Tiek tų džiugesių. Be abejo, plačiajai publikai bus įdomu pirmąkart lietuviškai paskaityti išsamias šių dviejų Oksfordo keistuolių biografijas, juolab kad jos labai tvarkingai išdėstytos pagrečiui. Bet kai naujumo tose biografijose, palyginus su garsesnėmis, tiek nedaug, labiau jau norisi turėti po knygą kiekvienam – ir ne nurašytą, o paremtą originaliais tyrimais. Mano galva, pastangos išryškinti Tolkieno ir Lewiso poveikį vienas kitam paskęsta bendrame informacijos sraute. Šį tą naujo sužinojau, betDuriezas didžiąją knygos dalį praktiškai atpasakoja tai, kas jau parašyta kitur, – tarkim, tie, kas skaitė Humphrey Carpenterio Tolkieno biografiją, čia daug naujo neras (su Lewisu nesu taip gerai susipažinusi, todėl nuo komentarų susilaikau). Nurašyti daliai knygos – pirmyn, nematau problemų, o beveik visai knygai – ar tikrai yra prasmės? Be to, gale surašytus apibendrinimus iš esmės galima pasidaryti ir pačiam, jeigu atidžiai skaitei. Erzina tos pačios informacijos ir faktų pasikartojimas tekste. Reziumė: žaliavos yra, bet akcentai sudėlioti per silpnai.

Daug didesnė problema yra vertimas. Toks įspūdis, kad vertė ne vertėja profesionalė, o tiesiog anglų kalbą gerai mokantis žmogus. Vertėjos fantazijos, lankstumo stoka išlenda sakiniuose, kurių konstrukcijos tiesiog akis bado – regis, galima būtų atkurti originalo sakinį iš vertimo. Na, pavyzdžiui: „...dokų kranų portalai, kur didingi laivai, tokie kaip Olympic , o vėliau Titanikas , įgyja savąjį pavidalą per įgudusių ir išradingų inžinierių triūsą.“ (15 psl.) Arba: „Nuo 1926 metų, kai jiedu susitiko Oksfordo universitete, visi Lewiso literatūros kūriniai turi Tolkieno įtakos pėdsaką, paženklinusį Lewiso pasirinktus vardus arba jo kurtus įtaigius pramanytus pasaulius.“ (8 psl.) O ir redaktorius patingėjo pataisyti kad ir tokius liapsusus: „...klaikiu sapnu apie milžiniškas bangas, virstančias ant žaluma pasidabinusį kraštą.“ (128 psl.)

Kita bėda – vertėja apie Lewisą ir Tolkieną tikriausiai žino graudžiai mažai (arba standartiškai mažai). Vėlgi nekomentuosiu Lewiso, nes ne mano daržas. Sutinku, kad visko žinoti neįmanoma, bet bent jau minimaliai pasidomėti būtina . Kodėl staiga vertime atsiduria „The Music of the Ainur” lietuviškas variantas „Ainuro muzika“ ( ainur šiaip yra daugiskaita)? Žodis „gnomish”, be abejo, jau sunkesnis rebusas, bet „Nykštukų kalbos žodynas” į rimtą pretenduojančiame vertime yra neatleistinas – net Wikipedijoje galima sužinoti, kad Tolkienas „gnomais” vadino elfus. Dar vienas vertėjos nekompetencijos, jau nesusijusios su konkrečiai Tolkienu, pavyzdys – „Father Christmas Letters” virtimas... „Kalėdiniais tėvo laiškais“. Netyčia neteko girdėti apie Kalėdų Senelį ?

Trečia ir paskutinė bėda: lietuvinimai. Sveikintina, kad vardus ir pavadinimus stengiamasi palikti originalios rašybos su lietuviškomis galūnėmis: kaip ir pridera ne grožiniam, į išsilavinusius skaitytojus orientuotam leidiniui. Atkreipkite dėmesį į žodį „stengiamasi”: pastangos matyti, o rezultatas margas it Velykų kiaušinis. Kodėl tekste randame Cape Towną, tačiau Hartfordšyrą? Ar tik todėl, kad Anglijos grafysčių lietuviškus atitikmenis VLKK patvirtino? Betgi komisijos sąrašuose ir Keiptauno esama. Buvo kilusi mintis, kad norima palikti įėjusius į kasdienę vartoseną lietuviškus variantus. Čia tinka Liverpulis vietoj Liverpoolio, bet kodėl tuomet karalius Arthuras? Su specifiniais žodžiais taip pat elgiamasi neatsargiai. Tarkim, Narnijos Burtininkė Jadis vienam sakiny pavirsta Džiadžiu , o kitam, žiū, jau moteris... Gražu, kai originalo rašybos laikomasi Tolkieno pasaulio pavadinimuose (Númenoras, Túrinas), bet kodėl ne visada – kuom nusikalto elfų mergelė Lúthien, kad ją vertėja įvardija Lúthiena, kodėl negalėjo būti Lúthiena? Kurioziško lietuvinimo pavyzdys – Anadûnê virto Anadiunu (jeigu jau virš raidės yra stogelis, tai gal verta pasidomėti, ką jis reiškia ir kaip veikia tarimą?) Analogiškai Moraja. Vien dėl to, kad yra „Žiedų valdovo“ lietuviškas vertimas, dar nereikia griauti lietuvinimo sistemos, kuri knygoje bent jau iš pirmo žvilgsnio teoriškai buvo bandyta pritaikyti.

Papykau ant vertėjos, šiek tiek ant autoriaus, bet pradėjus smagia gaida, reikia tokia ir baigti: knyga tikrai rekomenduojama tiems, kuriems užsienio kalbomis parašytos Lewiso ir Tolkieno biografijos neįkandamos. Tinka atostogoms arba savaitgaliui. Yra keistokų pareiškimų (apie Tomą Bombadilą: „Šis laikmečio dvasią puikiai atitinkantis veikėjas, atsisakantis būti gamtos viešpačiu, labai tiktų būti gerųjų mokslininkų globėju“ – 85 psl.), gražių pamintijimų, gale – chronologinės lentelės ir bibliografijos. Pabaigai – viena Lewiso mintis: „Įsimylėjėlius, rašo Lewisas, įprasta įsivaizduoti žvelgiančius vienas į kitą, o draugus – vieną greta kito, žvilgsnį nukreipusius į bendrą tikslą“ (217 psl.) Siūlau palyginti su citata iš Antoine‘o de Saint-Exupéry „Žemė – žmonių planeta“: „Mylėti – tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti visiems viena kryptimi“. Skanaus.

Šluba, bet kregždė