Daosizmas gerokai skiriasi nuo budizmo, konfucianizmo ar kitų rytietiškų religijų. Be abejo, panašumų galima surasti, tačiau yra ir kardinaliai priešingų minčių. Pvz., budistai mano, kad kiekvienas žmogus įtakoja visą pasaulį, tuo tarpu daosistai skelbia, kad žmogus tegali įtakoti save.

Nieko nėra numatyta iš anksto.

Jokios išankstinės lemties nėra .

Determinizmas Dao sekėjams, atrodo, nebūdingas. Nebūdinga jiems ir Aukštesnių jėgų garbinimas, apskritai, daosizmu vis daugiau domimasi būtent dėl jo liberalumo. Aš manau, kad praėjus budizmo madai, vakariečiai vis daugiau domėsis Laozi, o ne Buda. Daosizmas neragina kuo nors tikėti, tai veikiau gyvenimo būdas. Kelias, kuriuo einant pasieki dvasinę pusiausvyrą.

Seksas, kava, svaigalai ir cigaretės -

Tai šių dienų totemai.

Stimuliatoriai pakeitė jausmus.

Skaudus smūgis hedonistams. Beigbederis tikriausiai netaps daosistu. Net ir į kabalą pasinėrusi Madonna kažkada vadovavosi Dao taisyklėmis:

Išreikšk save:

Tai esmė.

Vienas garsiausių psichoanalitikų Carlas Gustavas Jungas irgi save laikė daosistu. Dao filosofija žavi savo paprastumu ir dogmomis nesiremiančiu dvasinio gyvenimo suvokimu. Sunkiausia atsakyti į klausimą, kas yra Dao, nes, iš tiesų, Dao yra visur, tačiau tai nereiškia, kad visi jį turi, nes Dao reikia siekti.

Nesigilinsiu į formuluotes, tik pasakysiu, kad šioje knygelėje paprastai ir aiškiai išdėstomos pagrindinės daosistinės mintys ir idėjos, skirtos būtent šiuolaikiniam žmogui. Tiesa, dabar gana dažnai mus pasiekia įvairūs rytų išminčių adaptuoti kūriniai, tačiau "365 Dao: įžvalgos kasdienai" neturi to banalaus "daryk taip ar anaip" priedo. Skaitytojas turi pats atrasti Dao. Žvelgiant į knygą, kaip filosofinių minčių rinktinę, akivaizdžiai matosi, kad daug filosofų skolinosi idėjas būtent iš daosizmo. Jų tarpe pats ponas Hėgelis.

Kam ieškoti pažadėtosios žemės?

Tikroji žemė - širdyje .

Dao - išminties šaltinis