Autorius: Benediktas Kinta
Data: 2005-02-07
Pamėginkime nuspėti to sėkmės recepto paslaptį. Imamas lašelis istorinių žinių, įberiamas žiupsnelis paslaptingos organizacijos (iliuminatai, Siono brolija), pabarstoma realiais faktais (popiežiaus rinkimų ceremonialas, Opus Dei prelatūra), suplakama su "sunkiai" nuspėjamu blogiuku (žinoma, tas, kuris mažiausiai įtartinas) - ir visa tai užpilama siužetu, verčiančiu iš pavydo staugti visus Holivudo "kovinukų" režisierius. Nieko nepamiršau? A, tiesa, kokteilį reikia papuošti. Tad ant taurės krašto uždedame konservuotą vyšnelę - žavią moteriškę, lydinčią protagonistą jo nelengvame ir pavojų kupiname kelyje. Štai ir viskas. Kaip ten sakydavo ponas Bondas, Džeimsas Bondas? "Sumaišyti, bet nesuplakti"? Be abejo, mūsų herojų - profesorių Robertą Lengdoną, kaip ir žymųjį agentą nulis-nulis-septyni, kiekvienoje serijoje… ups, įsijaučiau - žinoma, kiekvienoje knygoje! - lydi vis kita mergina. Pagrindinis skirtumas tarp Roberto Lengdono ir Džeimso Bondo - tas, jog D.Brown'o herojus dažniausiai naudojasi ne savo raumenimis ar super-puper prietaisiukais, o protu. Nors keletas jo triukų nepadarytų gėdos ir šauniajam agentui.
Bet grįžkime prie mūsų avinų. Dan Brown'o knygos palieka dvejopą įspūdį. Vieni jomis be galo žavisi, kiti keikia. Aš gi, tarsi ta beždžionė iš anekdoto - blaškausi per vidurį, nežinodamas, kurlink pulti. Na, nors persiplėšk! Knygos man patiko, bet tuo pat metu erzino. Jos žadėjo kur kas daugiau, nei suteikė. Jos galėjo būti iš tiesų puikios, tačiau… Tačiau autorius, rodos, buvo linkęs patraukti lengviausiu keliu. Keista, kad D.Brown, kai kuriuos faktus nuodugniai išstudijavęs, kitur nuplaukė paviršiumi. Tačiau palikime tai jo sąžinei, kaip ir (neskaičiusiems "Angelų ir demonų", atsargiai - spoileris!) šuolius iš malūnsparnio be parašiuto.
Ten, kur autorius naudojasi kitų iškeltomis hipotezėmis, jis jaučiasi pakankamai tvirtai, tačiau pakanka tik žengtelėti į šalį, pabandyti papildyti tas hipotezes savomis detalėmis, ir po D.Brown'o kojomis netikėtai atsiranda ledas, kuriuo jis žengia nebe taip tvirtai, o kai kuriose vietose netgi atvirai slydinėja. Beje, savo įkvėpimo šaltinio autorius nuo mūsų netgi nebando slėpti. Atsiverskite 60-ąjį skyrių ir pamatysite išvardintas knygas, tarp kurių, beje, atrasite ir "Skaitytoje" jau apžvelgtą "Šventąjį kraują, šventąjį Gralį".
Tad negi viskas taip blogai? Žinoma, ne. Vieni susižavės išties holivudiniu siužetu, kiti galbūt pirmąsyk išgirdę įdomesnes krikščionybės hipotezes, rimčiau susidomės religijos istorija. Na, ir žinoma, pagrindinis D.Brown knygų privalumas - Paslaptis. Taip, neapsirikau - Paslaptis iš didžiosios raidės. Juk daugelyje mūsų tebegyvena tas vaikas, kuris trokšta nusekti vos įžiūrimais, amžių dulkėmis užklotais pėdsakais ir atskleisti Paslaptį.
P.S. Nesusilaikysiu - pabaigai tarsiu vieną kitą žodį apie vertimą. Nėra jis labai blogas, tačiau keletas klaidų smarkiai erzino. Ties vienu sakiniu kankinausi gana ilgai, mėgindamas įspėti, ką gi jis reiškia. "Koridoriumi nuaidėjo šūvis iš tuščio pistoleto". Va tai tau! Taip sakant - sykį metuose ir žarsteklis iššauna. Neturėdamas galimybės sutikrinti su originalu, pasitelkiau pagalbon bent jau rusišką vertimą. Ir atskleidžiau Paslaptį! Pasirodo, tuščias pistoletas tiktai spragtelėjo. Na, ir dar trikdė nuolatinis pistoleto virtimas šautuvu. Nesiskundžiu vaizduotės stoka, tačiau visuomet stebiuosi, kai veikėjas iš kelnių kišenės išsitraukia… šautuvą.
