkoholiui - alui bei viskiui: atskirai ir kartu. Kaip sako pats veikėjas, "aš nė dienos nebūčiau išgyvenęs negėręs. Kaip ir kiekvienam, man reikėjo degalų automobiliui ir maisto sau pačiam, kitų, neapčiuopiamų sferų dalykų. Moterų, pavyzdžiui. Arba dienelės, praleistos hipodrome" (182 p.).

Darbas pašte? Tai rutina, kurioje būna tik du variantai: arba "šiandien jums darbo nėra, Činaski" (32 p.), jeigu jūsų santykiai su viršininku, švelniai tariant, pašliję, arba tokia katorga, kad pietų pertrauka yra nepasiekiama svajonė - po tokio darbo "maudė viską. Pramiegodavau visą dieną vien tam, kad vakare vėl eičiau į darbą. Savaitgalius, norėdamas užsimiršti, pragerdavau" (173 p.).

Santykiai su aplinkiniais? "Aš jau seniai nesuprantu žmonių, kad ir kas jie būtų" (111 p.).

Romano stilius primeną gėrimą: paprasta, aišku ir gerai eina ("Reikia perskaityti apsakymą penkis kartus iš eilės, kad suprastum, jog moteris ruošiasi darytis abortą, o vyrukas - nusižudyti. Jei vien tik gebėjimas supainioti aiškius dalykus paversdavo rašytoją populiariu, tai aš nenorėjau prie to prisidėti. Ir tariau sau: eina jie visi po velnių. Geriau jau aš gersiu", 193 p.). Knygos nuotaika - iš pradžių buvo juokinga, o po to pasidarė velniškai liūdna - taip pat puikiai atitinka išgertuvių nuotaiką, kai gerti būna skalsu, tačiau ryte niekas nebedžiugina. Romanas nenuobodus, nes jame varijuojama nuo lyrizmo iki juodo humoro, nuo sentimentalumo iki autoironijos.

Priklausomybės ligų žinovai dėl Henrio Činaskio sutartų vieningai: jis - alkoholikas. Tačiau knygoje nėra jokio moralizavimo. Negali knygos kaltinti ir gėrimo idealizavimu: romanui apibūdinti geriausiai tiktų išmintis "Linksmoje kompanijoje palankiu oru su gera užkanda nemokamai gerti galima iki begalybės". Šis posakis tinka ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, nes romanu iš tiesų galima mėgautis be galo.

Pabaigoje keletas trumpų pastebėjimų:

Pirmas - pagrindinis klausimas. Kas yra geriau: taip gerti ar taip rašyti? "Savo pirmąjį romaną Paštas Charlesas Bukowskis parašė būdamas 50 metų. Tam reikėjo dvidešimties naktų, dvidešimties pintų viskio, trisdešimt penkių pakuočių alaus ir aštuoniasdešimties cigarų" (knygos nugarėlė). Velnias, apžvalga bus daug prastesnė, nes, pirma, man tik perpus tiek metų, antra, aš jai neskyriau nė dešimtadalio laiko, nekalbant apie alkoholio ir tabako, kiekius, kurių reikėjo autoriui. Klausimas, ar supras šią knygą negėrę, šiuo atveju neesminis.

Antras - knygos leidimas. Puikus idėjų dirbtuvės "Vario burnos" dizainas, puikus trumpas vertėjo straipsnis apie autorių priminė, kad esu pasiilgęs klasikos. Beje, tos pačios "Vario burnos" išleido ir "chapbook'ą" ("chapbook" - nedidelio tiražo rankų darbo knygelė), kuriame yra aštuoni Ch. Bukowski'o apsakymai iš keletos rinkinių (beje, visus šiuos apsakymus galite rasti internete).

Trečias - geriausia frazė:
"- Spjauk į visa tai. Užsidaryk kambarėlyje ir rašyk!
- BET MAN REIKIA UŽ KĄ NORS GYVENTI!
- Gerai, kad bent keletas kitų negalvojo už ką gyventi. Gerai, kad Van Gogas apie tai negalvojo." (129 p.)

Ketvirtas - įspėjimas! NEBANDYKITE TO PAKARTOTI NAMIE! (t. y. taip gerti ir taip rašyti - tai nesveika ir nepakartojama).

P.S. Kadangi skaitant knygą gerti nerekomenduojama, tinkamos atmosferos sukūrimui, fonui siūlau paleisti Tom'ą Waits'ą - nuostabus derinys!

Well, show me the way
To the next whiskey bar
Oh, don't ask why
Oh, don't ask why
Well, show me the way
To the next little girl
Oh, don't ask why
Oh, don't ask why
(The Doors "Alabama Song")