Autorius: Raimundas Tuminauskas
Data: 2001-02-23
Veikale apimamas laikotarpis nuo pačios organizacijos pradžios iki pabaigos, žlugus Nacių imperijai. Didesnis dėmesys kreipiamas į SS ginkluotąsias pajėgas karo metu ( Waffen-SS ) nei į vidaus pajėgas. Pastarosioms skirtas tik vienas, sakyčiau, "privalomas" knygos skyrius. Pagrindiniai autoriaus išskirti etapai:
- SS gimimas (iki 1933), jo prielaidos. Istorinės ir politinės situacijos analizė to meto Vokietijoje, leidusi susidaryti nacional-socialistų partijai. NSDAP vidinė trintis ir kiti veiksniai sąlygoję organizacijos gimimą. SS pradinis vystymasis.
- Valstybės karuomenė (1933-1939). Apima laikotarpio iki Antrojo pasaulinio karo pradžios situacijos aprašymą ir analizę. Šiuo laikotarpiu SS tampa elitinėmis pajėgomis, išauga organizacijos politinė įtaka.
- Užgrūdinta kovoje (1939-1941). Pateikiami faktai apie SS ginkluotųjų pajėgų organizavimą, agitaciją, skatinimo metodus. Aprašomas šių pajėgų dalyvavimas antrojo pasaulinio karo pradžioje. Įvardijami pagrindiniai dariniai (divizijos, pulkai).
- SS posūkis į rytus (1941-1942). Pateikiami pagrindiniai faktai apie SS ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą Rytų fronte ir šio fronto poveikį SS kariams.
- Vidaus tarnyba (visas nagrinėjamas laikotarpis). Nušviečia SS biurokratinę - represinę mašiną.
- Užsienio legionai (visas nagrinėjamas laikotarpis).
- Fronto linijos saugojimas (1942-1943). Vėlgi kalbama apie Rytų frontą, aprašomos SS dalinių kovos, pergalės, pralaimėjimai.
- Mūšiai vakaruose (1944). Artėjant fronto linijoms, SS daliniai dalyvavo operacijose ir Vakarų fronte, kur sugebėjo parodyti ir pagarbą priešui, ir dydvyriškumą vykdydami užduotis.
- Mirties žygis. Visos pergalės Vakaruose viltys dingo. Tuo pat metu Rytuose viską priešais save šlavė Raudonoji armija. Trečiasis Reichas braškėjo, bet SS kareiviai, traukdamiesi prie Berlyno, vis dar kovojo. Čia SS ir žlugo darydama tai, kam ji buvo sukurta - gindama fiurerį.
Dar pora skyrių yra grynai faktiniai. Vienas skirtas SS karinių pajėgų ginkluotei, o kitas - SS nusikaltimams pabrėžti.
Knyga - vienas iš keleto autoriaus darbų apie Trečiąjį Reichą. Tema, sakyčiau, slidoka šiems laikams, bet viską atperka puikiai išlaikytas akademinis požiūris cituojant faktus. Jei tikitės dabar taip įprasto besąlygiško pasmerkimo - geriau šios knygos neskaitykite, nes kaip tik to ir nerasite. G. Williamson'as išlaiko simpatijas savo tyrimo objektui, tačiau apkaltinti nacizmo propagavimu taip pat jo nepavyks, viskas paremta užfiksuotais faktais. Belieka pasakyti kad knyga parašyta gana skaitomai, tai nėra sausas istorinis veikalas. Taip pat verta paminėti puikias dokumentines nuotraukas iškastas iš asmeninių kolekcijų, bei išsamius jų aprašymus. Neskaitant teksto knygą galima žiūrėti kaip istorinių nuotraukų albumą su komentarais.
Internet diskusijų grupėse veikalas nėra pateikiamas kaip pagrindinis šaltinis šia tema, tačiau bent keliose vietose pavyko rasti apibūdinimą "gana geras". Manau verta paskaityti besidomintiems aprašomu istoriniu laikotarpiu, bei ta istorija kuri tam tikru laikotarpiu visai nebuvo prieinama, o ir dabar kartais sukelia prieštaringus atsiliepimus.
Informatyvumas - 9
Skaitomumas - 8
Korektiškumas - 9
Nuoseklumas - 8
Bendras - 8,5
o kodel nereiketu visuotinio pasmerkimo? Gal pradet dar teisint juos :)...man tarkim ir SS, gestapas ir NKVD dvokia panashiai...
beje, buvo ir dainelė "du žiponai, vienas ponas, ir berlynas, ir maskva, viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva".
