Gintautas K. Ivanickas „LAUMĖS MĖNUO“
Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2003-05-04
Apie knygą: "- Skubėk, kvaily, skubėk. Laumės mėnuo jau patekėjo - tikiuosi, dar spėsi pasimėgauti jo šviesa… Seniai sakiau - mums žmogaus nereikia, - sumurmėjo Rūkis, žvilgsniu nulydėdamas vedlį."
Taip, mielieji skaitytojai, tai žodžiai iš pirmojo lietuviško fantasy romano. Galima būtų ploti Gintautui ir "Eridanui", galima būtų priekaištingai klausti - o kodėl tik dabar?! Galima būtų tiesiog pasidžiaugti, kad tai - įvyko. Būtų nuostabu, jeigu toliau viskas klostytųsi pagal didįjį mūsų tautos dainių Maironį - "Nebeužtvenksi upės bėgimo!", nors, manau, garbusis poetas vargu ar geranoriškai pasižiūrėtų į naują romaną. Kodėl? Gal vis dėlto pradėkime nuo siužeto: juk tai - nuotykiai!
Kitas laikas, kita erdvė, kita Lietuva. Baltųjų katalikų citadelė, valdoma huseiniškos tėvo Pauliaus rankos. Inkvizicijos laužuose dega raganos. Miškuose glaudžiasi slepiasi bezdukai, vilkatai. O pirtyse iš Kryžiaus žygių grįžtančius karius gundo… Laumės. Na, gal ne visus - gal tik Domantui taip pasisekė. Juk jis, skirtingai nuo kitų draugų, liko gyvas mūšiuose su saracėnais, jį draugas įtaisė į tėvo Pauliaus pilkąją sargybą - elitinį LDK kariuomenės dalinį. Atrodo - gyvenk ir norėk. Bet ne, jaunuolį ima kankinti moraliniai priekaištai dėl degančių laužuose, netikėtai ir vėl pasipainioja laumė, tik pamanyk - politrelignusikaltėlė, o laumės, Domanto žodžiais tariant, - netgi labai dailūs žmonės. Et, teks herojui kažką daryti - su savimi, su savo gyvenimu, su savo laume. Gana plaukti pasroviui! Juk meilė - ji nugali viską, net jeigu jau užtekėjo laumės mėnuo...
Juk intriguoja, sutinkate? Bet toliau - atleiskite už subjektyvumą. Autorius yra mano draugas. Apie draugus ir jų kūrybą sakyti ką nors bloga yra sudėtinga. Ypač, kai net nepataikaudamas nerandi daug kliaučių. Tad, manau, ši knyga turi viską, ko reikia gerai, protingai nuotykinei fantastinei literatūrai: įdomių idėjų (Laumės mėnuo…), pagaulų siužetą (įdomu, ar kas nors drįstų ją pavadinti nuobodžia?), patrauklius veikėjus (keista, bet man labiausiai įsiminė šlubis Martynas); tą puikiąją, išsaugotą meilės sceną, atėjusią dar iš apsakymo "Mylėti raganą" (būtų mano valia - išrinkčiau ją geriausia lietuviškos fantastikos meilės scena), širdžiai mielus mitologinius pašmaikštavimus. Ji turi žmogiškumo ir šilumos, liūdesio ir graudulio, ji turi šiurpo ir minčių apmąstymui. Na, o jeigu pamėgintume atknisti kokių nors trūkumų, tai pirmiausia paminėčiau apimtį - galima, galima buvo pailginti trečią dalį. Liūdna, kai šitaip įsijautus imi suprasti - taigi tuoj bus pabaiga! Kartais herojai prabyla tokiomis aukštomis ir sudėtingomis frazėmis, kad supranti, jog matyt Vilniaus universitetas jau buvo įsteigtas ir jie jį baigė, nors autorius apie tai apdairiai nutyli. Kartais norisi, kad žodis įtemptų gilyn, o ne nulakdintų tolyn… Tačiau norėti, rodos, net tėvas Paulius nedraudė.
Kokių dar būtų pastebėjimų? Na, turėtų apsidžiaugti A. Sapkowskio ir R. Zelaznio gerbėjai. Autorius, neplagijuodamas šių žanro grandų, sugebėjo (greičiausiai - netyčiom) kai kuriems epizodams suteikti lengvą (o kartais - ir sunkų) deja-vu . Tačiau kyla įtarimų, kad autoriui kažkuo nepatinka Alytus (bent taip mano gerb. Larkas), be to, autorius piktybiškai ignoravo Vilnių (ar tik ne jo iniciatyva buvo iškabinti plakatai "Ir Kaune gyventi galima"?), jeigu užmiršime čia vykusį pirmąjį knygos pristatymą.
Užteks. Metas apibendrinti. "Laumės mėnuo" - smagi knyga. Originali knyga. Pirmasis lietuviškas fantasy romanas . Tad ne šventieji puodus lipdo. Taip taip, mano mieliausieji, ne šventieji.
Ir mūsiškiai puodus lipdo
Yra, oi yra uzh ka autoriu barti, bet nespoilinant (neatskleidziant turinio) - neimanoma, todel palauksim kol skaitytojai aplankys knygynus ir praturtins savo bibliotekas.
