Autorius: Artūras Vaisiauskas
Data: 2002-01-10
Tai įvykių, aprašomų knygoje, priešistorė. O veiksmas prasideda, kai Herodo kariai ir dartarų samdiniai bando išlaikyti miestą ir visą kraštą savo valdžioje. Aaronas Chebidas - dailidė, karo veteranas, tikras kušmarachietis. Arifas - Aarono sūnus, mago Nakaro Bjauriojo sielos reinkarnacija. Nasifas bar bel-Abekas - kalvis, karo veteranas, atvėręs vartus herodiečiams viename iš Septynių Bokštų, dabar jų agentas tarp maištininkų. Kerėtoja - Nakaro Bjauriojo žmona, visus šešis metus paskyrusi savo vyro sielos reinkarnacijos paieškai. Eizelas - profesionalus žudikas, apgaudinėjantis visus, tarnaujantis visiems, tačiau tiksliai ir rįžtingai siekia savo paties užsibrėžto tikslo. Generolas Chano bel-Karba - maištininkų kušmarachiečių, vadinamų Gyvaisiais vadovas, legendinis Kušmaracho generolas. Pulkininkas Sisu bel-Sidekas - Gyvųjų generolo adjutantas, bei vienos iš maištininkų grupuotės atamanas. Josechas - jaunas dartarų karys, ne savo valia patekęs į patį įvykių, sukrėtusių Kušmarachą, sūkurį. Nogachas - Josecho vyresnysis brolis, dartarų pulko vadas. Fa'tadas al-Akla, pramintas Ereliu, - dartarų vadas, nepaprastai gudrus ir suktas senas karys. Generolas Lentelo Kado - Kušmaracho užkariautojas, okupacinės kariuomenės vadas. Pulkininkas Bruda - Herodo žvalgybos Kušmarache vadas. Marteo Sulo - miesto valdytojas, atstovauja Herodo civilinę valdžią. Analaija - ragana, atvežta miesto valdytojo, turinti senų sąskaitų su Nkaru ir jo žmona.
Tai - tik pagrindiniai knygos personažai, tačiau ne dar ne visi. Labai sunku pasakyti, kuris pagrindinis, o kuris ne. Visi vienaip ar kitaip įsitraukia į įvykius ir kiekvienas į juos įneša savo kuklią ar visai nekuklią dalį. Herodiečių užimtame mieste tarpusavyje santykius aiškinasi keturios frakcijos - maištininkai Gyvieji, Herodo imperijos atstovai, klajokliai dartarai ir buvusio miesto valdytojo burtininko Nakaro žmona Kerėtoja. Visi siekia savo tikslų - kas kovoja už Kušmaracho nepriklausomybę, kas nori išgelbėti savo gentį nuo ilgus metus trunkančios sausros, kas siekia asmeninės naudos. Knygoje nėra pasakotojo, viskas nupiešiama kiekvieno personažo akimis, tad pradžioje visiškai neaišku kas vyksta ir kodėl, ir tik įpusėjus knygai ima aiškėti vienų ar kitų veiksmų priežastys ir kokios gali būti to pasekmės.
Knyga nepaprastai patraukli, ji skaitosi vienu prisėdimu, daugybė personažų, sakyčiau, ne tik kad nesupainioja siužeto, o tik padaro jį įdomesnį. Sunku apibrėžti kokią kultūrą autorius paėmė savo knygos aplinkai pavaizduoti, jaučiasi stipri rytietiškos, gal greičiau arabiškos kultūros įtaka, tačiau yra ir daug išgalvotų detalių, papročių. Nesakau, kad šis Cook'o kūrinys - šedevras, vertas šlovinti kaip fantasy žanro korifėjus, tačiau jis tikrai vertas perskaityti. Daugybė personažų, mano manymu, nėra blogai, tačiau tai atsiliepė jų paveikslui. Jie nėra išbaigti iki galo, nepakankamai ryškūs. Tik vienas kitas kaip charakteris suformuotas iki galo, tačiau tai nelabai menkina pačią knygą.
Noriu dar paminėti, kad tai savarankiškas G. Cook'o romanas, nepriklausantis nei vienai iš jo garsiųjų serijų. Knygoje net du epilogai ir tai, kad papasakota istorija yra išbaigta, o ne pabaigta apeliuojant į vieną ar kelis tęsinius, daro ją dar įdomesnę.
Tiesiog verta