Autorius: Vilis Normanas
Data: 2007-01-10
Šis prieštaringas romanas, verčia sverti visus „už“ ir „prieš“, bandant „nutempti“ save į kurią nors pusę.
Jame yra visko – jausmų, satyros, gyvo autentiškumo. Pagrindinę mintį autorius tempia, ant atrodytų, gana nudėvėto – gyvenimo trapumo ir laikinumo kurpalio. Tarp politinių ryklių nardo paprasti žmonės ir „spalvotieji“, o viską vainikuoja apartheidas, kuriam ir skirta pirmo ryškumo tematikos vieta.
Pagrindiniai veikėjai – Lidija, jos sūnus Maikas, ir vyras – Sailas. Jų gyvenimai tragiški, jų širdyse dega tik keršto troškimas, kai žmonių sielas žalojantis rasizmas ateina į jų gyvenimus: Diubuazas išprievartauja Lidiją, kuri negali niekam pasiskųsti. Diubuazo paveikslo drobėje šviečiasi visi paties apartheido kontūrai. „Esama dalykų, kuriuos žmonės nei užmiršta, nei atleidžia. Vienas iš tokių – tai išprievartavimas.“
Skaudu. O romano veikėjai, net susidūrę su pačia skaudžiausia realybe, bando gyventi; gal tik bando.
Praeities šmėklos ir slogi, nuolatos į nugarą alsuojanti kaltės naša, kaip prakeiksmas lydi veik visus herojus, bet jie tiki „ta diena“, kai viskas pasikeis.
„Mintyse jie galvos apie tai kaip apie tą dieną, nepriklausomai vienas nuo kito pripažindami, kad jų tarpusavio santykiai pradėjo iš tiesų keistis, kai kiekvienas tūnojo įkliuvęs atskirose savo erdvėse, nepajėgūs ištiesti ranką vienas kitam.“
Knygoje jokių kaltinimų iš autoriaus sakyklos. Jokių nuosprendžių. Pats matai, kaip viskas vyksta, pats susidėliok taškus ant i.
Tik skaudžiausia tiesa taip ir lieka faktas, kad ne visada mes galime valdyti savo gyvenimus, ne visada esame gyvenimo kalviai.
Taip ir išsibarsčius apartheido aukų šeimoms lieka tik sekli tuštuma, ir begalė klausimų, į kuriuos nežinia, ar dar kas nors ieškos atsakymų.
Ne atsakymai čia svarbu, o klausimai.
Atskiras gyvenimas
nereikia atsakymu
"Ne atsakymai čia svarbu, o klausimai"
Justinui - Šlamštu žmonės dažniausiai vadina tai, ko nesupranta, arba tai, ko negali suprasti. Tikras šlamštas yra tai, ko negalima nei patirti, nei suprasti: kas yra visiškai tuščia.
Išvadas, manau,"pasieksite" patys.
šaunus požiūris! Taip ir toliau. Nėr čia ko lengvai dalinti sukramtytų atsakymų ir nuomonių. ne tam gi anotacijos rašomos, kad kažkam sudėtum taškus ant "i" - verta ta knyga kieno nors dėmesio ar ne?
juk anotacijos rašomos kad išsikeltum SAU klausimus, o ne kažkam duotum atsakymus.. Tik kodel jos tada viesos :(
p.s. kas yra šaunus požiūris?
Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada – tik beprotis. [Ciceronas]
arba
Genialus žmogus klaidų nedaro. Jo klaidos – paties noru. [J. Joyce]
Žiūrint kuo nori būti: genijumi ar bepročiu
Ko ieskau cia? Protingu zmoniu atsiliepimu, nuomones, pagrindiniu akcentu sudejimo apie knygos pobudi, zanra, jos specifiskumus, isskirtinumus ir pan. Tu gali filosofuoti diskutuodamas su perskaiciusiuoju apie ta kurini, o ne tiems kurie dar tik renkasi ar tai galetu buti ju skonio knyga.. Nors aš neteisi. Tu gali filosofuoti ir rašydamas tą anotaciją, jei kartu sugebėsi skaitytojams atsakyti ir i jiems rupimus klausimus.. net jei tai tik tavo nuomone. Juk ar gi ne tam čia dedamos anotacijos? Ar ne tam, kad kažkam galbut padetume kažką teisingo atsirinkti iš šiandienio leidyklų pasiūlos gausybės rago..?
Gal tu visai kitaip ta anotacijos misija isivaizduoji? Gal tu ir teisus. as tik diskutuoju.
p.s. Šaunus požiūris, kai žmonės į kritiką reaguoja sveikai. Ir jei randa joje bent kruopelytę tiesos, gal net gi ir atsižvelgia..