Kas nenori spoileriu - neskaitys. :)
O ir perskaityt - vieno vakaro per akis. Tikrai trumpoka :)
Tai kad pats didžiausią vėją dėl tarpmiestinių ambicijų ir keli...
Negaliu tvirtai teigti, kad tai didelis romano trūkumas, bet...
Kūriniui trūksta autentikos ir vaizduojamų įvykių tikroviškumo. Jo veikėjai - tai tiesiog mūsų dienų bernaičiai ir mergaitės, tokie lauko žaidėjai, savaitgaliais laigantys po miškus, bet vakare pareinantys į jaukų butuką su centriniu šildymu ir padūsaujantys kaip blogai, kad Afganistane dar nėra demokratijos. Pats techninis antūražas - detalės, atmosfera ir t.t. dar maždaug išlaikyti, blogiau su herojų kalba, jausmais ir mintimis. Pasaulėžiūra, jei norit.
Suprantama kaip sunku atitrūkti nuo šių dienų požiūrio į pasaulį, tačiau, manding, vaizduojant fantasy pasaulį su, kad ir sąlyginais Lietuvos kunigaikštystės viduramžiais, reiktų bent pasistengti parodyti, jog žmonės tuomet pasaulį matė, įsivaizdavo ir vertino KIEK KITAIP.
Imho, taip galbūt nutiko dėl dviejų priežasčių:
1)tingėjimo (vargu bau) pasiknaisalioti po sąlyginę viduramžių autentiką ar bent išgalvoti "savą" autentiką
2) labiausiai tikėtina autorius tiesiog nenorėjo to daryti - jis kalba apie nūdienos arba nesenas problemas, kaip makijažą naudodamas sąlyginius fantasy viduramžius.
Tai jo teisė ir, galų gale, daugelis autorių taip daro.
Tačiau, imho, tai šiokia tokia nepagarba skaitytojui ir laikmečiui, kuriuo tepasinaudojai kaip fonu, paėmęs primityviausias ir lengviausiai paimamas jo detales (kardus, laužus, strėles) ir apeinant sunkiau atskleidžiamą bet kur kas įdomesnį posluoksnį (viduramžių ar autoriaus susikurto pasaulio žmonių psichologiją, požiūrius, vertinimus). Tie kardai, laužai ir kerai juk paprasčiausias ir pigiausias masalas.
Pvz., mūsų dienų vertinimais - baisu ir siaubinga nužudyti ar kankinti vaiką, paauglį, o daugelyje viduramžių šalių vaikai vertinti - kaip maži (ūgiu ir fizine jėga) suaugusieji, tad su jais atitinkamai ir elgtasi.
Ak, autoriui labiausiai rūpėjo nūdiena - tai kas trukdė aprašyti nūdienos pasaulį - tada ir daugelis detalių būtų autentiškesni ir nebūtų "jaunojo Verterio kančių" dėl pasaulio netobulumo viduramžiais.
Toks būtų vienas pagrindinių mano priekaištų šiaip lengvai ir greitai bei sąlyginai įdomiai skaitomai knygai.
1) "Eridanas planuoja per metus isleisti ~ 2liet. autoriu knygas."
Why? Tikiuosi viskas priklausys nuo kokybiskos pasiulos?
2) "Knygos bus leidziamos 1500 egz. tirazu." Again, why?
Tikiuosi 1500 irgi ne riba.. :)
Po Kauna vezhiojama rytoj (t.y. antradieni);
I Vilniaus knygynus atveshime trechiadieni.
Ketvirtadieni-penktadieni - i Klaipeda. Tad savaitgali jau tikrai turetu Klaipedoje buti. Zhiurekite maximoje, nes VAGA platina nepriklausomai nuo musu - viskas jiems atiduodama Vilniuje, o kada nukeliaus iki ju knygynu - jau ne musu valioje.
meluoju aisq. Nespoilinu, bet dalinuosi nuomone ir nenorechiau kad ji paveiktu zmoniu, kurie dar neskaite knygos, nuomones.
Pripazhinsiu - nesu tokio zhanro megejas, taciau gerbiu autoriu ir jo atsidavima lietuvos fendomui, be to tai pirmasis lietuvishkos fantasy romanas, tad skaichiau nekantraudamas, rijau godziai ir nekreipiau demesio i kliuvanchias smulkmenas. Ir, kol veiksmas vyko ziaurioje krikshchionishkoje LDK, tol viskas buvo neblogai, taciau pabaigoje... Nesugebu suprasti, kodel autorius pasirinko tokia pabaiga, taciau bent man ji sugadino visa knyga. Tai mano asmenine nuomone. Gaila zinoma, noretusi sakyti kitaip, taciau sunku bent kuo nors tai pagirti.
Tai shwiezhus mano ispudzhiai knyga paleidus tik vakar nakti. Tikiuosi autorius neisizheis.
Pritariu MB. Visa ta velniava su inkvizicija grazia forma palikta be sprendimo. Nepatinka man taip. O likusi velniava apie paralelinius pasaulius aprasyta per daug lakoniskai. Ir apskritai, turbut del milijono metu pertraukos tarp pirmos ir antros puses rasymo, knygai labai truksta vientisumo. Tipo, sudurtos dvi netinkancios dalys ir prisiutos viena prie kitos baltais siulais. Ir nuzudyti problema pabaigoje - labai jau neidomus ir beprasmiskas sprendimas IMHO.
