Eidzi Josikava „DESIATJ MIEČĖNOSCEV“

Nuo ko prasideda pažintis su knyga? Jeigu autorius tau visiškai nežinomas, pavadinimas niekada negirdėtas, tačiau nežinia kokiais keliais tomelis jau pakliuvo į tavo rankas? Na, žinoma, pirmiausiai - viršelis. Tačiau karti pastarųjų metų patirtis įkyriai kužda ausin: "Viršelis ir turinys - du dideli skirtumai, kaip sakoma Odesoje…"

Tada griebiuosi anonso, bet ir čia - jokio aiškumo. "…knygą drąsiai galime pavadinti japoniškuoju "Vėtrų nublokšti" variantu," - rašoma įžangoje. Še tau boba ir devintinės! Na, kiek gi galima! Jau trečiosios knygos anonse randu tuos pačius žodžius. Nesuprantu - tiems japonams nepakanka vieno "japoniškojo" įžymiojo romano varianto, ar tiesiog visi leidėjai susitarė pamulkinti vargšą skaitytoją?

Kas belieka? Perskaityti knygą ir susidaryti savo nuomonę. Aha. Lengva pasakyti… O jei knyga 860-ies puslapių storio (beje, ir didesnio, nei įprastinis, formato)? Tokiu plytgaliu kopūstus slėgti, o ne galvą kvaršinti. Tiek to, atsidusėju ir puolu skaityti…

Taigi - tai istorinė, turinti nemaža avantiūrinio romano bruožų, knyga. Pagrindinis romano herojus - istorinė, netgi legendinė asmenybė - samurajus Mijamoto Musasi, fechtavimo dviem kardais mokyklos Japonijoje pradininkas. Knygoje atsispindi beveik visas jo gyvenimo kelias - nuo skurstančio ronino iki įžymaus ir gerbiamo fechtavimo mokytojo. Galėtų žmogus tuo ir apsiriboti… Tačiau Mijamoto Musasi, kaip ir daugelis to meto (XVI-XVIIa.) samurajų, dar ir eiles rašė, ir tapė… Knyga parašyta pakankamai patraukliai, sklandžia kalba. Siužetas įtraukiantis, tik gal kiek per daug viskas ištęsta… Tačiau tai mano, vakariečio (japonų požiūriu) nuomonė, o knygos autorius - vis dėlto japonas. Kartais net sunku buvo susivokti herojų motyvacijoje - kokį velnią jie daro, kodėl? Matyt, rytiečių gyvenimo suvokimas panašus į mūsiškį it varlė į avilį…

Kone per visą romaną driekiasi Musasi ir jo amžino priešininko Kodziro santykių siužetinė linija. Judviejų gyvenimo keliai beveik nesusikerta, tačiau kažkur antrajame plane visuomet šmėkšo priešininko šešėlis, tvyro artėjančios dvikovos nuojauta… Ir taip visus 800 puslapių. Dvikova gi, savaime suprantama, įvyksta priešpaskutiniame romano puslapyje, o jos aprašymui paskirtos netgi visos trys eilutės. Na, negalima šitaip! O gal galima? Kas juos supaistys, tuos japonus…

Beje, ne vienas autoritetingas Japonijos istorijos tyrinėtojas tvirtina, jog Mijamoto Musasi - tik legenda. Tačiau kas gi tuomet piešė jo teptukui priklausančius paveikslus? Kas parašė garsųjį traktatą apie fechtavimą "Gorin-no-sio"? Atsakymą paslėpė prabėgę amžiai… O gal iš tiesų Musasi - tik mistifikacija?

Įvertinimas 10 balų sistemoje: 8