Linksmiau, žmogučiai. Nežinau, kaip turėtų būti rašoma apžvalga. Ar nepagalvojot, kad ir aš nežinau, kaip vertinti tą knygą? O kaip vertint gyvenimą? Visko ten yra: gero ir blogo. Bet tikriausiai knygos minusas tas, kad ji taip gerai parašyta, jog įpatingų jausmų nesukėlė. Tai kaip vertint tada? Literatūros kritikas, aišku, liaupsintų. O ką aš? Man svarbu tai, ką patiriu skaitydamas knygą: nekenčiu Fowles "Kolekcionieriaus", nes visą savaitę blogai jaučios po to, kai perskaičiau, tai labai stipri knyga. Meilė ir neapykanta, išvien...
Aš niekada nesakau, kad esu teisus, bet visada klausiu - gal jūs žinot, kas yra tiesa? Ir man patinka tiesos aiškinimai.
Užverdamas duris į klaidas užveri duris į tiesą. - [R.Tagorė]
Mano durys visada atidarytos. Welcome.
Neabejoju, kad esi labai skambus žmogus. Džiaugiuosi už tave. Čia dar specialiai tau pacituosiu Kristupą Sabolių: "Blogis yra išmintis, protas, grožis ir visa tai vainikuojanti puikybė". Berods, tamstos "žmogaus" sampratai tiktų. Lieku žmogeliuku prieš Didžiuosius žmones.
Koks tu pasirodei? Pasirodei tik kaip recenzentas apsimetes jog nesuprato ironisko, bet taiklaus offcos pastebejimo del recenzijos filosofinio miglotuumo, neisbaigtumo..
Daznai buna, kad tobulumas musu nesujaudina, bet tai visai nereiskia jog turime del to kompleksuoti. Tiesa pasakius tikiu, kad su laiku sio tinklapio lankytojai, atsirenka recenzentus kuriu nuomonemis visgi pasitiki arba ne. Ir bent jau man asmeniskai butu labiau patike, jog tu butum idejes ta sakini kuri parasei komentaruose, kodel tas kurinys paliko tamsta abejingu. Net jei tai butu pakomentuota paprasciausiais zodziais, be aukstu filosofiniu ar filologiniu fraziu. Tik tiek :)
taip klausiu, nes išties įdomu - pvz., pastaruoju metu neberašau apžvalgų, nes darau a) atranką, ką tikrai turiu laiko ir noro skaityti, ir b) atranką, ar tikrai noriu ką nors apie kūrinį papasakoti.
todėl smalsu, kokie tavo, Viliau, kriterijai. o ir kitų apžvalgininkų (ir kas čia anotacijom apžvalgas pravardžiuoja, fe).
Ne apžvalgas jau rašo, tai išskydo,
Bet nieko tokio, visos knygos geros,
Tik ne apie visas galiu sakyti - veža.
mes diskutuojame, ieskom atsakymu, o tu dabar perejai prie sarkastiskos poezijos ar kaip cia..
beje, jei manai, kad mes cia tave norim su zemem mindyti tai baisiai klysti. tiesiog idomi tavo pozicija, nuomone. o dabar jau net ir poziuris i kritika..
Tai butu reikalavimas rasyti be klaidu ir atsakyti i klausima, kodel knyga verta/neverta skaityti.
Lieka tik uždaras vienas antru patenkintų ratas... ratelis...
P.S. Man, kaip ir Viliui, rašant apžvalgas, svarbiausia perduoti knygos padarytą įspūdį. Bent jau dėl to įspūdžio ir skaitau knygas. Bet tai jau atskira diskusija.
Tikiuosi atsakiau į visus klausimus.
aš tai nematau ypatingos priežasties raukti diskusijas; 'anais laikais' jos būdavo kur kas aršesnės (ir įdomesnės), pvz., prie kingo apžvalgų. tačiau būdavo vienas esminis skirtumas - diskutuota paprastai apie tai, kad apžvalgos autoriaus nuomonė nesutampa su skaitytojų nuomone, ir ar galima tą ar kitą vertinti būtent taip. VERTINTI.
tai, kad apžvalga nepateikia knygos vertinimo (taip, subjektyvaus, taip, neprofesionalaus (nors paskaičius profesionalų kolonėles laikraščiuose, aš imu ir suabejoju, ar didelis skirtumas)), o vertina 'pasaulį, kritikus, visuomenę' arba apskritai nežinia ką, buvo retas atvejis. deja, kuo toliau, tuo jis dažnesnis. jei norite dėl nesupratimo kaltinti publiką, žinoma, toks požiūris nėra nieko naujo. bet leiskite su juo nesutikti.