Paskui Paslaptį
Kartais nesuprantama, ar skaitytojui makaronai kabiname tikslingai ar autorius yra tiesiog neismanelis. Sakykime uzrasas dolerio gale NOVUS ORDER SECLORUM yra isverstas is lotynu k. kaip Nauja Pasaulietine(nereligine) Tvarka. Iveskite ta termina i google ir bus aisku, kad tai reiskia 'A New Order of the Ages', kas nera tas pats. Tokiu pavyzdziu aibes.
Skaitydami nepamirskite, kad tai "fiction" ir nesisemkite ziniu apie Vatikana (Kode apie Luvra ir Da Vinci) is sio skaitalo. Mano ivertinimas: labai geras komercinis produktas masems ir daugiau nieko. Jeigu kas is musu taip ivaldytu plunksna uzdirbtume ne viena milijona.
Patarimas: jeigu megstate skaityti intelektualius romanus, geriau griebkites dokumentiniu apybraizu tomis temomis. Neseniai pagilinau savo zinias apie Da Vinci perklauses kelias CD vykdamas i darba.
Kalbant apie žmonių keliamą šurmulį dėl romane aprašomų paveikslų, vietų ir etc., prisiminiau A. Einšteino žodžius (beje, jie kažkodėl visiškai nepaminėti "Kode" ): "Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras."
Kitas dalykas kas man labai uzkliuvo siame "intelektualiniame" romane: per daug didaktikos ten kur jos nereikia. Nenoriu izeist amerikieciu, bet mano nuomone tai knyga didziajai pilkaji masei, kurie perskaite ja pasijus super protingi, nors realiai vargu ar labai daug ko is ten pasisemt vertetu, o daug ka net gi deretu zinoti
Jei ka, mano nuomone geriau jau U.Eco skaityti (pvz Fuko svytuokle). Ir patikima ir is tiesu intelektualu ir gyvenimiskos isminties kupina, o visu svarbiausia geros ironijos gausu.
jei norime tikru faktu - tai imkime ir skaitykime knygas, kurias leidzia universitetu leidyklos arba garsios leidyklos besispecializuojancios mokslines literaturos leidyboje. arba, jei knyga leista Lietuvoje, ziurekim, ar tai recenzuota zmoguciu su moksliniais laipsniais knyga, ar ne.
beje, tam paciam Umberto Eco galetumet pareiksti ne viena priekaista, jei taikytumet tuos pacius kriterijus kaip taikot Brownui.
Malonus skaitalas ir tiek, nors tikinčiam tai gal visai ir nepatiks, gal esmė tame.
Nesmagu,kai siužeto kliurkas dangsto Dievo pirštu[e.g tie skraidymai], nepatiko ta pati formulė abiejose knygose, alia šeip visai nieko.
Nori pasakyti, kad U. Eco atskleidžia tikrus faktus? Ten irgi yra pilna fikcijos
jei esi diletantas tai tokios knygos pats tas paskatinti dometis.
o klausimas koks "koks knygos tikslas" jau savaime nekokrektiskas.
Jei imam pvz "fuko svytuokle" tai kaip as suprantu remtasi ten autentiskais dokumentais, knygomis ir faktais. Problema ta kad is teisingu prielaidu klaidingos isvados padaromos. Be to tai ir neslepiama. Jei nori visur gali isskaityti kad jie ten blefuoja bele kaip tuos faktus sujunginedami. Bet to knyga mano manimu bent puikiai ugdo kritini mastyma.
Tuo tarpu lietuvisko Da Vinci kodo vertimo aprasyme rasoma, kad knyga "padovanos rakta i Tikraji Zinojima". Manau tai diletantizmo virsune. Akivaizdu, kad kai kurie faktai knygoje is lempos kabinti, tad gal nederetu tokiom skambiom frazem svaidytis. Dar kas ir uzkibs netycia.
