Autorius: Artūras Vaisiauskas
Data: 2001-06-19
Autorius žmogaus ir gorilos lūpomis nagrinėja mūsų civilizacijos kilmę, jos kultūrinę evoliuciją. Neduodamas konkrečių atsakymų Daniel Quinn iškelia begalę klausimų: ką galima laikyti aukščiausia civilizacija, kokia civilizacija yra primityvesnė ir svarbiausia - kodėl? Knygoje aptariamos ir senų, jau išnykusių tautų pasaulėžiūros ypatumai, ir dabartinių, bet paprastai vadinamų "primityvių" kultūrų pasaulio samprata, ir jų pačių požiūris į savo kultūrą.
Kuri civilizacija stovi vienu laipteliu aukščiau - toji, kuri sukėlė du pasaulinius karus, ar toji, kuri aplinką buvo sudievinusi ir kiekvieną kartą imdama gamtos gėrybes, pašvęsdavo tam visą ritualą?
Tokiais ir panašiais klausimais į kuriuos nėra tikro, galutinio atsakymo, Daniel Quinn sudomino milijonus skaityojų. "Tai - ne tik provokuojanti knyga, tai - gyvenimą keičianti knyga" - taip šį kūrinį vertina daugelis skaitytojų ir kritikų.
1992 metais parašyta knyga jau išversta į vokiečių, italų, vengrų, ispanų, portugalų, danų, švedų, hebrajų, prancūzų, korėjiečių, japonų ir kinų kalbas. Ne per seniausiai pasaulį išvydo ir knygos tęsinys "Mano Izmaelis"
Įvertinimas: ŠEDEVRAS
Lietuvoje ji nebuvo labai populiari, todel manau nueje i knygynus tikrai galesite ja rasti. Ir nusipirkti... Ji tikrai privers jus pasijusti kitaip. Bent keletui valandu...
Taciau kalbant apie pasakojima, kurio kailyje viskas pateikta, kurini, turinti sudominti skaitytoja ir pateikti idejas lengva, visiems suprantama forma - niekam tikusi knyga, nes siu tikslu nepasiekiama, greiciau atvirksciai.
Dialogai idiotiski, abu herojai - beveides butybes visai be charakterio. Mokinys, atrodo, dar ir protiskai atsilikes. Graudi gorilos is zoologijos sodo istorija, kaip ir mokinio verksmingas verzimasis isgelbeti pasauli, neverti to popieriaus, ant kurio parasyti. Nuolat erzina ideju pateikimas beprasmiu klausimu ir kvailu atsakymu forma. Gorila mena misles, sneka uzuominomis, mokinys bejegiskai varto akis, tada gorila pagaliau is saves isspaudzia kazkokia protinga minti. Pasakyta mintis geniali, bet jos pateikimo budas, svelniai tariant, uzknisantis.
Puse knygos butu galima ismesti i siuksliu deze kartu su abiem sleivais personazais. Palikus vien idejas, vien tai, ka is tikro stengiamasi pasakyti, butu tikrai gera knyga, vercianti susimastyti.