Varniukas mąstė, kas galėjo nutikti - "Gal iš mano snapo sklinda nemalonus kvapas? O gal aš kuriai uodegos plunksną numyniau?"... Netruko bjaurusis varnų vyresnys Romualdas paaiškinti: "tu nelabai pritinki prie mūsų...", o kad neliktų abejonių - dar ir išaiškinti: "Būtų gerai, jeigu pasipustytum sparnus. Mikliai švilptum iš čia. Neštum kudašių"...

Ir teko vargšui varniukui nešti kudašių, ir teko dairytis, kur apsistoti, tokiam margam, tokiam kitokiam ... Bet niekam kitokio varniuko nereikėjo, nei pelėdikei, kuri bijojo dantų griežimo, nei karveliams, nei išdidžioms žuvėdroms... Ir kaip gerai, kad po visų klajonių po nedraugišką pasaulį, visa tai pasirodė tik nemalonus sapnas - juk visi daug kas mėgstame baisias istorijas, ypač jeigu jos tikrai susapnuotos.

Puiki gražiai iliustruota, protinga, sąmojinga ir miela, labai miela knygutė. Ne tik vaikučiams - bet ir tėveliams, kartais taip primenantiems tas varnas, žvirblius, kuosas, žuvėdras...