Pastebejau,kalbu ne vien apie "skaityta" komentarus, kad -
darosi gero skonio zenklu:
1)Palyginti D.B. su U.E (abu mat apie tamplierius rase!), pirmajam siame palyginime patiriant visiska fiasko, nes rase NE TAIP
2)sumalti D.B. i miltus uz visus "griekus" - pradedant nuo to, kad prasimanymus romane bando prakisti kaip faktus, baigiant tuo, kad rase bukai amerikieciu masei...
blogo skonio zenklu yra prisipazinti, kad knyga patiko:))
Surizikuosiu parasyti, kad man knyga patiko, ir nesijauciu beviltiskai sugaisusi tuos tris vakarus kai ja skaiciau (neziurint i tai, kad vietomis ir man akis bade istoriniu ivykiu pritempinejimas prie siuzeto). Na patiko man, patiko:)) ir Svytuokle patiko, ir Kodas. Ar visgi man reiketu apsispresti uz ka as?:)))
su pagarba :)
Su pagarba
O aš ką - aš tik vieną nedidelę pretenziją turiu: seniausEi rašoma šiek tiek ne taip.
Dėl knygos - nepagailėjau 25 eurų ir skaičiau "Angelus ir demonus" itališkai. Supratau ne viską, bet apšmirinėt Romos vietas, kurios romane paminėtos, patiko.
Dėl priekaištų Brownui - nagi niekas nesimoko Prancūzijos istorijos iš "Trijų muškietininkų", ar ne? Mano galva, čia situacija analogiška.
PS "Fuko švytuoklę" skaičiau, patiko. Bet Eco sau, o Brownas - sau.
http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2content.diary_view_my/694027-=(1451197498
O man regis kad visa problema ta kad autorius kritinio zvilgsnio taip ir nepateikia. Ims ir kas patikes kad cia tiesa, o va tada ir prasideda samokslo teorijos ir pan...Nemskanu man taip.
nes Bazhnychia per toli nuejus su savo pasakaitem apie nemirtingaji JK, knygu deginimais, raganu deginimais ir kt brukamom dogmom:)yra kas prieshpastatoma, ir tai puiku;
shian net skaichiau, kad Vatikanas uzhsirustino del shios knygos ir tipo nori uzhdraust:)kad mol viskas ten ishgalvota, o zmones gali priimt kaip tiesa, o mol su kriskchionybe daroma ne tas pats:)
geraij ishlaikyta intriga, kaip to ir reikalauja geras trileris, ir geraij supinama tikrove su fikcija;mazaij kas sugeba taip itraukti,
kad negali atsiplehsti ne minutei
Žinojimas ir supratimas yra visiškai ne tas pats, kas tikėjimas. O ir šiaip diskusija darosi beprasmė, nes kalbėti supratimo argumentais su tikinčiu yra beviltiška.
perskaiciau dar tik 2/3, bet jau galiu pasakyti, kad nieko naujo is sitos knygos nesuzinojau. viska, kas ten rasoma, ir dar daugiau (ir su sveikesniu poziuriu, nepainiojant fantastikos su realybe) galima rasti www.rotten.com/library :)
o vis delto feminizmo propaganda yra gerai :)
rodosa>>> citata "Visi siame kurinyje pateikti men9o, architekturos kuriniu, dokumentu ir slaptu ritualu aprasymai yra realus ir tikslus" po tokio konkretaus sakinio labaj norisi analizuot si kurini... ir priskirt ji mokslinei literaturai.... bet taj juk grozine literatura skaitykit ir lavinkit vaizduote o ne logini amstyma :))
ir...
galiu pasakyti kad tai nera ta knyga del kurios alpciau ar buciau labai susizavejus.
bet visada lengviau yra kategoriskai ivertinti :ar knyga gera ar knyga bloga...patiko ar nepatiko
mano atveju tai knyga daugiau neptaiko, nes
nepatinka man amerikietiskas stilius- toks bukas pasakojimas ir tt
nepatinka ir trileriai..ar ekstramaliomis situacijomis uzsimezge santykiai kurie vis tiek virsta kazkuo daugiau..
o visa kita... ne mums suprasti ir teisti - nes kas gi yra tiesa?
nes ka gi is tiesu mes zinom apie jezu, marija... grali tamplierius ir tt ir pan...
istorija siuos faktus nutyli...
o visada interpretuoti tokiais klausimasi nebuvo draudziama
geriausiai kai zmogus moka is kokios nors nepalankios situacijos paimti tik tai kas gera...
mano atveju - deaug kuo nepatikejau nes pasimeciau - tiket ar ne, bet kadangi studijuoju kulturos istrojia daug verte BUTENT paimti patikimus saltinius ir bandyt paciai interpretuoti..(sąmoningai nesakau - išsiaiškinti tiesą) nes tai praktiškai neįmanoma, o mąstymas žmogui visais laikais teikė džiaugsmą...
