Autorius: Emilija Liegutė
Data: 2008-09-02
Pagaliau vaikų literatūroje švystelėjo dvi šviesios žvaigždės. Pirmoji – liaujamės pataikavę komercinei literatūrai.
Antroji, būtinų būtiniausia vaikų literatūroje, – atsisakome grynos didaktikos ir mokome vaikus mandagiai, kilniai, gražiai ir dar visaip kitaip gerai elgtis. Ne tiesmukai, ne pamokslaudami, o žaisdami su jais, teikdami gražių pavyzdžių ir šitaip ugdydami jų charakterį. Ir visa tai rašoma nei į kokį „multiką“ nusižiūrint, o remiantis gimtosios kalbos žaisme, turtingumu, tautosaka.