O siaip nieko knygute, greitai susiskaite :)
1. ~2 - gana optimistiniai pageidavimai, bent jau shiai dienai. Zhinoma, nuo kokybes priklausys. jei bus daugiau - tik dzhiaugtis beliks.
2. Ne riba. Ishpirks tirazha - pakartosim :)
o bangiui ir "Laumes menesiui" - sekmes :)
Parashykit romana, atneshkit - ir suzhinosite, kiek jums uzh ji pasiulys.
Niekam ne paslaptis, kad retas rashytojas lietuvoj gyvena ish honoraru.
O moralini honorara tikiuosi GKI dar ilgai gaus dosniai is dekingu skaitytoju.
(nesupratusiems paaiskinu - cia vyksta diskusijos apie knygu turini, o ne apie ju pelninguma)
bangie, gal zinai kada "Laumes menuo" ir iki Siauliu atskris, anksciau uz Klaipeda ar ne? bus galima jau sia savaite perskaityti ar teks ir vel paskutiniam skaitytojui buti? :)
Perskaiciau romana per gera pusdieni. Stiliaus laisvumas ir zaismingi dialogai (viduramziams gal kiek per daug ilgi ir zaismingi)tam labai padejo. Laikas tikrai neprailgo ir i paskutinius puslapius nelindau, kad suzinociau, kuo gi viskas galu gale pasibaige.
Pabaigus knyga, neapleido jausmas, kad ji yra is dvieju gana skirtingu savo svoriu ir netgi zanru daliu. Skaitant iki 110 psl., vis svarsciau, kada prasides fantasy, nes iki tol (daugiau maziau) buvo lengvas alternatyvines istorijos romanas. Is karto galeciau pamineti, kad siai daliai (nors tai ir fantasy) truko siek tiek istorines motyvacijos, kodel vieni ar kiti ivykiai Lietuvos istorijoje pakrypo butent taip. Lietuviu dalyvavimas kryziaus zygiuose nestebina (tik ne pries saracenus, nes man susidare ispudis is kovu aprasymo romane, kad tai vis delto yra totoriai-mongolai), nes Vytautas 1399 metais prie Vorsklos upes pralaimejo totoriams, vesdamas kryzeiviu kariuomene.
Veliau fantasy (arba bent kaip as ja isivaizduoju) tikrai prasidejo ir smogtelejo gilumu, naujomis idejomis ir gerai isvystyta Vedlio tema. Si dalis ispudi paliko tikrai stipru ir labai gailejausi, kad ji siek tiek trumpa ir staigiai nutrukstanti. Bet gal autorius apsigalvos ir sukurs tesini. Tiesa, klausimas, kodel vedlio reikejo tik bajorams ir uz pinigus, nes padetimi buvo ir daugiau nepatenkintu, isliko kaboti ateiciai. Taip pat velnio atejimo tema kankinimu kambaryje galejo buti labiau motyvuota ir isplesta. Bendras ispudis - daugiau tokios fantasy ir LT skaitytojai pripras prie zanro.
Šiaip, manau, ne visai teigiamą vaidmenį suvaidino tai, jog visi žinojo, kad Gintas rašo romaną ir nuolat klausinėjo "kada gi?..:)" O gal nebūtų pakenkę dar metelius "pašlifuoti" kai kuriuos aštresnius romano kampus.
Dėl alternatyviosios istorijos, gerai pagalvojęs, šiuo metu nesutikčiau - be keleto pavadinimų Ginto Lietuva visiškai neprimena tikrosios LDK istorijos vingių, net ir alternatyvių (klausimas tuomet tik kam jos iš viso reikėjo, a?). Net ir dėl "fantasy" termino kiek abejočiau, yra juk ir SF idėjų primaišytą. Vadinčiau romaną tiesiog nuotykine fantastika.
Vedlio ideja, daug papraschiau ir bent man maloniau jau buvo ishpletota apsakyme, tad chia ji tik pakartota ir tikrai ne i geraja puse (ziauriai nepatiko epizodas pradzioje, kai D vedliauja netychiomis).
O Shiaip pritarchiau gedui. Lenda siules. Apsakymazs buvo gerokai vientisesnis ir logishkesnis.
IMHO
Vedlio "apžaidimas" pradžioje - labai gerai, tai duoda taip žiauriai reikalingų sąsajų tarp 1 ir 2 dalies :)
Drįsčiau net teigti, jog Vedlys,atvykstantis ir nudaigojantis sergantį bajorą, visai kitas žmogus charakteriu (toks, tiesiog Sapo raganius, niūriai atlėkęs, atlikęs mistinę pareigą, pasiėmęs babkes ir išvykęs, žodžių niūruolis tylenis, kietas kaip akmuo) nei Vedlys kituose epizoduose - dvejojantis, jausmingas, apatiškas ir pan.
o shiaip - ko man veltis i diskusijas? I tiesioginius klausimus - galiu bandyt atsakyt.
Jei jie ne apie honorara :)
Bet kol pristatys... taigi ryt-poryt tikrai bus Klaipedoj.
Kiek zhinau, atvezht turejo shivakar.
