Autorius: Lina Kumštytė
Data: 2007-05-16
Taigi, Megė Fin pakliūva į bėdą. Mirus motinai, patėvio išvaryta iš namų, Megė yra bastūnė, ramybės drumstėja. Po nevykusio bandymo apšvarinti pensininko būstą Megė su nusikaltimo bendrininku Belču ir jo šunimi Žudiku atsiduria keblioje padėtyje. Jų gyvenimas šiame pasaulyje baigiasi. Tačiau iš kur jie galėjo žinoti, kas jų laukia toliau?
Be jokių abejonių, blogasis, žiaurusis banditas Belčas, po nelaimingo atsitikimo susiliejęs, tikrąja to žodžio prasme, su savo šunimi Žudiku, stačia galva nugarma į Pragarą. O štai Megė užstringa tunelyje tarp Dangaus ir Pragaro. Pasirodo, Jog tarp jos svarstyklių lėkštelių pusiausvyra, tad ji grąžinama į Žemę, kad nulemtų savo pomirtinį likimą. Tačiau pragaro viršininkas – Jo velnybė – tuo labai nepatenkintas. Megė Fin ypatinga. Pasiglemžti tokią sielą į Pragarą būtų didžiulis laimėjimas kovoje su gėriu. Taigi, pragaro šefas pasikviečia antrąjį numerį Pragare po savęs ir įsako jam žūtbūt sugrąžinti Megės Fin sielą. O jos sugrąžinti į Žemę pasiunčiamas vyriausiojo pragaro informatiko sutvarkytas, pragariškai modifikuotas Belčas – Žudikas.
Megė grįžta ten, kur viskas prasidėjo. Vienintelė jos viltis išsigelbėti – norų sąrašas. Bet kaip įkalbėti pensininką Lourį jai padėti, kai ji šitaip jį nuskriaudė? O jei ir įkalbėtų, ar tikrai jai užteks gerumo taškų, kai atsidurs priešais Šventą Petrą? Jai ant kulnų mina Belčas, jos energija senka, o norams įvykdyti ji turi skersai išilgai išnaršyti Airiją. Senojo Lourio jėgos taip pat senka. Ar jiems pavyks pasiekti savo tikslus – patekti į dangų ir išpildyti šešiasdešimt metų laikytus paslaptyje norus?
Romane atskleidžiami du skirtingi personažai ir jų pasauliai. Megė Fin – įžūli, kandi, jauna, bet daug karčios gyvenimo patirties turinti siela. Louris – senas, konservatyvus, visą gyvenimą buvęs po žmonos padu, luošas pensininkas. Visgi, netgi būdami viena mirusi, kitas netoli gyvenimo pabaigos, jie sugeba vienas iš kito daug ko išmokti, pažvelgia į gyvenimą vienas kito akimis, išmoksta pasitikėti vienas kitu. Jie turi laikytis išvien, įsikibę kits kito, nes kiekvienas yra antrojo šansas į tai, ko trokšta.
Labai netikėtai romane vaizduojamas pomirtinis pasaulis. Tokio Dangaus ir Pragaro tu nesitikėjai išvysti. Ar žinojai, kad dauguma informatikų patenka į pragarą, kadangi jame turi geresnes galimybes pritaikyti savo įgūdžius. Pragaras žengia koja kojon su pažanga. O štai Dangus… Tuo tarpu, kai Pragaras naudojasi įvairiomis gudrybėmis, kad pasiglemžtų sielą sau, Dangus nesikiša, taip sakant, pasikliauja Dievo valai. Beje, Dievas išlieka nebylia tema. Rojus ir jo gyvenimas atskleidžiamas per Petrą, o štai Pragaro gyvenimas aprašytas plačiau.
Netikėtas akcentas, suteikiantis gyvumo, Šv.Petro ir Belzebubo pokalbiai mobiliuoju telefonu. Taip, netgi Dangus ir Pragaras turi palaikyti ryšį. Apie tai nežino net šių antrųjų numerių rojuje ir pragare viršininkai. Šmaikštūs, ironiški pokalbiai pagyvina skaitymą.
Per visą romaną vilnijanti intriga – kuo ypatinga toji Megės Fin siela? Probėgšmais užsimenama apie tai, ką ji padarė savo šlykščiajam, riebiajam ir žiauriam patėviui. Kodėl ji dabar turi sukaupti visas jėgas, kad patektų į Dangų, pas jazminais dvelkiančią, taip anksti prarastą mamą?
Nėra amžiaus ribų šios knygos skaitytojams. “Norų sąrašas” suteiks skaitymo malonumą tiek jaunam, tiek vyresniam.
Taigi, ar Megei atsivers Dangaus vartai, už kurių jos lauks mama, o gal ji taps viena iš Pragaro viršenybių?....
Gerų emocijų ir juoko dozė
Tikrai puiki knyga.
geras rasytojas gaila kad lietuvoje daugiau nieko neisleidzia is jo kurybos,jo knygas vaikams malonu skaityti ir suaugusiems(artemidas faulas),bent jau man tai tikrai.
man si knyga yra labai idomi, tokia gan tikroviska, liudna bet ir linkma, man patiko zodzia tik tasgyvenimo dziaugsmus ivertint gali kuris buciavo kito mylima mergele, ir nusispjove tiesei nuo Moerio skardzio. tik tas gyvenimo dziaugsmus ivertint gali...
Knyga tikrai neloga jei dar yra neskaiciusiu paskaitykit mane pacia sudomino ir sumaniau ja atsiskaityti tad sis aprasymas man tikrai padejo ;)))