Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-06-12
Gyvuliai visų kraštų!
Apie ateitį džiaugsmingą
Neškim gandą šį kartu! "
Nieko neprimena? Pvz., "Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas?", "Pasaulį seną išardysim, kas buvo nieks - tas taps viskuo?" Na, ir dar citata:
" - O man niekas nedraus nešioti karčiuose kaspinus? - pasiteiravo Molė.
- Drauge kumele, - tarė Snieguolis, - tie kaspinai, kuriuos jūs šitaip dievinate, yra vergijos ženklas. Nejaugi jums nesuprantama, kad laisvė brangesnė už kaspinus? "
Ir atėjo į gyvulių ūkį laisvė, lygybė, brolybė - išvijo žmones, tapo savo pačių šeimininkais, susikūrė filosofinę "gyvulizmo" koncepciją, jos priesakus, iš kurių pagrindinis - visi gyvuliai lygūs. O viskam vadovavo gudrios ir protingos kiaulės. Dėl to, kad kiaulės tokios gudrios ir protingos, joms ir pieno daugiau, ir obuolių priklausė. Ir nedaug, labai nedaug laiko reikėjo, kad visi gyvuliai būtų lygūs, bet kai kurie - lygesni už kitus…
Kaip nurodyta žanre, tai - satyra. Ir ne bet kokia, o labai kandi, labai tiksli. Bet kuri įžvalgesnė akis nesunkiai pastebės ne tik socializmo parodiją, bet labai konkrečias, netgi istorines paraleles su stalinine SSRS. Nieko keisto - mat knygų autorius, George Orwell (Džordžas Orvelas), o iš tiesų - Eric Arthur Blair (Erikas Arturas Bleiras), vienas iš tų retų Vakarų socialistų, nesusižavėjęs socialistiniu Sovietų Sąjungos rojumi, kurį šlovino ir B. Shaw, ir H. Wells, ir J. P. Sartre, nepatikėjęs, kad masinių žudynių sistema - tai "būtina" sąlyga sukurti šviesų rytojų. Prie pastarojo netikėjimo, matyt, neblogai prisidėjo faktas, kad Ispanijos pilietinio karo metu G. Orwellui vos pavyko ištrūkti iš NKVD replių. Jis pats sakė: "Būti antifašistu, nebūnant antitotalitaristu - tai kairiųjų intelektualų nuomonė nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios". 1944 m. parašęs "Gyvulių ūkį" autorius iš pradžių nesugebėjo rasti leidėjo, bet kai knyga visgi pasirodė - ji atnešė ne tik šlovę ir lėšas, bet ir "progresyviosios žmonijos priešo" titulą SSRS. Tačiau "Gyvulių ūkis" tebuvo repeticija - 1949 m. išėjęs jau sunkiai sergančio G. Orwello antiutopinis romanas "1984-ieji" buvo tuoj pat uždraustas SSRS, tuo pačiu tapdamas rezistento literatūros kolekcijos brangakmeniu. Net jeigu neskaitėte pačio romano, posakį "Didysis brolis tave stebi!" turėtumėte būti girdėjęs.
Taigi, 1984 m. dar tuo metu tolimos ateities pasaulis pasidalinęs į tris supervalstybes: Eurazija, Okeanija ir Rytazija. Visose jose laimėjo socializmas ir visuomenė, beveik pagal Platono "Valstybės" modelį, patapo trilypė: vidinė partija (elitas), išorinė partija (kurios narių didžiausias siekis - tapti vidinės partijos nariais) ir proliai - tiesiog darbo jėga. Nuolatinis karas, kuriuo nesiekiama ko nors nukariauti, o tiesiog kariauti, totalinė kontrolė - kiekvieno namuose yra ekranas, iš kurio asmuo yra stebimas, ne tik jo žodžiai, jo veiksmai neturi prieštarauti partijai, bet ir mintys. " Partijos narys privalo neturėti jokių asmeniškų emocijų ir neduoti atokvėpio entuziazmui. Jis turi gyventi nuolatinėje ekstazėje - neapkęsdamas užsienio priešų, vidaus išdavikų, triumfuodamas dėl pergalių, atsižadėdamas savęs prieš partijos galią ir išmintį ". Tokiame pasaulyje blaškosi dar sveikos nuovokos nepraradęs žmogus - Vinstonas Smitas, kuris nenori klausyti partijos, kuris bando mąstyti savarankiškai, kuris nori gyventi, tiesiog gyventi ir džiaugtis gražiais daiktais, plepėti ką nori, nejausti "kaltminčių", mylėti. Bet gyvenimas - tai partijos prerogatyva ir net mylėjimasis - tai tik pareiga partijai. Vienišas maištininkas pasmerktas žlugti, toks pasaulis išeities nepalieka, nepalieka vilties ir atsakymas, kodėl taip yra…
Tai baisi, niūri, tamsi, beviltiška ir siaubinga knyga. Rašytojo vizija - visiškai realistinė, nors tikrovėje to nebuvo, bet nedaug, labai nedaug trūko - tik sėkmingos pasaulinės revoliucijos... Kartais apima siaubas - o jeigu kas nors, perskaitęs šią knygą, sugalvos tai įgyvendinti? Ir vis dėlto, ją privaloma perskaityti - bent jau dėl to, kad žinotume, kaip gali būti ir pamatytumėme, kaip gerai yra dabar, kai galime galvoti ką norime, rašyti ką norime ir netgi veikti beveik ką norime. Džiaukimės akimirka!
