Autorius: opuso_oposumo
Data: 2009-07-21
Tai - ne visiems įprastas istorijos vadovėlio stiliumi parašytas nuobodus PhD ir post-doc hibridas, o įkvepiantis naujas požiūris, kai civilizacijos neberikiuojamos į eilutę nuo Egipto iki... Galimybė pažvelgti į viską iš geografijos ir ekologijos pozicijų leido atrasti daugybę naujų dalykų. Kas bendro tarp Venecijos ir Polinezijos? Tibeto ir Papua Najosios Gvinėjos kalniečių? Anglų ir irokėzų gyvenimo būdo? Atogrąžų miškai ir dykumos, senosios Kinijos, Egipto ir Mesopotamijos slėnių civilizacijos nušvinta nauja šviesa. Romos imperija, švietimo amžius ir Florencijos renesansas užleidžia vietą Sacharos gentims, Aleutų salynui šiaurės pusrutulyje ir Indijos vandenyno pirkliams ir piratams.
Iš pirmo žvilgsnio visa ši tautų ir epochų makalynė trikdo, tačiau labiau įsiskaitęs pradedi suprasti, kad pirmiausia tam tikros kultūros ypatybes lemia gyvenamoji aplinka, ir palaipsniui atsiranda ryšys tarp paslaptingųjų miško žmonių - germanų, taip ir nenugalėtų Romos Imperijos, Huronų iš Didžiųjų Ežerų ir karaliaus Artūro legendos apie serą Gaveiną ir Žaliąjį Riterį. Pasakodamas apie Arkties gyventojus, autorius pamini 1884 m. vieno Švedijos teisėjo deklaruotą mintį, kad šiaurės elnių ganyklų saugojimas - visiškai nereikalingas ir nenaudingas dėl samių (tuo metu vadintų lapiais) žemo civilizacijos lygio, nors štai jau vienuolika, o gal ir daugiau amžių jie sėkmingai gyveno tokiomis sąlygomis, kuriomis joks "labiau civilizuotas" švedas nebūtų ištvėręs nė dešimtmečio. Ar tokios kultūros nusipelno būti vadinamomis civilizuotomis? Taip - sako Fernandez-Armesto. Kokie jų šansai išlikti šiuolaikiniame pasaulyje? Į tai atsakymo negali duoti niekas.
Ši knyga yra tikras lobis istorijos mėgėjams. Parašyta nepaprastai sklandžiai ir patraukliai. Kas iš jūsų yra girdėjęs apie garsiausią viduramžių keliautoją - farmacininką Ibn Battuta? O visos tos istorijos apie Kiniją? Vikingų nesėkmės Grenlandijoje?
Knygoje daug romantikos, nėra visaapimančio Vakarų civilizacijos šlovinimo, tačiau tai padaryta taip meistriškai, kad net labiausiai etnocentriškam vakariečiui nėra prie ko prikibti, jei tik jis sugeba žiūrėti į istoriją bent kiek adekvačiai. Ir dar - ji leidžia tikėti tuo, kad net iš pažiūros nereikšmingos ir nieko pasauliniame kontekste nelemiančios etninės grupės yra svarbios.
Galų gale yra tik jūra, žemė, dangus ir tai, kas užpildo visą šitą erdvę.
Felipe Fernandez - Armesto (1950) britų istorikas, keleto populiarių knygų apie istoriją, tarp jų Millennium: A History of Our Last Thousand Years (1995), autorius. Jis yra Oksfordo Universiteto, Moderniosios Istorijos fakulteto narys, Queen Mary, University of London profesorius.