Idomu, bangie, kuris kurinys tau labiau pries shirdies? Apsakymas "Myleti ragana" ar "Laumes menuo"? Ir kuri ish ju laikai labiau nusisekusiu ir/ar ishbaigtu?
Be abejo labai sunku lyginti tokio skirtingo formato kurinius, bet jei sugebetum ishreiksht nuomone - butu labai idomu.
Patiko: Inkvizicijos, raganu deginimai, budeliai, kankinimai ir visa kita bjaurastis. Tai suteikia knygai kiek kitokio prieskonio, ir jei to nebutu - skaityti butu kurkas neidomiau.Patiko tos vietos kur aprasomi kunigai , ju naktiniai zygiai po pili. Patiko beveik visa pirmoji dalis.
Nepatiko: Nervuoja kai romano scena pavaizduota virselyje [ nu kam taip , a? :) ]. Nepatiko kad nepaaiskinta is kur sklido "puvanciu geliu kvapas" . As aisku gal neikirtau, bet jei nepaaiskinta is tiesu, tai kazkaip "nesirimuoja".
Nepatiko, kad More liko gyva [ as ja gabalais sukapojes buciau, vietoj Domanto... ]. Na vienu zodziu antra dalis mano manymu silpnesne uz pirmaja.
Isvados: Gera knyga, lengvai skaitosi, idomu skaityti [ tas yra svarbiausia ]. Gana silpna pabaiga ir knyga labai trumpa [ ar as ja cia perskaiciau taip greit? :) ]. Zodziu, nesigailiu ir dziaugiuosi nusipirkes.
O kuri laikyti labiau nusisekusiu/ishbaigtu - klausimas pakankamai sunkus :)
Galu gale ir lyginti apsakyma/romana - ne taip paprasta.
Bet LAUžAI VIS DAR LIEPSNOJA!
"Gal bus kas apie apie pagonybes maista pries baltuju krikscioniu fundamentalizma?"
Galima butu pasikabinet prie smulkmenu, bet tai kas man kliuvo - galejo patikti kitiems, nes jau dabar matau, kad nesutinku su MB. Nelabai net suprantu, kuo jam netiko pabaiga. Man - fainiausia antroji knygos dalis.
O bendras ivertinimas - shaunu! Dekui uzh knyga, Gintautai.
P.S. shi pastaba yra tik humoristinio pobudzio. Ja nenorima nieko pazhenimti ar izheisti :)
Kelios pastabos -
Matosi, kad autoriui knygą sunkiai sekėsi "iškankinti", ir jam, trūkus kantrybei, teko kai kur "siūti" baltais siūlais (kas konkrečiai, skaitykit Indrajos, Gedo, MB ir kitų pasisakymuose).
Kas labiausiai nepatiko - aiškus pataikavimas skaitytojui, tikintis, kad knyga bus "einama" ir "komercinė". Tik tai, kad tai pirmasis lietuviškasis fantasy romanas, išperka tą tikrai vieną didžiausių kūrėjo nuodėmių.
Reziume - G.Ivanickas gali žymiai daugiau. Ko ir laukiame.
Idealu būtų - "filosofskij baevik", kaip Oldžių...:)
Perskaičiau knygą. Kaip ir dauguma kitų per vieną naktį (tai jau tampa keista, su LM susijusia tradicija). Dabar, jei labai nesupyksite, imsiu knygą ir pataršysiu. Kritika autoriui reikalinga kaip oras (imho). Kritika padeda tobulėti. Už kritiką yra daug baisesnių dalykų. Pavyzdžiui, draugų pataikavimas.
Meluočiau jei sakyčiau, kad knyga visiškai atitinka mano skaitytojišką skonį ir labai”vežė”, bet meluočiau ir tuo atveju, jei sakyčiau, kad jos visiškai neįmanoma skaityti. Tekstas ir stilius lengvas, o “vienos nakties nuotykis”, tai ne kas kita kaip noras greičiau į save įsiurbti pirmąjį lietuvių (!) autoriaus romaną.
Taigi... Aukščiau paminėtas stiliaus lengvumas greitai virsta vienu knygos trūkumų. Esmė: jau kažkas užsiminė, kad autorius kuria per mažai atmosferos. Tai faktas. Lekia į priekį septynmyliais žingsniais. Knyga pati savaime labai epizodiška. Herojams trūksta motyvacijos, kartais jie elgiasi keistokai. II Dalis “not equal” I - ajai. Dar blogiau tai, kad jos tarpusavyje labai mažai siejasi. Iš pradžių Domantas gyvena pilkųjų tarpe, kurie antroje dalyje beveik išgaruoja. Antroje dalyje fatališkai pasikeičia pasaulis. Pirmoje skaičiau kone istorinį romaną, o antroje to viso nebėra. Nekas. Manau, autorius turėjo išnaudoti Pauliaus “kortą”. Arba, kitas variantas, jau pirmą dalį pradėti nuo to, kad Domantas yra vedlys ir dėl savo verslo kaktomuša susiduria su pilkaisiais, yra jų persekiojamas. Turbūt dalių nevientisumas atsirado dėl to, kad romanas buvo rašytas ~ 3 (?) metus. Toks įspūdis, kad autorius rašė rašė, po to nebežinojo kaip toliau plėtoti siužetą, o šią žiemą susikaupė ir užbaigė knygą. Jei atvirai, manau reikėjo ją arba visai perrašyti [(Domantas jau nuo pat pradžių vedlys) arba, jei už pagrindinę imsime pirmą dalį (Domantas su inkvizicija kovoja iš vidaus, o magiškasis pasaulis jam padeda)].