Perskaityti PRIVALOMA
P.S. Man kaip vertejui buvo du plius idomus poziuris i kalba- ja reikia prastinti, kad butu du plius paprasta ir nekiltu net galimybe padaryti mintikalte. Du plius taiklus pavadinimai, ar ne?
Gyvuliu ukis tikrai neblogai skaitesi, taciau 1984 -ieji tikrai suzavejo. Gal pirmoje dalyje truputi "sunkiai virshkinosi" sukurto pasaulio vaizdas, taciau antra dalis atsiskleide visu groziu. Ugnies ipyle ir meiles istorija, taciau turbut fantastishkiausias buvo "pasaulio egzistavimo ishaishkinimas" iki maziausiu smulkmenu. Paskutinioji dalis tikrai prislege, taciau finalas ispudingas. Tikrai puiki (nors ir kraupoka) istorija, vercianti susimastyti ;)
Marciux
Taciau ne per pamokas ir pusbalsiu :(
-rašykite į www.rinkis.lt?Iš anksto ačiū
apsidairyk aplinkui. Argi ne tas pats dabar darosi? Nepritampi prie visuomenės - tave per prievartą pritapatina, o apie lygesnius už visus lygius jau nekalbu :)
Svaikas, Justinai :)
http://www.antipope.org/charlie/rant/panopticon-essay.html
David Brin "The Transparent Society: Will Technology Force us to Choose Between Privacy and Freedom?"
http://www.davidbrin.com/tscontents.html
Tiek patiko, kad kazkaip inete suzvejojau Orwell'o "Homage to Catalonia", apie 1936 metu pilietini kara Ispanijoje. Tuo metu veikusi komunistu partija ir jos metodai pakeite Orwell'a, kuris tuomet atvyko i Ispanija kaip zurnalistas bet iskart isirase i kovotuju gretas, nes dege noru ginti revoliucija (beje, ne komunistu pradeta ir vedama), o grizo su persautu kaklu ir neapykanta komunistu partijai. Gan daug paraleliu tarp tuometiniu komunistu partijos veiksmu ir "1984" knygoje aprasomos sistemos.
Deja, nieko panasaus i 1984 turbut jau nebus...
1984-ieji
ir
Skepticism Inc.
1984-uosius skaiciau veik desimt kartu, tai nuo pradzios iki galo, tai istraukas. Neisdildoma ispudi palieka. Ypac kai palygini su tuo, kad buvo Tarybu sajungoj.
Mano manymu - puikus straipsnis, kodėl reikia drausti totalitarizmo simbolius.
Visa esmė, kad "V" man pasirodė kaip mano paties fantazijų apie alternatyvią "1984" siužeto liniją, kur Big Brother ir jo agentai pasirodo galiausiai silpnesni už žmonių aistras ir laisvės troškimą, įkūnijimas. Įkūnijimas visų tų maištingų sovietų paauglio svajonių, kaip iškilmingai ir su trenksmu sužlugtu sovietų prievartos asmenims sistema. Tiesa, tuo metu aš net nenujaučiau, kad pats tapsiu šitos sistemos nuolauža, kuriai pačiai praverčia savo nuosavas "V", keliantis anarchistines riaušes prieš gerai išmoktas savęs represavimo ir kontroliavimo pamokas nuostabioje Vilniaus mokykloje, vadintoje "9-asis fortas"...:)
Lenkiuosi ir bučiuoju baltus nuo klaviatūros ir pelės maigymo virpančius pirštelius --
SG
Viena įspūdingiausių mano skaitytų knygų! Džiaugiuosi, kad ją perleido. Labai noriu padovanoti jas vyrui.
Elektroninė '1984' versija (anglų kalba) nerandantiems ar neišgalintiems įsigyti knygos originalo:
http://www.ministryoflies.com/1984.pdf
Būtų puiku, kolegos,kad skaitydami tokias puikias knygas ir rašyt be klaidų nepamirštumėt. Juk tai niekas kitas, kaip "naujakalbė", o paprasčiau - žemos kultūros požymis
O pats su klaidomis komentara parašei! :)
Lietuviu kalbos gramatika pernelyg sudėtinga ir nepraktiška, ja reikėtu gerokai supaprastinti, juk ne žmogus turėtu tarnauti kalbai, kaip atrodo lietuviu kalbininkams, o kalba žmogui.Koks man skirtumas ar lietuviu kalbai tukstanciai metu ar simtas, man tai visai nera pasididžiavimo dalykas.Kalba vertinga tiek, kiek ji patogi,praktiška,funkcionali savo pagrindines funkcijos atlikimui - žmogaus minciu impulsu ir kalbos pateikimui simboliais, juk mintyse negalioja jokia gramatika, kadangi sios rašytines taisykles yra nenatūralus darinys,neraštingumo klaidu reikėtu ieškoti ne pačiame neraštingume, o pernelyg dideliame taisyklių nepraktiškume. Pavyzdžiui anglu kalbos niekas nesaugo ir nereguliuoja,naujadarai tiesiog įtraukiami į žodyną.