Prancūzo Franciso Karsako kūriniai dar sovietmečiu prasibrovė pro "geležinę uždangą", matyt, didele dalimi ir dėl to, kad, neslėpkim, kone kiekvienam romane buvo "adatėlių" vakarietiškai kapitalistinei visuomenei. Na, nereikėtų tuo labai stebėtis, prisiminus, jog Karsakas daugiausia kūrė gana audringais Prancūzijai 6-ajame, 7-ajame dešimtmečiais, o ir pats rašytojas buvo kairiųjų pažiūrų.

Neaišku kodėl, bet Lietuvoje be minėtų dviejų romanų, sovietmečiu Karsako nieko daugiau taip ir nebuvo išleista. Iš viso, prancūziška fantastika, taip, geriau pagalvojus, lepinami nebuvome (prisiminčiau gal tik Pjero Bulio "Beždžionių planetą", išleistą tam pačiam "Zenite"), nepaisant tradicinės sovietmečio meilės Žiuliui Vernui.

Tad su likusia Karsako kūryba lietuvius supažindino jau "Eridanas", pirmiausia išleidęs daugelį autoriaus gerbėjų, deja, nuvylusią "Eldorado liūtų" priešistorę -"Likimo kalnus" (toje pat knygoje rasime ir kitą romaną - "Žemės pabėgimas"). Kiek vėliau pasirodė "Visatos ateiviai" (t.y. romanai "Ateiviai iš niekur" ir "Šis pasaulis mūsų"), na, o dabar atėjo ir "Kosmoso robinzonų" eilė.

"Kosmoso robinzonai" - romanas, kuriam tikriausiai kaip jokiam kitam tiktų posakis "senas geras", t.y. atkeliavęs tiesiai iš tų laikų, kai karaliavo mokslinė nuotykinė fantastika, o rašytojai mėgo akcentuoti mokslo bei technikos naujoves. Beje, nereikėtų šio romano painioti su 1966-siais "Drąsiųjų kelių" serijoje pasirodžiusiais F. Behouneko "Kosmoso robinzonais".

Romano siužetas... Jis paprastutis - tai kartu ir kosminė opera, ir Laukinių vakarų tipo naujų žemių užkariavimas. Kosminio kataklizmo metu gera dalis Prancūzijos teritorijos (ir, savaime suprantama, prancūzų) atsiduria svetimoje planetoje.

"-Betgi mes Žemėje! Pažvelk, antai kalnas, observatorija, o tenai, apačioje, kaimas...

- Žinoma, aš sėdžiu ant žemės! - atsiliepė dėdė. - Tačiau, kiek išmanau astronomiją, mūsų sistemoje tėra viena Saulė, o čia jos dvi. Nesu toks asilas, kad nesuprasčiau šio fakto reikšmės. "

Išlikę ir atsitokėję žmonės imasi spėriai kolonizuoti Telą (taip pavadinta planeta, kurion jie buvo atsviesti). Veiksmas dinamiškas, nuotykių netrūksta - čia ir skraidančios hidros (" Gyvūnas panėšėjo į didžiulį ištemptą keturių metrų ilgio vynmaišį su galinga plokščia uodega. Priešaky tabalavo šeši tuščiaviduriai čiuptuvai su raginiais nagais galuose, iš jų sunkėsi gleivės. "), ir fašistuojanti sekta, ir vietiniai indėnai-kentaurai (" Beveik cilindrinis kūnas, keturios laibos kojos su mažomis tvirtomis kanopomis ir trumpa žvynuota uodega. "), apleistas svetimųjų erdvėlaivis (" Ant balto vairininko sverto sustingo išdžiūvusi plaštaka. Ji buvo didžiulė, juoda, vis dar raumeninga, nepaisant audinių mumifikacijos, ir turėjo viso labo keturis pirštus - matyt, su išleidžiamais nagais. ") ir net... arogantiški amerikiečiai!

Taigi, "Kosmoso robinzonai" bent jau man, lygiuojasi kažkur greta "Ateivių iš niekur" (na šie, aišku, visiems laikams išliks fantastinė knyga Nr. 1), "Eldorado liūtų" ir "Žemės pabėgimo". Tvirta, dinamiška, nepretenzinga klasikinė mokslinė nuotykinė fantastika.

Bet. Nusipirkę "Kosmoso robinzonus" rasite malonų siurprizą - pasirodo, pats to paties pavadinimo romanas užima vos pusę knygos. Likusioje - trumpas Douglas Adams apsakymas "Zafodas lošia saugiai", na, atvirai pasakius, labai šiaip sau apsakymas. Svarbiausia, be jo, dar rasite Kirilo Benediktovo alternatyviosios istorijos apysaką "Šeštosios saulės aušra".

Ši apysaka - nesena, bet jau tituluota, 2005 m. laimėjusi prestižinę rusų fantastikos kritikų premiją "Filigran" ir, ko gero, viena įdomiausių bei originaliausių pastarųjų metų rusų alternatyviosios istorijos kūrinių.

Minėtoje "...aušroje" istorija pasuko "į šoną" frankų kautynių su arabais ties Puatjė metu. Frankai pralaimėjo, tad Vakarų civilizacija paglemžta islamo, o musulmonų viduramžių imperija valdo kone pusę pasaulio, jos įtakoje taip pat ir Amerikos indėnų civilizacijos. Niūriai dienas stumiantis ispanų avantiūristas ir samdinių vadeiva Ernandas Kortesas (apie realų istorinį šio herojaus prototipą galite pasiskaityti čia) gauna užduotį - lydėti arabų princesę į indėnų džiungles...

Taigi, "Kosmoso robinzonai" - iš esmės fantastikos rinkinys, kad ir užmaskuotas. Aišku, autorių kompanija gana savotiška - fantastikos veteranas, amžinatilsį F. Karsakas, D. Adamsas, išgarsėjęs savo "Keliautojo autostopu vadovu po galaktiką" bei vienas talentingiausių Rusijos "naujosios bangos" autorių - K. Benediktovas.

Nepaisant to, knyga turėtų tikrai nenuvilti nuotykinės fantastikos gerbėjų. Nerimą keltų gal tik minėtas žanrų, surinktų po vienu viršeliu, margumas - ne visi kosminės operos gerbėjai mėgsta taip pat ir alternatyviąją istoriją, o yra ir Karsako fanų, negalinčių nė pažvelgti į D. Adamso pusę...

Nuo kosminės operos iki alternatyviosios istorijos