Matyt, autorius labai troško tapti tuo mistišku pirmuoju :) Siužeto nedadirbimas man labiausiai kliūna. Juk, žinome, kad knyga buvo rašyta labai ilgai. O “ilgai” turėtų būti lygu “gerai” (siužeto apgalvojimo prasme). Mano nuomone, LM reikėjo išspausdinti GLF’e.
Apie pirmą dalį:
Domantas:
- Karas baigėsi. Ką man dabar veikti? Ai, plauksiu pasroviui kaip š....
Jau kažkas užsiminė, kad herojui trūksta “kietumo”. Tai irgi faktas. Mane juodai subiesino, kad Domantas nieko nesiėmė kai buvo paniekinta Rūta. Beskaitant kilo įspūdis, kad autorius visu tuo mėgaujasi, o pagrindinis herojus stovi šalia ir krapšto nosį. Juodai subiesino. Staugti vilku norėjosi. O ką matome antroje dalyje? Domantas kerta pilkiesiems galvas. Per vėlu, drauguži, per vėlu. Skystaklynis esi (čia apie herojų).
Domantas: - Sveikas Martynai.
Dainius: - Alaus!
Naktinis budėjimas, po to vėl “nešk čionai alų!”
Autorius pernelyg užsižaidžia smukle ir alumi. Įtariu, kad tai asmeninių pomėgių :), o gal Cook’o Gareto įtaka. Kažko daugiau tikėjausi iš Dainiaus. Jis gi girtas Domantui laidė ten visokias užuominas, bet vėliau iš to jo maištavimo nieko nesigavo. Dar vienas skystaklynis, kuris paburnoja prieš nekenčiamą valdžią, bet nieko nesiima.
Apie antrą dalį:
Atrodo, kad šioje dalyje nėra labai prie ko prisikabinti (jau žinant, kad ji nelabai tinka prie pirmosios). Šiaip, čia viskas kaip ir gerai. Pagrindinės “Vedlio” problemos yra epizodiškumas ir lėkimas į priekį pernelyg nesidairant iš šalis.
Kas dar krinta ir truputį bado akis. Tai, kad Lietuva švogerių kraštas :) :) Autorius į antrąją dalį įtraukia Gugį (pačiame fakte nėra nieko smerktino), o Justinas, savo apžvalgoje, knygą nušviečia kone vaivorykštinėm spalvom. Varnas varnui į akį nekerta :) Bet man atrodo, kad “draugų pataikavimas yra blogiau už kritiką”. Suprantama, už teisingą kritiką.
“Ne šventieji puodus lipdo”, tas tiesa, bet tiesa ir tai, kad “puodas puodui nelygu”.
Apskritai... Patį knygos išleidimo faktą aš sveikinu. Ir dar kaip! Dabar svarbiausia Eridanui nesustoti ir judėti į priekį. O skaitytojai, savo ruožtu, privalo pirkti LFB knygas. Aš pats LM nusipirkau, o ne pasiskolinau iš draugų kaip elgtis mėgsta kai kurie Skaityta forumų dalyviai.
Knygą perskaičius paaiškėjo ką gi reiškia “Laumės Mėnuo” (refleksija į nesenai forume užgimusią diskusiją). Reikėjo autoriui knygą pavadinti “Ovuliacija”. :) :) ;)
Mano kukli nuomonė.
Ištrinkit mane, ok?
žinoma, niekas neverčia pirkti tos knygos ir gauti kitaip. Keistokas tik požiūris, kad "pirksiu, kai LFB bus Tolkino lygio". Nejaugi neaišku, kad įsigydama šią knygelę ir suteiki galimybę autoriams tobulėti - o leidyklai - leisti jų knygas, vienu žodžiu, remi tautinę fantastiką.
Labdaros niekam nereikia - bet jei lietuvių autoriaus knyga pasirodė pakankamai įdomi, jog imtumeisi ją skaityti, imho, gėda jos neįsigyti, kad paskatintum leidyklą išleisti ir kitą lietuvišką kūrinį. Tolkinas, Ruždis ir Co knygas ir leidžia tik todėl, kad žino, jog jos bus perkamos. Eridanas ir autoriai džiaugiasi, jei lietuviškos fantastikos leidimas vien atsiperka. Suprasčiau, jei būtum "biedna" (bet Tolkinui pinigėlių užtenka?:) ar iš principo neskaitytum lietuviškos fantastikos, ji būtų neįdomi. Bet panašu, kad nėra nei vienaip, nei kitaip.
Cia autoriui bakstelejimas: pats kurinukas turi galimybe virsti panasios apimties ir gilumo :) (na bent jau "Juodosios gvardijos"), klausimas, ar autorius gali ;)
Tik sugebejimo ispletoti reikia.
O ko cia taip negaletu buti.
Be to nemaisyk cia visu kuriniu. Yra visa kruva, kur nerasi tiek ideju.