Nuo kada kosmopolitai gretinami su niekšais? Stalinas, persekiodamas žydus, juos kaltino būtent kosmopolitizmu. Negi ir dabar tai laikoma tokiu pat baisiu dalyku?
Kiek suprantu, Klia - tikrai ne Kolia :)
"Šiaip reikėtų palyginti kiek lietuvių, nekalbant apie žydus ir komunistus nukentėjo per trejus 1941-1944 vokiečių okupacijos metus ir kiek per vienerius 1940-1941 metus trukusią rusų ir jiems pataikaujančių žydų okupaciją."
Prašom:
"Bendras birželio 14–18 d. iš Lietuvos išvežtų žmonių skaičius siektų mažiausiai 18500.
Iš jų 42,8 proc. sudarė lietuviai, o 32,1 proc. – lenkai (daugiausia karo pabėgėliai iš Lenkijos). Be to, pagal „Genocido aukų vardyną“ žymią dalį tarp ištremtųjų sudarė žydai – 13,5 proc. (apie 2500 žmonių). Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrinėtojos B. Burauskaitės, šios tautybės asmenų tremtinių, palyginus su Lietuvos gyventojų procentine sudėtim, yra daugiau."
Ištrauka iš A. Anušausko strp. "1941 m. trėmimai iš Lietuvos", CD "Gimtoji istorija 2".
Gerb. Indrajai. Jei galite, paaiškinkite kokios gi priežastys lėmė žydų pasitikėjimą komunistais. Manau, kad priežastis tėra viena. Prisitaikymas prie esamos situacijos. Ši tauta per šimtmečių vieškelius keliaudama į Pažadėtąją žemę, kęsdama pogromus, tyčiojimąsį, netgi žudynes (dar nepriėjome iki holokausto),apspjaudyta ir žeminama, kad išgyventų turėjo adaptuotis. Visur būdama kaip mažuma, išmoko pataikauti stipresniam, iš to visada maksimaliai išsipešdama sau naudą. Ir bolševikinis 1917m. perversmas Rusijoje ir tarybų valdžios "atkūrimas" Lietuvoje 1940m. Visi svarbesni postai "okupuojami" kieno gi. Jeigu Hitleris nebūtų atsiribojęs nuo žydų, šiandien G.Viljamsono knyga būtų buvusi gerokai storesnė. Autoriui būtų tekę aprašinėti savanorių žydų SS divizijų žygdarbius ir nusikaltimus. Ir Niurbergo suolelis būtų stipriai prailgėjęs. Dabar drąsūs lietuviai apdovanojami Teisuolio ordinu. Už žydų išsaugojimą nuo nacių karo metais. Parodykite nors vieną žydą padėjusį pasislėpti savo kaimynui , bičiuliui, savo vaikų mokytojui lietuviui nuo NKVDistų siautėjimų 1941m. Parodykite nors vieną žydą pokario rezistentą, kovojusį miškuose už valstybę, kurios piliečiais buvo visą tarpukarį.Žemai nulenkčiau galvą. Deja tik folklioras: " Čigonas melavo, žydas apgavo..." Va iš kur tie delfio širšėlynai. Dėl okupacijos sąvokos nesikabinėkite prie žodžių. Žinote jo apibrėžimą.Bet gyvenimas ne vien iš apibrėžimų susideda. Atsiverskite 185-ąjį psl.:"Pavargę, bet liksmi SS kareiviai okupuoja kaimą..." Jei būtumėte jauna graži studentė, aš okupuočiau jūsų širdį ir be valstybės pagalbos. Gal padedant, nebent, taurei gero vyno.
Gedi, mokykis lietuvių kalbos gramatiką ir žinosi, kad visi tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide. Šiuo atveju vardai:Istorikas, Gedas, Gediminas, Gelgaudiškis ir t.t. LGGTC duoda visai kitus duomenis:"1941m. represuotų asmenų pasiskirstymas pagal tautybę: Lietuviai 15530- 70%, žydai 2052-9,2%. Bet esmė ne tame. Esmė, kad visi šitie išvežti ir laukiantys naujo vežimo procentai(o jie būtų vis augę ir augę),laukė Hitlerio tarsi šventės.Bent jau tą 1941m. birželio rytą. Viskas, baigiu, plunksnelę dedu. Kitą savaitę lėksiu prie gintarinės Baltijos, o rugsėjį, jei nepasikeis planai, gal ir iki olimpinės Maskvos. Reikalai. Ate.
http://www.genocid.lt/GRTD/Tremtis/birute.htm
Ir tik nereikia po to aikčiot, kad ten, mol, Lenkijos, o ne Lietuvos žydai - sovietai sėmė visus. O kad jau atstovaujat istorijos mokslą, patariu prisiminti, kad pateikiant savo citatas reikia nurodyti jų šaltinius. Nereiks tuomet, nelyginant Hitleriui, kariauti.
