Dinas Kuncas (Dean Koontz) - plačiai žinomas ir mėgstamas autorius. Bestselerių kurpėjo šlovė jį lydi visame pasaulyje. Na, žinoma, išskyrus Lietuvą. Nežinau, kas dėl to kaltas. Galbūt tai, jog pirmosios dvi šio autoriaus knygelės, kurias kažkada išleido "Eridanas", nebuvo patys geriausi Kunco kūrybos pavyzdžiai? Apie autoriaus populiarumą byloja ir skaičiai - visą savo gyvenimą varžęsis su S.Kingu, pastaraisiais metais Kuncas jį vis dėlto aplenkė. Bent jau tiražo ir honoraro srityse. Tačiau kokybė… Jei S.Kingas yra amatininkas (labai talentingas amatininkas - reikia pridurti teisybės dėlei), tai Kuncas - konvejerio darbuotojas, nuolatos atliekantis tą patį veiksmą, gaminantis tą pačią detalę. Tai, kad detalių pavadinimai - vis kiti, nedaug ką keičia.

Tačiau kartais šį "štampuotoją" aplanko kažkas panašaus į įkvėpimą. Tuomet jis ima ir padaro kai ką naujo, įdomaus ir visai gerai virškinamo… Mano nuomone, "Fantomai" - viena geriausių knygų Kunco siaubų aruode.

Kas iš mūsų negirdėjo apie paslaptingąjį Bermudų trikampį, apie "Mariją Celestę" bei kitus laivus, kurie skrodžia vandenyno bangas, lyg kokie "Skrajojantys Olandai" - tušti ir apleisti įgulos. Dažniausiai viskas tokiame laive atrodo taip, tarsi įgula būtų pranykusi vienu akimirksniu - čia nebaigtos srėbti sriubos dubenėlis, ten pradėta ir nebaigta kimšti pypkė. Ech, jei tokie dalykai vyktų tiktai jūrose! Tuomet ramia sąžine suverstume viską Bermudų trikampiui ir plauktume aplinkui. Tačiau…

Žmonijos istorijoje pakanka atveju, kai žmonių bendrijos, būreliai dingdavo panašiomis paslaptingomis aplinkybėmis ir sausumoje. Visų Ruanuko salos gyventojų dingimas, mįslingai ištuštėjęs eskimų kaimelis Andžikuni, majų palikti miestai, nepaaiškinamas kelių tūkstančių Ispanijos kareivių dingimas 1711 metais, nė kiek ne mažiau keistas kelių Kinijos armijos batalionų išnykimas 1939-aisiais. Tai plačiausiai žinomi atvejai. Kuncas mums siūlo savo mįslės įminimo variantą. Kokį? Žinomą, antgamtišką!

Į mažą Snoufildo miestelį užsuka Mirtis. Keista, nepaaiškinama. Vienas po kito dingsta žmonės. Tai, kad jie gali būti negyvi, patvirtina ir keli atrasti lavonai. Šių išvaizda tokia keista, jog miestelio gydytoja Dženifer Peidž įtaria, jog tai gali būti kažkokia nauja epidemija. Tuomet ir prasideda… Nedaugelis išlikusių gyvų miestelio gyventojų yra priversti likti savo mieste, kuriame ir toliau paslaptingai dingsta žmonės. Pagaliau atrandama vienintelė užuomina į tai, kas vyksta - vaiduokliškai tuščio viešbučio kambaryje ant veidrodžio lūpdažiu užrašyta: Timotis Flaitas Senovinis priešas. Prireikia, žinoma, dar nemažai laiko, kol pagaliau išsiaiškinama, kas tas Flaitas ir kuo jis susijęs su miestelį sukausčiusiu siaubu…

Kunco kūriniuose nerasite tokio psichologinio personažų skrodimo, kuriuo pasižymi Kingas. Kuncas daugiau dėmesio skiria veiksmui, dinamikai. "Siaubo" gerbėjai visame pasaulyje pasidalinę į dvi, viena kitos nepripažįstančias stovyklas - "Kingistų" ir "Kuncistų". Ir nors esu šimtaprocentinis "Kingistas", tačiau beruošdamas apžvalga antrąsyk perskaičiau šią knygą. Ir vėl patyriau malonumą. Ne orgazmas, žinoma, bet vis vien malonu…

Įvertinimas: nors ir ne Kingas, bet 9