Kaip pirmasis lietuviškasis fantasy romanas, G.Ivanicko knyga netgi visiškai nebloga. Tik labai jau panaši į dauguma "Aukso fondo" knygų, kurios iš tikro nėra joks aukso fondas, o tik gerai "padarytos", bet ne sukurtos knygos. Jas padarė geri literatūros amatininkai, bet ne menininkai. Kadangi G.Ivanicką manau esant vis tik menininku (aišku, viena kitam netrukdo, ne kiekvienas ir menininkas sugebėtų geru amatininku būti tuo pačiu), tai skaitydamas tikėjausi KAŽKO TOKIO (daugelis jo apsakymų, be abejo, aukštesnio meninio lygio, nei ši knyga). Aš jokiu būdu niekuo nekaltinu autoriaus, bet reikia tiesiai šviesiai pasakyti - tai daugiau amatininkiška (šiuo žodžiu tikrai nenoriu įžeisti) knyga, to, autorius, ko gero, ir siekė - ir tai gerai - šimtą kartų geriau, nei būtų parašęs kokį niekalą ir bandytų įrodinėti, kad tai ypatingai meniškas kūrinys. Žodžiu - viskas savo vietoje. Dabar belieka laukti tikrai aukštesnio meniško lygio knygos - kas iš tos komercijos, Lietuvoje iš literatūros vis tiek nelabai pragyvensi.
\rgb{BLUE,LINAI}
Sutinku iš dalies dėl pirmos ir antros dalies nesuderinamumo - per daug netikėti antroje dalyje visi kaukai ir bezdukai - nelabai derinosi prie pirmos dalies - kuri labiau alternatyvinė istorija. Na, bet tai gal ir ne esminis dalykas.
Tikiu, kad kiekvienas besidomintis jau turejo marias laiko perskaityti kurini...
Bet spoilinkit - ne problema. Nenorintys skaityti spoileriu galbut tures valios neziureti i diskusija ar konkrecias zinutes.
Nors ideju daug ir puikiu!
Nsigailiu nusipirkusi ir tikrai dar ne karta perskaitysiu.
Cia neesminis dalykas, bet rasant apie Kauno apylinkes, paminet Veliuona, o nepaminet mano gimtosios Vilkijos, tai jau !...
visu pirma ko tikejausi? tikejausi daug. ka gavau? gavau irgi pakankamai daug, bet vis tik kazkoks nei sioks, nei toks jausmas liko :( be abejo viena problema buvo ta, kuria jau daug kas minejo. labai skiriasi pirma ir antra knygos dalys- vos ne praraja. skiriasi ir veiksmas, ir vieta, ir pasaulis, ir veikejai, ir..., ir netgi kalba. toks ispudis, kad pirmoje dalyje viskas labai kruopsciai atidirbta, o antroje kalba daug paprastesne ir sausesne, nezinau ar cia laiko pritruko, ar nuotaika jau nebe ta buvo, ar ir autoriu tas kitas pasaulis labai paveike.
pirma dalis labai patiko. skaitesi labai idomiai. nezinau, man tie pilkieji apsiaustai ir ju nuotykiai netgi juodaja gvardija primine tik lietuviskai :). trumpiau tariant buvo tikrai idomu. kazko bent jau panasaus tikejausi ir antroje puseje, bet buvo ne visai tai, ko laukiau. labai jau didelis kontrastas. pasaulis - buvo zmoniu, nors ir su laumem, tapo visiskai fantastiskas, kur ir zmoniu nelabai beliko. nelabai patiko Domanto pasikeitimas. visai kitas zmogus, kitas charakteris ir visiskai kitokie veiksmai. nelabai supratau, kaip jis nei is sio, nei is to eme ir savo "nacalnika" nubogijo. nu kazkaip nesiderino, nes iki tol toks tylus avinelis buvo, o staiga eme ir pradejo elgtis nepaaiskinamai. antroje dalyje Domanto paveikslas visai nebepatiko.
idomus pasirode vilkatas Plyselis (ar kaip ten jis), netgi primine panasu veikeja is Kingo "Talismano".
apie vedli buvo idomu, bet labai mazai.
man asmeniskai pasirode, kad mazokai demesio skirta laumes paveikslui.
aha, dar kas. kadangi pagrindine romano tema buvo sutelkta i antra knygos dali, tai paskui, pagalvojus, kyla mintis, kad nemazai pirmosios puses vietu net galetu ir nebuti, nes jos nebuvo labai svarbios ir atrode tik kaip priedas, prie veiksmo. todel manau, kad cia pilnai galejo buti ne vienas, bet du atskiri romanai, tada ir pirmas ir antras romanai butu kur kas tiksliau pavaizduoti ir atskleisti.
nz kaip ten is tikro, bet man kaip tik tokios mintys ir tokie pastebejimai kilo po to, kai perskaiciau. be abejo tai nereiskia, kad kazkas, ar tai butu skatytos lankytojai, ar Gintas, turetu rimtai reaguoti i siuos pastebejimus, tiesiog tai mano nuomone. cia surasiau tik tai, kas ne itin patiko, o jeigu pradet kalba apie tai, kas patiko... daug kas patiko, todel ir nepasakosiu, juk visada lengviau pasakyti, kas nepatiko.
balsavime knyga ivertinau 8. daugiau turbut neskirciau, maziau, beje, irgi :)
lyg ir viskas!
pabaigai tik pridursiu - lenkiu galva pries Ginta!
