Vietoje įžangos: Gediminas  Kulikauskas, profesionalus istorikas, publicistinių istorinių straipsnių rubrikos žurnale "Verslo klasė" šeimininkas, vienų iš geriausių lietuviškos fantastikos apsakymų autorius, visada buvo žmogus, kuris sirgte sirgo už skaityta.lt ir jos rūpesčius. Ir štai ėmė ir parašė trumpą skaityta.lt istoriją. Gimtadienio proga - puiki dovana mums!

Na ką – jau ir septyneri. Jau smilkiniai pabalę (juokauju)...;)

Knygų apžvalgų svetainė - www.skaityta.lt vartus pravėrė 2001-aisiais.

Menu, kaip Justinas, dažnai pavėžėdamas mane iš fantastų klubo į Antakalnio pakraščio studentų „barakus“ vis murmėdavo ir grasindavosi, kad tuoj tuoj pradės rimtą naują internetinį projektą, skirtą knygoms. Tuoj pradės... Tuoj startuos...

Ir ką – pradėjo. Pradėjo tais laikais, kai daugeliui labiau rūpėjo ne skaitymai, o darbo paieškos, kai apie skaitymą ir knygas kalbėta lyg tarp kitko, gerokai mažiau, nei dabar, kai sklando visokios pustuštės deklaracijos paskelbti metus skaitymo ar knygos metais...

Smagiausi buvo pirmieji metai – nemeluosiu. Kai apžvelginėdavom savo mėgstamas nušiurusias-nučiupinėtas knygeles, kai forume užsidiskutuodavom tokiomis temomis, kaip...mmm...

- ar gali žmogus būti parblokštas, pvz., kulkos smūgio?..

- kas yra alternatyvioji istorija, o kas kriptoistorija?..

- kas dirbs mėšlavežiais atėjus komunizmui?..

- ar už „bitlų“ dainų citatų panaudojimą teks sėsti į cypę...

..ir t.t.

Buvo metas, kai skaitytoje siautėjo mergina, „kieta pravarde“ – L. Krutulytė, pasižymėjusi ypatingu talentu provokuoti, erzinti ir juokinti žmones (dažniausiai apžvelginėjusi S. Kingo kūrybą).

Buvo metas, kai visuotinį susierzinimą aštriom kategoriškom apžvalgom kėlė...mm.. va, atmintis ir pavedė, kaipgi tas jaunuolis... Vilis Normanas, va.

Būdavo smagu paskaityti "Geriausios Lietuvos fantastikos“ apžvalgas – ypač, žinoma, jų komentarus, kur kokia Tošė Malošė skalbdavo kailį kokia Edui Gruzdui už „belaisvių pilį“.

Buvo momentas, kai sumanėme įkurti savotišką literatūrinį kalendorių – deja, tai pasirodė per sprangus ir sunkiai virškinamas kąsnis – nepavežėm.

Būdavo ypač malonu kartą metuose susirinkti prie alaus-vyno-arbatos padiskutuoti apie knygeles ir rašytojus kur jaukioje aludėje (kur dažniausiai skambėdavo klausimai-šūksniai „o skaitei?“ ir atsakymai – „žinoma!“)

Skaityta suvedė/išskyrė nemažai likimų. Yra, jos pagalba susiradusių sau gyvenimo porą, yra mirtinai įsižeidusių ir atsižegnojusių nuo apžvalgų skaitymo-rašymo, yra šmėstelėjusių it meteoras ir vėl praskridusių kažkur į tolius...

Vėliau pastebėjome, kas mus pastebėjo. Kad galima – ne, neužsidirbti, bet kažkiek kompensuoti sugaištą laiką – daugelis leidyklų noriai dalinosi savo naujienomis (ar ir užsigulėjusiom senienomis) teprašydamos už tai parašyti knygelės apžvalgą.

Man patiko, kad svetainė, bendradarbiaudama su leidyklomis nesistengė įtikti – visada pabrėždavo, jog apžvalgininkas parašys savo sąžiningą nuomonę, net jei leidykla nemokama jam ir davė knygelę.

Todėl, tikriausiai, gerokai nusivylė tos leidyklos, kurios manė, kad skaitytos apžvalga=knygos reklama.

Žinoma, tai buvo įžūlu ir nejaukoka – paimti knygą bei, ja nusivylus, rašyti neigiamą apžvalgą – na, tartum tėkštelėtum leidyklai šlapiu skuduru per veidelį... Bet trigubai nejaukiau būtų buvę, jei svetainė būtų parsidavusi „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto...“ Žinoma, dabar tokie laikai, kad kartais net ir neigiama nuomonė geriau nei jokios – vis pastebės knygelę, vis nupirks (ne paslaptis, kad kartais apžvalgos autorius gali būti gerokai subjektyvus).

Pradėjus aktyviau bendradarbiauti su leidyklomis, skaitytos.lt turinys gerokai pasikeitė – iš mėgiamų knygų apžvalgos svetainės, ji tapo daugiau knygų naujienų svetaine.

Leidykloms tai buvo į gera, svetainei, mano nuomone – kiek blogiau. Diskusijos ėmė rimti – apie seną numylėtą knygą visada atsiras norinčių pasidalinti savo mintimis, apie naują, kurios daugelis dar neskaitė – gerokai mažiau.

Kita vertus „karštos“ naujienos ir aktualijos kartais irgi sukeldavo ne mažesnį emocijų ir diskusijų pliūpsnį.

Skaitytos forumas buvo (ir, tikiuosi – tebėra) – bent jau man, pati įdomiausia, gyviausia svetainės vieta.

Todėl buvo ypač skaudu matyti šio forumo merdėjimą, kai skaitytą.lt užpuolė reklaminiai robotai, į forumą pradėję masiškai rašyti beprasmes žinutes... Svetainė ėmė gesti – apžvalgos dar buvo dedamos, bet komentarai jau buvo atjungti. Vėliau, įvedus komentavimą tik su privaloma registracija, komentarų (ir diskusijų) kiekis gerokai sumažėjo.

Metų metus tęsėsi šnekos apie portalo rekonstrukciją, bet darbai taip ir nejudėjo iš vietos.

Bet 2007-aisiais, reikalai, regis, ėmė taisytis.

Daliaus dėka jau turime naują skaitytos sistemą (kas, kad neįprastą – svarbiausia – veikiančią!), naujas komentavimo galimybes.

Skaitytos.lt sumanytojui ir jo dešiniosioms bei kairioms rankoms (kuriomis ilgai buvo murmt ir magyla) jau nebereikia tiek vargti įdedant eilinę apžvalgą – ta gali padaryti patys autoriai (nebent pritingi, na, aš, skubu prisipažinti – pritingiu).

Reikia tikėtis, kad portalas, atsigavęs nuo nokdauno, vėl taps pilnakrauje, gyva ir sveikai triukšminga knygų ir skaitymo mėgėjų bendravimo vieta, klubu internete. To, matyt, skaitytos gimtadienio proga ir derėtų palinkėti.

Ir padėkoti Justinui – kad nenuleido, ir vis dar nenuleidžia rankų, o mes turime kur pasikalbėti apie mėgstamas ir nemėgstamas knygeles.