Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2002-04-25
Be abejo, vos perskaičius pavadinimą, asociacija vienintelė - vėl apie kokį nors lemtingą virusą, kuriuo Žemę visokiom infekcijomis jau krėtė ir Stephenas Kingas, ir Gregas Bearas, ir netgi vienas lietuvių autorius, kuris dėl įgimto kuklumo neleido įrašyti savo vardo. Ir, pasirodo, apsirikau: nors karantinas - tikrai romano elementas, tačiau šis karantinas labai netradicinis ir išduoti nuo ko jis taikomas - būtų neetiška, netgi rizikinga… Taigi, ėmė ir užgęso žvaigždės. Būtent žvaigždės, nes Saulės sistemos planetos vis dar keliavo dangumi, tačiau tolimąsias žvaigždes kažkas sugalvojo paslėpti. Ir štai privatus detektyvas, eks policininkas Nikas (vai vai, kokia klišė!) buvo pasamdytas ieškoti… Ne, ne žvaigždžių - o tiesiog vienos moteriškės, pasižymėjusios ypatingais gabumais: išeiti net iš geriausiai saugomų patalpų, prifarširuotų detektoriais, lazeriais, davikliais. Žinoma, detektyvas netrunka įsipainioti į istoriją, kuri atskleidžia didžiausią paslaptį žmonijos istorijoje…
Mokslinės fantastikos romanus sąlyginai galima suskirstyti į dvi rūšis: tai romanai, kurių pagrindinis komponentas - ypatingai gera ir išplėtota idėja ir romanai, kur idėja svarbi, bet daug svarbesnės "žmogiškosios linijos". Antrosios rūšies romanų puikiausias pavyzdys - J. Wyndham "Trifidų dienos", o pirmosios - būtent "Karantinas". Iš tiesų, visas kūrinys primena storą virvę (nors romanams dažniau juk būdingas medis, ar ne?). Viskas sukasi aplink labai mokslišką ir protą svaiginančią bei gluminančią idėją, detaliai išaiškinamą visiškai nesigailint neišprususio fizikoje skaitytojo, kuris vargu ar žino kvantinės mechanikos pagrindinius postulatus… Žmogus ir jo problemos čia antrinės, tad ne veltui G. Eganas yra vadinamas vienu iš "labiausiai moksliškų" rašytojų. Toks kūrinio nesubalansuotumas kartais net kelia nuostabą - kaip policininkas, tegul ir šiek tiek genetiškai ir neurologiškai modifikuotas, taip lengvai supranta ir susigaudo tokioje sudėtingiausių fizikos teorijų velniavoje?.. Apie antrinius veikėjus net kalbėti nėra ką - jie turi savo aiškią vieną užduotį ir santykį su idėja, daugiau nieko. Tačiau, kad ir kokia būtų nuostabi idėja, kai tiek daug laiko skiriama tiesiog jos techniniam aiškinimui, skaityti darosi sunku ir netgi nuobodoka, kyla begalinis noras praversti lapus, kaip kažkada buvo perverčiami V. Hugo "Vargdieniai" su begaliniais aprašymais…
Taigi, apibendrinu. Knyga, be jokios abejonės, dėmesio verta. Tačiau reikia nusiteikti būtent mokslinei fantastikai, o ne fantastikai su mokslo elementais. Negalėčiau pasakyti, kad skaityti būtų labai sunku, bet kad vietomis prireiks pastangų - neabejoju, nebent jūs fizikas arba kitas "tiksliukas".
MOKSLINĖ fantastika
ishkart po U.Le Guin ishleido dar viena nebloga knyga.
Pradejus skaityt, ishkart kyla asociacijos su kiberpanku - postkiberpanku - tiek daug technologiniu detaliu. Bet tikrasis autoriaus sumanymas ishryshkeja tik nuo knygos vidurio...
Kaip pasake mano draugas fizikas, perskaites shita knyga - nereikia perdaug isijaust, kad nenuvazhiuotu stogas, nes ish fizikos puses tai yra visai galimas dalykas.
Tikesimes, "Eridanas" ishleis ir daugiau idomiu autoriu, nes kol kas "Aukso fondu" galima vadint tik kokia 10% ju leidziamos serijos knygu. Bent jau ash norechiau perskaityt N. Stephenson'o "Snow Crash" ir "The Diamond Age".
Vien tai, kad skaitant knyga, reikia dar pakrutinti savo smegenis - bent jau man - ne trukumas...
Kam atrodo kitaip - skaitykite Konana. Tai jums tikrai nebus per sunku...
Tad dėl "Karantino" - ji rekomenduotina žmonėms, kurie mėgsta fantastiką su didele mokslo doze, rodos, taip aiškiai stengiausi pasakyti. T.y. ši knyga vargu ar patiks nuotykinės, fantasy, mistikos mėgėjams. O minimas nuobodulys - jis iš to, kad nesugebėjau ir negalėjau prisiversti įsigilinti iki galo į mokslinę pusę - trūksta žinių... Gal matematikas ar fizikas ten kaifuos (o gal keiksis, jeigu mokslinės idėjos - akivaizdžiai pseudo). Bet kuriuo atveju - rekomenduotina.
O ko cia gincijamasi - iki galo nesupratau... Knyga rekomenduoja "Eridanas"? O apzvalga, berods rase Justinas? Jis lyg ir ne Eridane dirba, ar as klystu?
Tad rekomenduoja vieni, savo nuomone issake kiti - normali diskusija :)
Tad prikaisioti apzvalgininkui, kad jis kazka primygtinai rekomenduoja - kvaila.
Atsiprasau uz tona, bet uzkala, kai komentuojama net neskaicius knygos ir keikiamos apzvalgos, vietoj to, kad patys imtu ir ka nors apzvelgtu,.
Todėl nesakau, kad Markeso "Patriarcho ruduo" man patiko (kur kas labiau patinka "pasakojimas apie gražuolę Erendirą ir jos bhjaurybę močiutę" (pavadinimas apytikslis), bet įspūdį paliko tokį gilų, kad rekomenduoju ją kaip kažką tokio gilaus, bjaurus ir originalaus...Na, bet užteks gal:) Įsivažiavau...
Nenoriu smerkti "Skaitytos" uz tai, kad si sias knygas apzvelgineja - visada idomu pasiskaityti atsiliepimus apie knyga, pries ja perkant, taciau manau, kad "Eridanas rekomenduoja" logo turetu buti dedamas tik prie isties to vertu egzemplioriu.
Beje, akmuo i "Skaitytos" darza - kiek "Eridano" isleistu knygu nuo "E. rekomenduoja" zenkliuko atsiradimo buvo apzvelgta jo nededant? :)
CITUOJU JUS : ""Eridane" dirba zmones, kurie puikiai supranta, kuri knyga verta demesio, o kuri - nelabai".
KAM LEISTI KNYGAS , KURIOS NET DEMESIO NEVERTOS, KAM GADINTI POPIERIU IR VERSTI ZMONES KNYGYNE SUKT GALVA "PIRKT - NEPIRKT"?
Uzsuku i si puslapi pasiskaityt apie knygas, o randu... sakykim, ne visai ta tema pribertu komentaru.
Kokie jus visi protingi, net pavydas ima. O kad bent ka nors is esmes apie knyga pasakytumet - tai visai grazu butu...
O ant Eridano ziauriai pykstu , kad nutrauke Chmielievskos detektyvu leidima ir panasu , kad nesiruosia atnaujinti.
Isties yra idomu ir naudinga, kad skaitytojas atejes cia gali suzinoti apie geriausias (galbut pries "Karantina" nieko geresnio nebuvo, let it be... :)) Eridano knygas. Taciau kiek Eridanas tu knygu teisleidzia? 4-6 per menesi? OK, is tu 6 jus rekomenduosite 1-2, kurios bus isties vertos demesio. Taciau uzsideje "Eridanas rekomenduoja" zenkliuka jus kaip ir atsisakote apzvelgineti "nevertas demesio" knygas. O kur man, paprastam skaitytojui, suzinoti apie jas jei ne SKAITYTOJE? :) Na, zinoma, neskaitant virseliu nuorasu Eridano tinklapyje.
"Karantinas" + C.Sagan "Demonu apsestas pasaulis" vercia susimastyti, kad gal butu neblogai pasidometi kvantine mechanika. Atrodo, tai paskutiniuju metu stebuklas, kurio niekas nesupranta. Skamba kaip issukis... Gal mest velniop teise ir stot i matematika?
pirmiausia, stok geriau į fiziką, kvantmechas - fizikos dalis, nors ir su geru matematiniu aparatu. Antriausia, tai toli gražu ne paskutinių metų, greičiau XX a. pradžios stebuklas, o nesuprastas dorai iki šiol. Beje, prie tavo minėtų knygų galiu pridėti "Laiko liniją".
Kadangi pastaruoju metu šios problemos gan aktualios (vadinamoji "kvantų teleportacija", kvantiniai kompai ir pan.), tai galima laukti ir daugiau kūrinių jų pagrindu. Kitas reikalas, kad ne visi autoriai pasivargina patys įsigilinti į tai ką rašo (man atrodo, net ir "Karantinas" ne be priekaištų, nors aš ir ne specas).
Siaip tikiuosi nepyxti - just kidding :)
klasikinėj mechanikoj naudojamasi koordinatės ir greičio sąvokomis, kurios mažoms dalelėms (tipo elektronams ir pan.) nepatogios. Čia galim kalbėti tik apie tikimybę dalelei būti tam tikroj vietoj ir t.t. Tuomet reikia funkcijos, kuri tai nusakytų. Tą funkciją, kurios modulio kvadratas yra lygus šiai tikimybei, pavadinam bangine funkcija. Jei sugebam nustatyti dalelės banginę funkciją, tai visada galim pasakyti, kokia yra konkrečios šios dalelės būsenos tikimybė. Klasikinėj mechanikoj dalelių trajektorijas galim rasti, pvz. iš II Niutono dėsnio, o kvantmeche atitinkamai randame bangines funkcijas spręsdami Šrėdingerio lygtį.
Apie uždarymą - nelabai informuotas, bet iš principo, jei aš išmatavau tarkim dalelės koordinatę, tai nebėra prasmės kalbėti apie (matavimo metu) buvusią tikimybę, kad dalelė bus kitoj vietoj. T.y., matavimo veiksmo metu būsenos funkcija tampa nebepriklausanti nuo koordinatės, susitraukia į tašką. Tai turbūt ir vadinama banginės funkcijos "uždarymu".
"Karantine" bangines funkcijos uzdarymas buvo skirtas pasirinkti vienai is tikimybiu, tegul ir labai mazai tiketinai, bet labiausiai pageidaujamai. Aisku, tai fantastika, t.y., taip nebuna.
O is kur tas pokstas, kad butent stebetojas uzdaro ta bangine funkcija?
Banginė f-ja kažkaip "užsidaro" - aišku iš stebėjimų. Viena pirmųjų minčių - ją uždaro sąveika su mūsų stebėjimo (matavimo) prietaisu, bet lieka neaišku, kodėl (ir kaip) BET KOKS prietaisas tą f-ją uždaro. Tada galima griebtis filosofijos-fantastikos-mistikos: vyksta sąveika su stebėtojo sąmone. Mistikos elementų čia daug - G.Eganas pvz., svarsto ar katė gali "uždaryti" banginę f-ją, plg. teologų samprotavimus ar gyvūnai turi sielą...
Su Šrėdingerio lygtim ne viskas taip paprasta, jei ją užrašysiu, niekas nepaaiškės, reiktų būt susipažinus bent su operatoriaus sąvoka ir matricinio skaičiavimo elementais. Tiesiog kai kuriais atvejais (nereliatyvistiniu ir t.t.) iš gana bendrų samprotavimų apie erdvės savybes ir dar kai kurių prielaidų galim užrašyti lygtį, kurią privalo tenkinti banginė f-ja. Kartais netgi galima ją išspręsti ir taip nustatyti banginės f-jos pavidalą - dalelės būsenų tankio pasiskirstymą - tai yra viską, ką mes galim "išpešti" iš kvantmechaninio aprašymo.
Nu, gal užganėdinau? Ar pradėt lygtis rašyt :) ?
Beje, please atkreipti dėmesį, kad mano nickas yra lt (LT mažosiomis), nepainiokit su IT - tai kitas žmogus.
Man vis dar neaisku, kaip ji uzsidaro. Kas butent jai atsitinka?
Įsivaizduok varpo pavidalo f-ją - tarkim y=exp(-x*x) - x ašyje koordinatė, o y ašis proporcinga tikimybės tankiui rasti dalelę toje koord. Kažkur per vidurį tikimybė didžiausia, kraštuose - nulis. Plotas po tokia kreive turi būti lygus 1, tipo jei dalelė egzistuoja, tai kur nors būtinai ją rasim. "Uždarytos" banginės f-jos vaizdas: visur nulis, vienam taške (tame, kur stebėjimu dalelę aptikom) - begalybė. Plotas po kreive vistiek lygus 1. Tokia f-ja vad. delta f-ja (bendram išsilavinimui). Taigi, "uždarymas" atitiktų banginės funkcijos begalinį siaurėjimą ir aukštėjimą, išlaikant plotą po kreive lygiu 1.
Tai matematiškai, o fizikinė prasmė - žr. Valdo komentarą.
Šiaip tai nėra taip lengvai suvokiama, mano aiškinime yra krūva netikslumų. Tik noriu pabrėžti, kad "užsidarymo" priežastis nėra aiški, čia jau SF dirvonai...
Aš bandau išsireikšt kiek galima paprasčiau, bet...
Kur aš kalbu apie varpo pavidalo f-ją (jos kreivę), tai turiu omeny vieną iš galimų "atidarytos" banginės f-jos pavidalų. Iš principo "atidaryta " banginė f-ja gali būti kuo įvairiausia - ribojimų nedaug. Tuo tarpu "uždaryta" - ji jau griežčiau nusakyta.
Kol dalelė nestebima, yra tikimybė ją rasti "ir ten, ir ten ir t.t.", o kai stebima - "čia ir niekur kitur". Atitinkamai turi pasikeisti ir ją aprašantis (jos būsenų tikimybes nusakantis) dydis - banginė f-ja.
Bet šiaip tai mes čia susirinkom ne kvantmecho vadovėlį aptarinėt...
Sorry uz durna galva :)
Jei "uzdarymas" ir "atidarymas" apskritai yra tik skirtingi uzrasymo budai, kuriuos sugalvojo "stebetojai", tai kuo cia detos daleles, kurios keliauja savais keliais bet kokiu atveju?
Taigi isvada pagal Krutulyte - vaziuojantis automobilis irgi neapibreziamas ir nerealus dalykas :)
Tavo klausimas ir buvo kazkoks keistas, cituoju: "...kuo cia detos kazkokios daleles..."
Ta as ir norejau issiaiskinti, kad dalele sau normaliai egzistuoja visa laika ir keliauja savo keliu nepriklausomai nuo stebetojo.
Tai, kad funkcija "uzsidaro" tokiu atveju tera matematikos reikalas.
Ai siaip jau risu su sia diskusija, o tai nukrypom i fizika vietoj kurinio aptarimo :)
Tiesiog kol neįsigilini, viskas skirstosi į dvi grupes: "tai paprasta" arba "nesąmonė".
Galiu tik pridėt, kad jūsų išvada apie stebėtojo įtakos nebuvimą - neteisinga. Tai parodyta ir teoriškai, ir eksperimentu...
"Karantinas" - jega!
Ir nesiginchykit su manim. :)
bet, mano nuomone, Greg Egan yra vienas is
geriausiu kietos SF rasytoju. "Quarantine" ir
"Permutation City" yra du puikus moksliniai
poziuriai i Visata, kvantine mechanika, ir
virtualia realybe ("Permutation City").
Yra detaliu, del kuriu sios knygos
nepasiekia mano asmeninio "superknygu" lygio,
bet siaip jau jos geresnes nei didziule dauguma
SF ir net hard SF.
Beje, kaip teisingai kazkas pastebejo, Eganas
sioje knygoje naudojasi ganetinai senais
kvantines fizikos rezultatais. Idomu, ka jis
parasytu remdamasis naujais kvantines
teleportacijos eksperimentais.
Tikrai nusivyliau.
Nesiulau skaityti paaugliams ,nes ima skaudeti galva,kai skaiciau pirma karta nepajegiau iveikti,perpratau tik kai skaiciau po poros metu antra karta .Rekomenduoju nors kazkiek ismanantiems fizika , juos turetu "uzvezti".Pasiilgau konano gal eridanas galetu isleisti koki nauja konano romana,pavyzdziui apie konana yra parases Richard.A.knaak,tad uzuot leidus tokias nesamones kaip diablo geriau isleistu geresni kurini,arba galetu isleisti ka nors terry pratchet:)
Tai dar palauk porą metelių ir DIABLAS patiks.
Na va, praejo 6 metai, as sia knyga dar karta skaiciau. Kaip ir pries tai, knyga vertinu per dvi prizmes - moksline - knyga stipri, tiek stipri, kad as, ne fizikas, labai sunkiai supratau. Filosofine linkme knyga nepasikeite, menkavertis egzictencializmas :)
DK, tai tavo problemos, jei tau nepatinka camus, sartras ar eganas ir t.t. Knyga nuo to netampa nei geresnė, nei blogesnė. Tai tavo paties problemos.