"Parodykite nors vieną žydą pokario rezistentą, kovojusį miškuose už valstybę, kurios piliečiais buvo visą tarpukarį.Žemai nulenkčiau galvą."
O va absurdų rašyti nereikia. Nekalbant jau apie tai, kiek tų Lietuvos žydų išvis beišliko iki pokario... Kad rastų progą pakovoti už valstybę ir kad jam prieš akis nestovėtų koks "lietūkio" garažas, kur lietuviai minios akivaizdoje (nuotraukose matyti ir į "reginį" susirinkę vaikai, moterys) laužtuvais uždaužė dešimtis žydų?
Būtų tie birželio sukilėliai bent cyptelėję, kad apgintų savo piliečius (žydus) nuo vokiečių ar bent patys neprisidėję prie tų skerdynių.
P.S. Nedrįstu ir spėlioti kokią turit pavardę, jei jau gavot Istoriko vardą.
1/3 sunaikinti. 1/3 išvežti. 1/3 asimiliuoti.
Bėda tik ta, kad Hitleris veikė daug efektyviau negu sovietai, tą tenka pripažinti (Holokausto mašina). Ir šiaip - aš iki šiol visose "tarptautinėse" diskusijose didžiuojuosi, jog lietuviai nesukūrė nacionalinio SS dalinio, o vietinę rinktinę. Kad vietinei rinktinei buvo duota komanda išsiskirstyti, kai ją norėjo pasiųsti į frontą. Kodėl mūsų tėvai turėjo dėti galvas už kurį nors okupantą?
Su "Istoriku" sutinku tik vienu aspektu - nepasipriešinimas 1940 m. buvo \b{pati didžiausia šiuolaikinės Lietuvos istorijos klaida}. Būtent tai leidžia iki šiol dviprasmiškai vertinti tuos įvykius netgi tarptautinės teisės požiūriu.
Na, o žydų "okupacija"... Siūlykite savo straipsnius "Lietuvos aidui", ten tokių genialių rašinių laukte laukia - ir egzaminus jiems galėsite pasirašyti "automatu", o gal net kulkosvaidininko Hanso diskais.
šiaip mano senelis tuo metu buvo paauglys, ir vokiečiams bombarduojant Kauną su visa šeima slėpėsi kažkokiuose krūmynuose, taigi, visiškai nelaimino Hitlerio ir jam nedėkojo, o vokiečių varoma per miestą belaisvių kolona - vienas baisiausių jo vaikystės atsiminimų.
štai mano senelė atsimena, kaip moterys Žemaitijoje paišindavosi veidus, kai tie šaunūs vokiečių kareiviai apsistodavo miestely, kad tik nepasirodytų gražios ir nekristų jiems į akį, o rusams atėjus tokių problemų nebuvo. ir tai nereiškia, kad numojau ranka ir pamiršau, jog mano giminės buvo ištremti Vorkuton. tarp mūsų tiesiog toks paprastas skirtumas - aš matau dvi problemos puses, o jūs - vieną. na bet ko norėti, jūs jau iš anksto viską nusprendėt ir už mano senelį, ir už visus kitus, - kaip kada kas elgėsi ir kas dėl to kaltas. neketinu ginčytis dėl istorijos, nes čia ne dėl istorijos ir ginčas, tik dėl skirtingų požiūrių į faktus. nes kitu atveju argumentai nebūtų iš "jei būtų, tai būtų, nes man taip atrodo" srities.
aišku, juokinga, kai mokantis lietuvių gramatikos istorikas neperskaito oponentų vardų, tai "Gedžiu" vadina, tai "Kolia", o ir Niurnbergo nesugeba užrašyti tiksliai, bet turbūt dėl visko kalti žydai. ir dar Landsbergis;]
nukryptemė bus dar didesnė,bet negaliu netylėt.
paneigčiau tą cituojamą teiginį šitaip:
tai nebuvo klaida,tai jau tiesiog buvo pasekmė. Tokioje situacijoje,kokioje atsidūrė Lietuvos vyriausybė 1940 m birželio 14-15, ir A.Smetona, buvo labai sunku rasti optimaliausią sprendimą.BET toks koks jis buvo priimtas nebuvo klaida,nes klaidos buvo padarytos anksčiau,o aplinkybės(tiek iš anksčiau,tiek toje situacijoje) buvo itin nepalankios.Berods tomis dienomis po nacių kojomis krito Paryžius,viso pasaulio akys nukreiptos ten.Lietuvai grasinama okupacija,BET.
ar tai buvo pats pirmas ženklas dėl artėjančio pavojaus?signalai buvo matomi nuo pat nepriklausomybės paskelbimo,tad akivaizdu,jog reikėjo ieškot išeities iš padėties. Buvo pasirinktas neutraliteto variantas..jis visiškai žlugo 1940 aisiais.Tačiau teiginys,jog "Būdama maža valstybė Lietuva negalėjo priešintis SSRS." nėra visiškai teisingas.Ne,ne vien dėl principo,bet dėl padėties erdvėje ir laike. Jei nuo 1920 metų įvykiai būtų pasisukę tam tikra(kita) linkme,labai logiškai būtų atsiradęs savotiškas NATO sukurtas saugotis nuo agresijos iš rytų(apie atgimstančią Vokietiją tada dar nieks negalvojo).Užuomazgų buvo.tačiau jos tik ir liko tokiomis dėl lietuvių-lenkų konflikto,dėl suomių nesikišimo,aktyvaus(ir kartu dažnai neigiamo) vokiečių,sovietų,bei prancūzų vaidmens.Spaudimas neleisti susidaryti tokiai sąjungai buvo didelis(dabartinis lakūno skandalaspasirodytų juokingas jei išlystų į viešumą anų metų reikaliukai) o nuolatiniai nesutarimai,nestabili padėtis,ambicijos atitolino nuo sąjungos projekto.Be to buvo dar ir tautų lyga,kuria,nors ir nieks rimtai nepasikliojo,bet oficialiai tikėjo.
Pasipriešinti!!!!-skamba skeptiko balsas,-prisiminkit Suomiją...
taigi..žinia,jog Suomija-miškų,ežerų,šaltų žiemų kraštas,turintis apie 200000 karių,kuriuos remia tiek savanoriais,tiek pinigais bei technika(dėl savų priežąsčių žinoma) kitos valstybės. Suomijoje nėra dislokuota 20000 sovietų karių,kurie"išvadavo" Vilniaus kraštą.Suomija neturi Vilniaus krašto problemos..Suomija negauna 24 val.Ultimatumo,kai armija prilygstanti šalies kariuomenei jau yra viduje,o dar 10kart didesnė per lygumas ir gerus kelius yra pasiruošusi kirsti sieną...Suomijos situacija kitokia.
Lietuva gauna ultimatumą,jau poįvairių provokacijų,po įvairių išpuolių,kai šalia sienų sutelkta kariuomenė,o Lenkiją traiško sovietai su vokiečiais.Ką darys latviai ir estai?jų prezidentai-autoritarai,kaip ir Smetoną?ogi tą patį,nes gauna gražias sumeles pinigų į savo sąskaitą iš sovietų.
Smetona turi pasirinkti:atiduoti įsakymą priešintis,kai prie sienų ir šalies viduje apie 300000 sovietų karių visiškai pranokstančiųtiek technika,tiek patirtim?priešintis,kai kariuomenėj net nepaskelbta visiška mobilizacija?kai dauguma dalinių atostogauja arba išsiskirstę,o poligonuose nėra šaudmenų(reikia vežti iš sandėlių)?ir priešintis,kai pusė visuomenės neprtaria Smetonai(ar jam paklūs?),dalis net simpatizuoja sovietams...?ar priešinsis generolai,kurie per valdymo laikotarpį jau nekartą įrodė savo nepatikimumą?ar priešintis dabar,kai 1938 nesipriešinta Lenkijai dėl panašių priežąsčių?o gal sutikti ir bėgti..?nešti savo kailį,nežudyt be reikalo žmonių ir nepasmerkt jų(bei savęs) sunaikinimui(kas tie 2,5 mln.?).kas žino kaip pasielgs Stalinas kai okupuos valstybę?gal tik pakeis valdžią..?
Teisingo sprendimo tą vakarą nebuvo įmanoma priimti..tai net nebuvo dvi skirtingos blogybės,jos buvo lygios.jei pasipriešinsi,nieko nelaimėsi,nes priešintis galės tik keli(geriausiu atveju) tūkst. karių,mat visuotiniam pasipriešinimui reikia bent savaitės parengt,reikia pagalbos etc. beje ,o kas po to?jei priešinsies,tai visus be pasigailėjimo išskers,o jei ne,tai gal pasigailės..tai subjektyvi nuomonė,bet nuomonės paskutiniame pasitarime pasiskirstė po lygiai..ką daryti?matyt jau padarytos klaidos..ir jos padarytos anksčiau..o dar aplinkybės..aplinkybės,jos smaugia..vidury nakties.pasitarimas.milžiniška atsakomybė.O jie(arba jis) tik žmonės.palūžta?o jei būtų pasipriešinę tie keli tūkst. vieną dieną,tai jau didvyris??jei daug karininkų,vėliau tapusių partizanų vadais, būtų žuvę pirmom dienom(juk niekas nekalbėjo apie partizaninį pasipriešinimą,o apie totalinį visos tautos pasipriešinimą,fronto karą),kas būtų vadovavęs partizanams po karo?neleidę surusinti lietuvių ir atkelti naujakurių..?jei įsakymas skamba pasipriešinti?partizaninis karas tegul..kiek ilgai jie sugebės?ar jie išvis mokės?ar paruoštos slėptuvės kai Suomijoje?ar paruošti specialistai,priešinimosi metodikos?vienokiu ar kitokiu atvejų būtųvėliau užgriuvę vokiečiai..po metų sąlyginio pasipriešinimo(tukst. aukų,trėmimai)..ar iš nevilties nebūtų vyrai stoję į SS vietinius legionus?po metų pasipriešinimo,kariautdabar ir so vokiečiais galėtų ne kiekvienas..o paskiau,jei vėl grįžtų..ar liktų kas tada besipriešinti?
sunkūs klausimai..
ir negalima jokiu būdu teigti,jog tas sprendimas TUO momentu buvo neteisingas.IŠ PRINCIPO jis gal ir nėra teisingas,bet tuo momentu..ar galėjo būti kitas?
Aš pati užaugau Žemaitijoj. Girdėjau vyresnius žmones pasakojant, kaip 1941m birželį vokiečių kareiviai į Žemaitijos miestelius įžygiuodavo pro gėlių ir ąžuolo lapų arkas. Paklausk savo senelį, kaip kauniečiai tomis dienomis palydėjo rusus. Pasakys, kad ne su meduoliais. Papasakojo apie varomą rusų belaisvių koloną, o apie iš Kauno kalėjimo NKVDistų į Červenę vežamus šaudyti lietvius ir nepapasakojo.Tikras patrijotas tas jūsų senelis, ką ir besakyti. Gal ir apie Rainius ką nors teko girdėti. Na ,o kas link senelės. Jeigu mėgo gastroliuoti apie vokiečių kareivines, visko galėjo būti...Tada ir skųstis gal labai nereikėtų... Žemaitijoje įkaušę latriukai ir dabar dar užtraukia ketureilį:"vokyt, vokyt, vokity, padaryk mun vaika..." Šia tema man teko girdėti priešingus dalykus. Paskaityk ką rusų kareiviai su moterimis išdarinėjo Rytprūsiuose ir visoje jų okupuotoje Vokietijos dalyje. O dėl suodinų veidų, tai senelė tikrai supainiojo Fricą su Ivanu. Bet , kaip sakoma, nesvarbu kieno jautukas, svarbu kieno veršiukas. Dėl kitų problemų ginčykitės su Istoriku, kai grįš iš Palangos ar Maskvos.Ne mano reikalas. Bet čia aš pritariu istorikui ir tvirtinu, kad didžioji dauguma lietuvių 1941m. vokiečių laukė, gal ne " kaip šventės", bet kaip išvaduotojų nuo bolševikinio košmaro ,tai tikrai. Klia, gal tu esi žydų tautybės? Tada ta diskusija įgytų kitą prasmę.Taptų dar įdomesnė. Su pagarba.
jeigu dar kartą pasikartos asmeniniai kitų dalyvių įžeidinėjimai - tokios žinutės bus tuoj pat trinamos}
"Smetona turi pasirinkti:atiduoti įsakymą priešintis,kai prie sienų ir šalies viduje apie 300000 sovietų karių visiškai pranokstančiųtiek technika,tiek patirtim?"
Kare prieš Suomiją (sutinku dėl palankesnės geografinės padėties ir t.t.) sovietams tai nelabai padėjo. Menkai žinomas ir faktas, kad iš į Lietuvą įvažiavusios sovietų karinės technikos paskirties vietą pasiekė vos apie 40 procentų jos (tankų, šarvuočių ir pan.). Likusioji liko pakelėje: dėl lūžių, avarijų ir pan. Įsivaizduokite kas būtų buvę jei sovietams būtų reikėję skintis kelią bent minimaliausio pasipriešinimo sąlygomis? Aviacija, tiesa, sovietų buvo l. gera, bet suomius ir bombardavo.
Teko skaityti atsiminimus žmonių, mačiusių kokia sovietinė kariuomenė įžengė į Kauną - skarmaluotą, apiplyšusi ir pan. - juos net paprasčiausias žygiavimas per Lietuvą (tiesa, l. greitas "marš-brosok")išsekino kaip nežinia ką.
"priešintis,kai kariuomenėj net nepaskelbta visiška mobilizacija?kai dauguma dalinių atostogauja arba išsiskirstę,o poligonuose nėra šaudmenų(reikia vežti iš sandėlių)?"
Ir kam, sakykit, karo metu vežti sviedinius į poligonus?..;) Mankštintis laikas jau praėjęs.. Gal geriau į frontą, sakyčiau? Ir kurgi tie sviediniai dar galėjo būti, jei ne sandėliuose?
>ir priešintis,kai pusė visuomenės nepritaria >Smetonai(ar jam paklūs?),dalis net simpatizuoja >sovietams...?ar priešinsis generolai,kurie per
Teoretizuoti kas būtų jei būtų galima daug, toje pačioje Suomijoje irgi buvo daug nepatenkintų savo valdžia, jos politika, bet kai reikia priešintis svetimšalių agreijai, dauguma tautiečių susitelkia, kaip mes sausio 13-ąją.
>valdymo laikotarpį jau nekartą įrodė savo >nepatikimumą?ar priešintis dabar,kai 1938 >nesipriešinta Lenkijai dėl panašių priežąsčių?o >gal sutikti ir bėgti..?
Jau 1939-ųjų spalį, kai už Vilniaus kraštą teko įsileisti rusų įgulas, daugelis blaiviai mąstančių žmonių suprato kuo tai baigsis (ne veltui tuomet paplito patarlė Vilnius mūsų, o mes - rusų). Gerai tą suprato ir prezidentas bei vyriausybė (derybose su rusais jie bandė atsisakyti Vilniaus jei gaus šį TOKIA, t.y. sovietų įgulų įvedimo sąlyga, bet Maskva pagrasino, kad tuomet įgulas įves ir šiaip).
Ne veltui po Vilniaus atgavimo Lietuvoje imti rengti mobilizaciniai planai sovietų agresijos atveju, kurie taip ir liko nepabaigti. Buvo gražaus laiko pasirengti pasipriešinimui, kalbos apie sovietų ultimatumo netikėtumą - visiškas mitas,noro priešintis, svarbiausia nebuvo. Kapituliantiškos nuotaikos blogiau už bet kokio pasiruošimo nebuvimą.
>nešti savo kailį,nežudyt be reikalo žmonių ir >nepasmerkt jų(bei savęs) sunaikinimui(kas tie >2,5 mln.?).kas žino kaip pasielgs Stalinas kai >okupuos valstybę?gal tik pakeis valdžią..?
Kaip parodė istorija, tai irgi buvo viena didžiausių klaidų - nepasipriešinimas visiškai neišsaugojo Lietuvos žmonių nuo represijų, priešingai - sovietai gavo galimybę jas pridengti tarsi kalbomis apie "savanorišką" Lietuvos prisijungimą prie SSRS.
Ne pasiruošimai, alatar čia svarbiausia, suomiai irgi anksčiau ar vėliau buvo nugalėti, nepaisant, kad n metų didžiulė šalies biudžeto dalis buvo skiriama gynybai, buvo palankus klimatas ir pan. Teko skaityti atsiminimus apie, berods, Beriją ir šis taip motyvavo kodėl Suomija netapo sovietine republika (iš pradžių tokie planai buvo) (cituoju "iš galvos"): "...tie žmonės labai užsispyrę. Turėdami juos savo valstybės sudėtyje, turėtume nuolatinį galvos skausmą."
Galima prirašyti aibę priežasčių, teisinančių Smetonos ir jo aplinkos nenorą priešintis, bet žmogui gerai žinančiam šio tipo (kitaip Smetonos negaliu pavadinti) biografiją tai nuostabos nesukeltų. Ne pirmą sykį žmogelis pasipustė padus: dar 1918-ų gruodį, palikęs Lietuvą artėjančių bolševikų malonei, ir įstūmęs vyriausybę į krizę, su Voldemaru slapta išdūmė į Vokietiją, kur ten - juk dar 1917-ųjų gruodį šliaužiojo prieš vokiečius ir skelbė "nepriklausomybę, susijusią amžinais ryšiais su Vokietija" ir tik nušalinus jį iš pirmininko pareigų pavyko paskelbti vasario 16-osios aktą.
Šita dalyką Rusijos archyvų pagalba (į valdžią atėjus Jelcinui jie buvo tapę kiek atviresni) surado dabartinis Istorijos fakulteto dekanas Z. Butkus. Bėda, kad paskubėjo paskelbti - rusų archyvai žaibiškai vėl užsivėrė ir medžiaga iš ten dabar gaunama dozuotai.
Ką dar iš bobučių girdėjote? Apie iš iš lietuviukų kraujo žydų kepamus macus nepapasakosit?
O dėl gėlių ir ąžuolų pilnai tikiu, pats savo asmeniniam archyve turiu porą foto (vienoje gėlės, kitoje kaušą pieno lietuvaitės vokiečiams pila).
Bėda, kad skaičiau ir sovietų kariškių, dalyvavusių okupacijoje atsiminimus apie gėles:
http://www.rkka.ru/memory/eremenko/kaunas.htm
Pilna tų gėlių. Įteikinėja nežinia kas. A! Supratau. Sovietams, matyt, įteikinėjo NETIKRAS gėles, gal net užnuodytas.
Kitaip nei jūs, abi nuotraukas tikrai turiu ir pasiruošęs pateikti, o apie "...beveik visus vokiečių okupacijos metu leistus laikraščius" papasakokit bobutei arba Lietuvos bibliotekų darbuotojams. Nustebintumėt.
"O kas link Marijampolės pulko priešinimosi. Tai jis buvo pakeltas ir žygio maršu traukė link Kybartų."
Tiesiog žodis žodin iš kažkurio tai veikalo ar memuarų. Argi aš neigiu, kad taip buvo?
"Jokie sovietiniai tankai jo neapsupo.Dar kažink kiek jų aplūžusių ir begalinčių kovoti pasiekė tą Marijampolę."
Jei net nežinote ar pasiekė, iš kur toks įsitikinimas, kad neapsupo to nelemtojo 9-o pulko? A, taip, taip, dulkėti asmeniniai archyvai.
Na, trauk velniai, dėl apsupimo negarantuoju ir aš. Neturiu, žinote, visų vokiečių okupacijos metų laikraščių komplekto.
"Va ten nubėgęs A.Smetoną ir ruošėsi simboliniam pasipriešinimui, tačiau jau pakeliui pulkas buvo sustabdytas ir sugražintas į kareivines."
Taip, ruošėsi. Ir į upelį, matyt, brido, ketindamas anapus sienos simboliniam pasipriešinimui pakelti ir vokiečius.
Nebūkit vaikiškas - tiek tas marijampoliečių pulkas, tiek tariamai žygiui prieš sovietus Žemaičių plentu paruošta divizija, apie kurią Smetona sapaliojo savo memuaruose turėjo vienintelį tikslą: pridengti besitraukusią į Vakarus vyriausybę, o jei visiškai tiesiai - Smetoną, kol tas išneš sveiką kailį užsienin.
"Ar sovietų avicija tuo laiku buvo gera galima spręsti iš vokiečių kino kronikos, kur rodomi asai numušę po 200 ir daugiau sovietinių lėktuvų. Ne propaganda."
Jūs truputį maišotės laike ir erdvėje, kolega bendravardi. Apsižiūrėkite ir pasitikslinkite savo archyvuose į kokią šalį 1940-ųjų birželio 15-ąją įsiveržė sovietų daliniai, taip pat ir aviacija.
Na, o vokiečių aviacija karo pradžioje išties buvo kur kas geresnė nei sovietų. O asai yra numušę ir daugiau nei 200-us lėktuvų (vienas toks Hartmannas - net daugiau nei 300).
"Jei skaitėte Igno Šeiniaus "Raudonąjį tvaną", turėjote matyti koks lėktuvų kontingentas dalyvavo okupuojant Vilniaus oro erdvę. Ne vien literatūrą reikia skaityti, bet ir kalbėtis su žmonėmis."
A tai jūs matyt ir literatūrą (minėtą "tvaną") skaitėt ir su lakūnais pakalbėjot? Visur suspėjat.
"Paklauskite, bet kurio seno kauniečio lietuvio, pasakys kaip sutiko vokiečius lietuviai 1941m."
Džiaugsmingai sutiko, tarsi nežinočiau. Dargi su lauktuvėmis "Lietūkio" garaže.
Lygiai kaip dalis džiaugėsi sovietų T-26-kais, dardančiais Kauno gatvėmis. Abiem atvejais buvo gėlių.
"Kodėl toleruojate gerb. Lansbergio įžeidinėjimą."
Įdomu, kas čia įžeidinėja...;)O ir šiaip - neraštingumas jus išduoda, kaip greitai bekeistumėte pseudonimus.
P.S. Kiekvienų metų birželį tas pat - rusų istorijos forumuose kariauji su rėkiančiais apie "išvaduojamąjį žygį Pabaltijin", o čia - "nelyginant su Hitleriais".
Teatsakysiu tik dėl Ericho Hartmanno
http://www.acepilots.com/misc_hartmann.html
ir Adolfo Gallando
http://members.aol.com/geobat66/galland/kills.htm
Dar dėl kelių pastabėlių:
Ir visgi,kad ir ką minėtumėte apie sovietų kariuomenės pasiruošimo lygį(susidaro įspūdis,jog manote,kolega,būtai milžiniška sovietų armija būtų iškart pakrikusi po menkiausio pasipriešinimo,kaip kokia orkų banda be nazgulo..tikrai manyčiau,jog pranašumas buvo akivaizdus,nes kad ir kokie tie pilotai sovietų buvo,lietuviu 100 lėktuvėlių jų niekaip nebūtų sustabdę..tas pats ir su sausumos pajėgom.Lietuvių kariai gal ir buvo labiau pasitempę,žymiai labiau išsilavinę,drausmingesni ir pan.,bet manyti,jog per vieną dieną paskelbus įsakymą priešintis lietuviai atrems sovietinę armiją yra naivu(nors aš nemanau,kad kolega taip manot:))
Ir vis dėlto aš manau,jog okupacija buvo. Ne dėl patriotinių nuotaikų,bet pažiūrėkim: pateikto ultimatumo tekstas..kas gi tai yra?grynų gryniausias grasinimas ir šantažas(aišku tais laikais diplomatinės formuluotės nebuvo tokios nulaižytosir nudailintos kaip šiandien)-"ar jūs padarysit tai ar ne,bet draugiška sovietinė armija visvien peržengs sieną ryt ryte"na ir ką jūs pasakysit..?o juk visi inkoorporavimai į SSRS,Krėvės,Salomėjos buvo paskiau...ar aš klystu?
mat man neaiškus vienas momentas:
Ar Smetona(ar kuris nors kitas official) davė atsakymą sovietams,kad lietuviai nesipriešins,ar ne?Jei taip,tai Vyriausybė oficialiai pripažino okupaciją ir tyliai spruko,o jei ne,tai lieka tik sprukimas,nedavus ats.(tačiau ir nedavus įsakymo priešintis).Bet okupacija vyksta!Niekas nedavė leidimo peržengti sieną,tik niekas ir nepastatė užtvaros ant kelio...
Bet vat mintis(kurią reikia/reikės vieną dieną išsiaiškinti),kad Smetona and co. gaudavo finansavimą iš sovietų sujaukia visas kortas...
Na o dėl suomių,tai sakau,kad ir kaip ten,bet jų padėtis buvo geresnė.Tiek aplinkybių prasme(Europoj karas,visi savais reikalais užsiėmę,kai mus okupuoja,suomiai turi Manerheimą,kuris,vyrs ne skystals yr),tiek minėta geografine prasme,tiek galu gale mentalitetu...
gidulis@centras.lt
nesugebat apsieiti be asmeninių įžeidinėjimų, apsieisit be forumo.
Nupirkčiau šią knygą :) dispar@juno.com
Jei kas parduodate šią knygą, parašykit prašau. Mano el. paštas: olga.v@hotmail.lt
knyga puiki,bet ta prasme,kad kokia bebutu skaudi istorija,ja reikia zinoti,ypac jaunimui,kad tokie dalykai niekada daugiau nepasikartotu.vien tas zodis :ges-ta-po teroro sinonimas.turiu sia knyga,bet jei ka domina pardavimas ,deja neparduodu,nes kolekcionuoju tiek apie naikinima,bet daugiau apie zydu gelbejima.jei ka domina naciu ar japonu karo metu atliekami 'medicininiai' ekspermentai tai kazka gal sutartume,nes lietuviskai nors pasikark nerasi ta tema nei vienos knygos.jei kas turit panasiu knygu pardavimui ar pasikeisti galit rasyti man mz3792@gmail.com arba skambinti 865071513 Martynas.
gal kas turit parduoti knygu apie lietuvoje vykdyta holokausta,ar gelbejima pasmerktuju?prasau prasykit mz3792@gmai.com
'ss ,nuo gatves kovotoju iki daugiagalves hidros',jei bedomina ,uz kiek mazdaug nupirktumet? parasykit