reziume - gailiuosi kad nusipirkau šią knygą.
džiaugiuosi kad pagaliau ją perskaičiau
ir dar džiaugiuosi kad turi sesę, kurios amžius kaip tik tokiai knygą, ir dar mėgstančiai lengvą, intriguojantį bukai amerikietišką stilių...
vat...
manau angelų ir demonų neskaitysiu...:)
Tiesiog standartinis, parasytas tragisku stiliumi, dedektyvas. Galima pagirti autoriu uz tai, kad sugalvojo (surado) ivairiu idomiu palyginimu ir pan. Nu bet jau personazai...
Kaip kazkas teisingai pasake - scenarijus nuotykiu filmui
(ne, 'kodo' neskaičiau ir man negėda. bet tokie pasipūtėliški pareiškimai baigia užknisti. vaikai, jei viskas būtų taip paprasta, pasaulyje milijoniniais tiražais pirktų GiBų kūrinius...)
bet šiaip jei neaišku, apie ką aš kalbėjau, tai ką čia beaiškinsi.
Hm, kažkur tai (tas šablonas - imkim tą, imkim aną, gausim tą) labai girdėta - ir būtent Browno atžvilgiu.
dar vienas didelis knygos trukumas, kad cia kalbama apie didele paslapti, kuri net ir neatskleista visiems jau yra zinoma
na bet kadangi as cia tau rasau vadinasi sioki toki ispudi paliko:) pati ideja yra gana logiska ir realiai labiau tiketina negu galiojanti versija:), bet cia irgi tik versija. ir jei tai butu tiesa, nematau nieko sokiruojancio, svarbiausia, kad nebutu melas kristaus mokymas.Tai tiek:)
Apie simboliu skaityma:
'Paskutines vakarienes' figuru kompozicija-raide M, kuria remiamasi grindziant nuslepta!!!! teorija, buvo labai populiari 90 metais-kai staiga visi pamate-tikrai M (ir zinoma suprato reiksme).
Po keliu metu shia teorija uzgoze kita, tai Dzokondos paslaptingos shypsenos paslaptis-expertai Dzokondos lupose rado zmogaus sedimosios dalies konturus...
Laukiu naujos Browno knygos-manau rasiu paaishkinima.
Nors ka ash chia. Jei moketum atpazhinti propaganda (arba bent jau nepriimtum besalygishkai visko, apie ka skaitai), tai chia tokiu nieku nerashinetum.
ha,kotai nepanasu is minciu gyliu:)greiciau primena delfizmus,fe..
Visa kita - "bred sivoj kobyly" (kliedesiai).
Kartais geriau pusė litro, nei toks detektyvėlis...
Žinoma, kai skaitai, knyga užveda, bet reikia truputį turėti proto ir pažvegti į viską iš šalies, taip sakant. Va tada pamatysi, kad tai ne "gerai sukaltas", o tik standartinis detektyvėlis.
Vienzo reklaminis triukas visas tas kipisas.
O vel da vinci code aptarinejat.
Brangieji as menininkas, dailininkas, menotyrininkas, da vincio paveikslai pilni paslapciu uzsleptu minciu. o d. brauno rmane remiamasi tikrais faktais. 9 psl paskaitykit.
O kodėl klausimas "koks knygos tikslas" yra nekorektiškas?
Greitas maistas. Suntriguoja, bet nieko nepalieka. Vienžo, Holivudas.
Kada Lt. sulauksime antros dalies/tęsinio ? :)
nu tai ten nei tęsinys, nei antra dalis lyg. ir lyg ne Haris Poteris, kad per nakti verstu, nors arti to. :)
Kaip nuotykių romanas "Da Vinčio kodas" yra kvapą gniaužiantis: įvykiai vystosi mikliai, paslaptys viena po kitos, užsislėpę niekšai, paskaitos simbologijos temomis, bėgant nuo persekiotojų etc. Tik vėliau į galvą šauna mintis: o ko taip dėl to Marijos Magdalietės vaidmens pergyventi? Kas iš to, kad yra gyvų Kristaus palikuonių? Lyg jie šiais laikais automatiškai turėtų kažkokią prasmę ir reikšmę, bent jau ne didesnę nei eilinis "Satja - Baba" ar pan. Nebent tai būtų klastingas feminisčių pakikenimas - va jums, šovinistiniai krikščionys. Šiuo atžvilgiu knygutė tikrai "pakuteno rutiną".