Pagaliau ir as perskaiciau.
Bendroj sumoj knyga nebloga, galima skaityti :)
Didziausi trukumai:
pirma, daugelio minetas nesuderinimas tarp abeju romano daliu ir
antra, paprastas zmogelis Tadas patebi, kad jo vaikas pakeistas (galva didele, sunkus), o senoji Mora, kuri yra ypac suinteresuotas asmuo to net NEMATO! Na, matyt, sena - akla :)
Bijojau, kad pabaigoje Vaiva su Domantu "neisnertu" musu dienu Kaune. Aciu Dievui neisnere :)
http://www1.omnitel.net/sf&f/mano/nepalik8.html
Gal ji pades apsispresti - pirkt ar ne? :)
Na, gal neteisingai vertinu jo pasisakymus...
O dabar ish esmes - wewe, pasiskaityk visus komentarus - negi juose nera kritikos? Ir ne vienam kritikavusiam greitoji nekviesta :)
Dabar del jusu pastabos - manote, tai kritika? Man tai nepanashu i kritika. Ir kokie turetu buti vardai, kad atspindetu fantasy plotme? Vindandiras, Dorma, etc.?
Juk rashoma apie Lietuva - tegul ir ne musishke.
Beje, gal čia yra vardų specialistų - neseniai teko Krėvės "Šarūne" matyti vardą - "Džiagartas" (ar Džiabartas) - negi ir šis lietuviškas?..
Vardas gal ir pačio Krėvės sugalvotas, bet pakankamai lietuviškas.
Dabar - wewe priekaishtauja del to, kad permazha tokiu vardu.
Tokios tos tokeles :)
O del laumiu - sorry, bet Vaiva, More - laumiu vardai ish lietuviu mitologijos :)
:)
pvz negi taip sunku kadaise buvo "Imperija" ne is draugu skolintis, o patiems nusipirkt? fuck tuos 5 litus, uz tai fantastika paremsi! tai ne blin, reikejo taupyti. grrrrr
o tekstus tik į inetą gali mėtyti tie, ko niekas niekada nepirktų taip, kad tai apsimokėtų, - rašykai visokie.
Turiu pasiulimą. Gal galima padaryti dar neesamos knygos išankstinę prenumeratą. Kaip moralinį ir materialinį paskatinimą autoiui.
Na neiskesiu nepakritikaves - esu fantasy gurmanas, todel manau galiu savo nuomone isreiksti - pirmiausiai geri dalykai: visada maniau kad fantasy knygoms suteikia papildomo idomumo uzsienietiskai skambantys vardai ir pavadinimai, taciau siai knyga lietuviu kalba visai nepakenke, knyga labai lengvai skaitosi ir yra idomi (daugelis perskaite ja vienu prisedimu), idomiai ipinta dalis tikros istorijos (labai labai mazyte dalis), herojai pateikti patraukliai, juos lengva pamegti ir norisi apie ju nuotykius suzinoti daugiau...
na dabar dalykai kurie nepatiko:
tai kaip daugelis pastebejo, antra dalis visai be reikalo prikurpta - gavosi kad du beveik nesusije apsakymai, cia matyt taip atsitiko del skubejimo knyga isleisti.
Man gana bloga ispudi paliko itin nuosekliai aprasytos kankinimo, prievartavimo scenos - cia gal pataikavimas lietuviu charakteriui budingas poreikis skaityti apie ziauruma, arba pacio autoriaus pasaulio nukrypimai, taciau geram fantasy kuriniui per daug detalios kraujo scenos -nepaliekama vietos skaitytojo fantazijai ...
Sykstus pasaulio, heroju, priesistores aprasymas -daugelis tai jau minejo, manau tai galima istaisyti parasius knyga-tesini kurioje veiksmas vyktu pries situs ivykius (beja kaip lietuviskai tokia knyga pavadinti, amerikonai isrado zodi "prequal")?
Na ir apie veiksma ir heroju elgesi - yra daugybe logiskai sunkiai paaiskinamu veiksmu, nuklydimu (pvz. gugis - niekam nesuprantu kam tos istorijos reikejo, nei i tvora nei i mieta), heroju elgesys daznai priestarauja ankstesniems veiksmams (apie tai jau snekejo kiti), More - is pradziu pavaizduota kaip visagale, paskui jau nesugeba su misku gyventojais susitvarkyti, o ir tu visokiausiu gyventoju gausa - del to tikriausiai nesugebeta nei vieno is tu personazu normaliai aprasyti - visi pasirodo tik epizodiskai...
Tiek kritikos siai dienai - knyga tikrai patiko, ypac inkvizijos tema (spaudziu ranka autoriui uz drasa aprasant blogaja religijos puse - ne viena bobute Marijos zemeje lauza uz tai jam sukrautu),
ir tikiuosi sulaukti greitai tesinio.
snupis
Del kankinimo scenos - kazhkur jau minejau, kad rashydamas ja netgi shvelninau, nes pajutau, jog jei parashysiu, kaip buvo _ish_tikruju_ tada jau tikrai busiu apklatintas pasimegavimu zhiaurumu.
O mineta scenele nemaloni, bet savo vietoje.
Lyg ir bandoma vaizduot, kad visi zmones prislegti pilkuju baimes, visi bijo buti bet kuriuo momentu pagauti uz nieka. Taciau i tokius viesus deginimus eina ir ziuriziuri. Gerai, galima uzskaityti, kad suvaromi varu, ar bijo pasirodyt nelojalus, bet visokios surmulingos muges po to??? Na gal as neviduramziskas zmogus ir tik del to man nekiltu noras linksmintis po tokiu reginiu...
snupis
o kaip is tikro ten - Laumes menulis ar Laumes menesis? Taigi kalbama knygoje apie laumes menulio patekejima, o ne apie tai, kad laumes khm... vaisingumas turbut? trunka viena menesi per 10 metu...?
O del zhiaurumo - visi kas mane pazhista, zhino, kad ash beprotishkai zhiaurus. Diuma irgi buvo zhiaurus, jei prisiminsime "karaliene margo" ir kankinimu scenas (La Moliui traishkomas kojas "ispanishkais batais"), Remarkas ishvis siaubunas - prisiminus "vakaru fronte..."
Nesilyginu su shiais autoriais - jokiu budu - tiesiog stebiuosi, kaip galite skaityti nemazha dali literaturos, turedama toki jautru skrandi.
Nevalgyk priesh skaitydama tokias baisias knygutes ir viskas bus gerai...
Manau, kad knygai daugiausia pritruko darbo ir apdailos. Siuzeto linijos pradetos ir pamestos: tevo Pauliaus, pilkosios apsaugos, t.t. Detales taip pat. Del to kruva scenu ir liniju atrodo visiskai ne vietoje. Antra dalis isvis staiga viska pakreipia i kita puse, pakeicia veikeju (More) charakterius, primeto visiskai nelogisku ir nepaaiskinamu veiksmu.
A, taip, Domantas su laume susitinka pirtyje, meile is pirmos nakties - atsiduoda jaunuoliu fantazijom... Tai buvo gerai apsakyme, kur neimanoma aprasyti ilgesnes veikeju priesistores, bet visiskai neitikinama romane, kur vietos ir galimybiu pilna.
Man netiko pries kiekviena skyriu idetos citatos. Jei Asprine jos kazka duoda, tai cia - ne.
Visa tai tiesiog mano labai subjektyvi nuomone. :)
Skyrelyje „SVARSTYMAI“, „Lietuvių literatūra Europoje: ar atpažinsime patys save?“, kritikė Gintarė Adomaitytė rašo:
„Kukliame savo knygų skyrelyje (savaitraštis „TV per savaitę“), kameriniame jo plote man smagu šūktelėti: Jolitos Skablauskaitės fantazija turtingesnė nei visų markesų ir markesyčių (Izabele Allende, Laura Esquivel etc.); Augustino Savickio memuarai sodresni nei madingojo dano Peterio Hoego sukonstruoti panelės Smilos jausmai. Net mūsiškės meilės romanų autorės Elena de Strocci ar Irena Buivydaitė jautresnės nei tiražingosios jų sesės anapus okeano; Gintauto K. Ivanicko romanas „Laumės akmuo“ slėpiningesnis nei jo paties redaguojamas ar maketuojamas verstinis vaikėziškas mokslinės fantastikos veikalas“. (citatos pabaiga).
Su kuo autorių ir sveikinu:)
Va būtent, ir aš taip pagalvojau.
o dar jos lavina vaizduote, ugdo menini pasaulio suvokima... ir galiausiai tie, kurie daug skaito raso bent jau be tokiu siaubingu gramatiniu klaidu, kaip tamsta.
Tiesa pasakius - nuvyle... Gal ir pirmas lietuviskas fentesi romanas, gal ir intriga yra, bet.... neitikino manes herojai ir ju vidiniai isgyvenimai. Ideja gera, tik gal realizuota gan grubokai, atrodo, kad autoriui geriau sekasi musio, veiksmo scenos, taciau kai skverbiamasi i jausmu ir emociju sfera - vaizdas darosi skyletas, kai kur gan banalokas, neuzkabinantis. Kompozicine struktura irgi iki galo neispletota...
Čia aš "kalta", kad taip vėlai "pamačiau" šią knygą. Tiesiog dabartiniu momentu mano gyvenime ji labai tiko. Viskas savu metu:)
Ir dar. Įdomus tas sprendimas priskirti šį romaną fantastikos žanrui. Suprantu, kad buvo sunku kažkur kitur jį priskirti...
Abejojate, kad knyga priskirtina fantastikos (tiksliau - maginės fantastikos arba fantasy) žanrui?..;) Na, na.
Taip kad - jei teisingai pažvelgt, tai nefantastinių knygų gerokai mažiau, nei fantastinių :)
Vakar vienam Vagos knygyne paklausiau pardavėjos kodėl "Raganių" padėję prie vaikiškos literatūros. Ir ar skaitė bent jau pirmą puslapį :) Tai atsakė maždaug: "Oi, ten jau turėjo nebebūti. Viena mama jau pasipiktinus buvo atėjusi ir rodė mums tą puslapį" :)
//end offtopic