aš nesitikiu, kad ar vilis, ar bet kas kitas ims ir pateiks universalų atsakymą apie konkrečią knygą. žinoma, ne. manau, ir lina krutulytė turi omeny, sakydama "reikalavimas ... atsakyti i klausima, kodel knyga verta/neverta skaityti." būtent viliaus nuomonę šiuo atveju. ir tada jau atsirinksim, - gal jei jis sakys, kad neverta, o žinai savo ir jo (nebūtinai jo, gal kreko, justino, elijos šaltytės...) vertinimų santykį, galėsi nuspręsti savaip.
iš tiesų, mes čia ne turguje ir neturime žūtbūt iškišti savo prekę. ir supeikti kaimyno. gaila, kad vilis neatsako, pagal kokius kriterijus renkasi rašyti apžvakgą...
šiuo konkrečiu atveju apie knygą sužinojau, kad 'skaudu' yra išprievartavimas, - ką ir be knygos galima nutuokti, ir tai, kad knyga kelia daug klausimų, o ne duoda atsakymus. tai galima pasakyti ir apie matematikos uždavinyną...
žodžiu, ne veltui ta diskusija užvirė. tik klausimas, ar ji ką pakeis. bet bent išsisakysim:)
Man patiko Tomo S. požiūris Vilio apžvalgas laikyti "keistomis": tebūnie jos keistos ir iš jų nelabai kas suprantama. Bet tada nereikia įsižeisti, kai komentaruose prašoma pasakyti/paaiškinti savo požiūrį į aprašomą knygą, o svaidymasis citatomis ir pozicijos "jeigu nesupratot, patys kvaili esat" laikymąsi rodo tik arogantiškumą, iš kurio išaugama su amžiumi (dažniausiai).
Mano pasiūlymas - arba susirask redaktorių, kuris apžvalgas padarytų suprantamesnes, arba išmok bendrauti internete ir priimti kritiką. Pasiūlymas, aišku, negalioja, jeigu manai esąs nekritikuotinas.
Iš anksto atsiprašau Valdo ir kitų, kurie norėtų (beje, aš taip pat) matyti diskusiją apie knygą, o ne apie VN apžvalgas, bet susilaikymas ne visada reiškia dorybę.
P.S. Vili, pirmi offca ir Justino komentarai buvo tavo komentarų parodijavimas, kuris puikiai parodė, kaip tavo požiūrį į kitų apžvalgas: apžvalga "tokia ir anokia", jeigu nepatiko stilius ar pasirodė nesupratma apžvalgininko nuomonė, tačiau pateis nulinis atsakymas į tiesioginį klausimą: "tai vis dėlto - šlamštas ar ne?"
Bet ši apžvalgėlė man pasirodė visai normali, tokia lyg ir striuka impresija, ir keista, kad, anot Tomo S., kai kurie ir jis pats nesuprato, apie ką knyga. Man patiko sakinys: „ O romano veikėjai, net susidūrę su pačia skaudžiausia realybe, bando gyventi; gal tik bando.“ Iš jo vieno gali suprasti, kad knyga apie neišsipildžiusius – dėl išorinių (apartheido) ar vidinių priežasčių – žmonių gyvenimus.
Daug didesnės kritikos vertos tokios pompastiškos Vilio apžvalgos, kur eilinė šių laikų literatūriena – tegul neblogesnė, bet ir ne geresnė negu šimtai kitų knygų – pateikiama kaip kažkas unikalaus, vos ne šedevras. Manau, perspaustos pagyros sukelia priešingą poveikį, negu siekia apžvalgos autorius, – iškart pajunti atmetimo reakciją. O šito „Kartaus vaisiaus“ specialiai gal ir neieškosiu, bet jei pasitaikytų po ranka – tikrai paskaityčiau. Ir tik dėl apžvalgos.
/Skaitytoja/
Gera knyga. Man. Ja skaitant jautiesi asmeniskai izeistas, o to slamstu tikrai nepavadinsi...
Skaiciau pradzioje atsiliepimus, tai toks jausmas, kad kazkam velniskai patinka buti demesio centre...
man knyga pasirode nuobodi,iveikiau tik iki puses.
Knyga kaip knyga..Prideta daug erotiniu siuzetu, kad skaitytoja pritrauktu..Pabaiga neintriguojanti..Ir siaip, greit ji man uzsimirso..O kiek pagyrimu buvo prirasyta ant virselio..vaj vaj.