Gerų naujienų apie viską pabaiga

Apie knygą: Kurt Vonnegut – ŽMOGUS BE TĖVYNĖS
Leidykla: Kitos knygos (2007)
ISBN: 978955640301
Puslapių skaičius: 152

Seniai beskaičiau knygą, kurios kainą atitiktų turinys. Šiandien brangi knyga - tai stora, kietu viršeliu, turinti ant nugarėlės stambiagabaritinį užrašą "daugiamilijoninis bestseleris" ir smulkesniu šriftu pamargintą tekstą kaip, kur, kuo ir ką šokiravo parduodama kaladė. Toks foliantas ypač patogus buityje susiklosčius aplinkybėms, kai po ranka reikalingas šaltas ginklas šeimyniniam ginčui užbaigti, arba, kai nuo begalinio naktinio supimosi išlūžta sofos koja, arba tupykloje atlikus didįjį reikalą ir tik po viskam apsidarius, kad baigėsi subinšluostis. Taigi knygos tampa daugiafunkcinėmis. Arba, kaip pasakytų žmogus be tėvynės, Kurtas Vonnegutas, "evoliucija nepaprastai kūrybinga, štai kodėl turime žirafų" (58 psl.).

2007 m. balandžio 11 d. juodojo humoro ir satyros meistras apleido šią užterštą planetą su vis dažniau visų linksniuojama fraze: "planetos imuninė sistema bando atsikratyti mūsų"  (116 psl.). Prieš palikdamas gyvuosius susinaikinimui, Vonnegutas rašinėjo straipsnelius žurnalui "In these Times", kurie sudėti krūvon įgavo "Žmogus be tėvynės" užvardinimą ir "netikėtai" tapo bestseleriu. Amžinatilsis laikomas postmodernistu, nors po minėto esė rinkinio man Kurtas darosi labiau panašus į realistą.

Ne esmė tai, jog ant knygos nugarėlės rašoma, kad "jis cituoja Jėzų Kristų, Marką Tveną, Abraomą Linkolną, Kilgorą Trautą (veikėją iš "Čempionų pusryčių"), Bokononą (veikėją iš "Katės lopšio")", daug svarbesnės citavimo aplinkybės ir situacijos, apie kurias postringauja aštuoniasdešimtmetis senukas. Nepasižymėdamas įmantriu rašymo stiliumi, plačiu žodynu ir kitomis literatūrinio audinio mandrystėmis, autorius taikliai reiškia savo nuomonę, subjektyviai ir kartais per daug kategoriškai, apie:
1) humoro prigimtį - "Humoras - tai priemonė apsisaugoti, neleisti gyvenimo baisumui tavęs prislėgti" (122 psl.), "Juoktis galima iš bet ko. Manau, Aušvico belaisviai taip pat labai šiurpiai juokaudavo" (16 psl.). Gaila, kad žmogui neteko skaityti "Dievų miško";
2) socializmo esmę - "socializmas" nė kiek ne baisesnis žodis negu "krikščionybė" (24 psl.);
3) menininkų ir meno prasmę - "Jeigu nori rimtai įskaudinti tėvus ir neužtenka drąsos tapti gėjumi, gali būti bent jau menininku. Nejuokauju. Menai – ne būdas užsidirbti pragyvenimui. Tai labai žmogiškas būdas padaryti gyvenimą labiau pakenčiamą. Rupūs miltai: jeigu esi koks nors menininkas, nesvarbu, geras ar prastas, tavo siela auga. Dainuok duše. Dainuok įsijungęs radiją. Pasakok istorijas. Parašyk eilėraštį, nors ir netikusį, draugui. Daryk viską kiek įmanydamas gerai. Tau bus be galo dosniai atlyginta. Tu būsi kažką sukūręs." (33 psl.) Dar reikėtų pridėti – parašyk apžvalgą, jeigu perskaitei gerą knygą;
 4) muzikos nuostabumą - "Jeigu, gink Dieve, aš kada nors mirčiau, tegul ant mano antkapio užrašo: JAM UŽTEKO VIENINTELIO DIEVO EGZISTAVIMO ĮRODYMO - MUZIKOS" (66 psl.). Taip, šimtą kartų "taip", nes gerą muziką kuria angelai;
5) literatūros analizę - "Aš ką tik jums įrodžiau, kad Šekspyras buvo toks pat prastas pasakotojas kaip bet kuris arapahų genties indėnas". (42 psl.) Jeigu smalsu, kodėl "Hamleto" istorija yra niekam tikusi ir neprilygsta Kafkos "Metamorfozei" ar pasakai apie Pelenę, turite būtinai pasiskaityti loginį tokios išvados pagrindimą;  
6) organinio kuro žalą - "Mūsų valdžia kovoja su narkotikais? Verčiau tegu kovoja su benzinu" (22 psl.), "tiesa štai kokia: mes visi esame priklausomybe nuo organinio kuro sergantys narkomanai, beviltiškai bandantys išsiginti šio fakto" (49 psl.);
7) šiuolaikinių šeimų problemas - "Kai sutuoktiniai šiais laikais susirieja, jiems gali pasirodyti, kad jie nesutaria dėl pinigų, viršenybės, sekso arba dėl vaikų auklėjimo ar dar ko. Iš tikrųjų jie vienas kitam, patys to nesuvokdami, sako "Tavęs man per maža!" (54 psl.) Įdomi mintis: jeigu nenorite rietis - gausinkite savo šeimos narių skaičių;
8-x) save, tapatumą, naujas technologijas, humanizmą, politiką, Džordžą Bušą, laimę, etc.

Netgi tokiame, be jokios fantastikos, amplua Vonnegutas išlieka šmaikštus, kandus, originalus ir, pliekiantis tiesiai į dešimtuką, Rašytojas, kuris padarys didelę įtaką dar ne vienam rašytojui ir skaitytojui.

p.s. Keista, kad toks planetos tausotojas kaip Vonnegutas neiškėlė savo knygų leidėjams sąlygos - taupyti popierių, nes tušti esė rinkinio puslapiai nors ir padidina knygos apimtį (ir tuo pačiu kainą), tačiau neprideda garbės leidyklai ir kertasi su knygos turiniu apie gamtos puoselėjimą.

Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt