Kas yra tradicinė fantasy ? Na, tai pirmiausia raumeningas herojus, krūtinga blondinė (ir ten blondinės paprastai būna natūralios), ištikimas draugas, piktas drakonas, išprotėjęs magas, blogas valdovas, geras burtininkas - pagalbininkas. Kas yra netradicinė fantasy? Pvz.: drakonas nelabai piktas, valdovas - žmogiškas, o pagrindiniu herojumi gali būti kad ir… kalavijas?

O kuo kalavijas blogesnis už raumeningą žmonių veislės patiną, jeigu jis kalbasi su bendragenčiais, šypsosi ašmenimis, puošiasi skirtingomis makštimis, varinėja savo "priedėlius" (t.y. tuos padarus, kurie dažniausiai vadinami žmonėmis), asistuoja ginklėms. Iš tiesų - niekuo, bent jau taip pasirodo skaitant pirmuosius "Kalavijo kelio" puslapius, kurie mus nukelia į spalvingą ir margą rytietiškomis (bet ne musulmoniškomis) tradicijomis ir aprėdais blizgantį pasaulį, žvangantį nuo "spindinčiųjų" (taip save vadina kalavijai ir kiti ginklai) "pašnekesių" (taip vadinamos dvikovos). Tačiau pagrindinė pašnekesių taisyklė - šiukštu nesugadinti priedėlio, nes mokantį "šnekėtis" priedėlį išauginti sunku, o sugadinti lengva, na, o didžiausia nuodėmė - sulaužyti kitą spindintįjį, taip pasielgusio pašnekovo laukia didžiulė negarbė… Ir vis dėlto, kažkas atsitinka pašnekesių mieste, Kabire: vieną rytą randamas sugadintas priedėlis ir sulaužytas spindintysis, o artimiausio turnyro metu milžinas dvirankis No-dači be gailesčio nukerta ranką pašnekovo Dan Gjeno, pravarde Vienaragis, priedėliui… Neįtikėtina! To nebuvo jau aštuonis amžius - kas tie paslaptingi spindintieji, ištroškę priedėlių kraujo? Ar tai ne iš legendų sugrįžę žudikai - dulsvieji?

Bet štai "įjungiama kita kamera" ir ant sukruvintos turnyro žolės jau guli Čenas Ankoras iš Veisko Ankorų giminės, žvelgdamas tai į savo kalaviją, pravarde Vienaragis, tai į nukirstą ranką. Kaip išgyventi žmogui be rankos ten, kur rankų miklumas - didžiausia dovana? Nebent pasinaudoti juokdario Drudlo Muzdro pasiūlymu ir nusikaldinti geležinę, kuri leistų vėl laikyti kalaviją ir išsiaiškinti, kas tie paslaptingi žudikai, drumsčiantys taikų emiratą? Kalavijas ir žmogus kimba į Gordijaus mazgą...

H. L Oldie jau nuo pirmųjų juos išgarsinusių knygų pasižymėjo itin savitais pasauliais ir itin savotišku jų globalizmu ("Aštuntojo įsakymo posūniai (/cgi-bin/article.pl?page=8isakymas) ", tikriausiai, išimtis). Tačiau daugelio rašytojų sukurto pasaulio globalizmas paprastai neigiamai atsiliepia herojų žmogiškiesiems charakteriams, paprastai rašytojas užsižaidžia naujo pasaulio kūrimo galimybėmis ir visas pasineria į vietovardžius, būtybes, naujus dėsnius… Oldie taip nedaro. Tiksliau, jie tai daro, bet neužmiršta ir žmogiškosios pusės. Tačiau ir tai dar ne viskas - šalia naujo pasaulio, tikroviško veikėjo atsiranda ir gilus filosofinis - etinis posluoksnis. Šįsyk tai dilema, kada, kaip ir ar ginklas iš žudymo įrankio gali tapti meno įrankiu ir kaip pasikeistų pasaulis, jeigu ginklai (ir žmonės) užmirštų tikrąją savo paskirtį, ir, jeigu žvelgti dar giliau, ar įmanomą karą nugalėti menu.

Kūrinys žavi ne tik globalizmu, jis pritrenkia ir savo išbaigtumu. Retai būna knygų, kurias perskaičius kyla vos vienas su siužetu susijęs klausimas. Retai būna knygų, kuriose pripažįsti, kad nėra beveik nė vieno nereikalingo žodžio ar siužetinės linijos. Beveik viskas pamatuota, pasverta, išdailinta - tarsi poliruotas, spindintis, subalansuotas kalavijas. Vienintelis dalykas, kuo, mano manymu, autorius papiktnaudžiavo - tai siužeto posūkiai, ypač paskutiniuose puslapiuose.

Neabejotina, kad, norėdami parašyti tokią knygą, autoriai turėjo ilgai ir kruopščiai domėtis ginklais, kovos menais, rytietiškais papročiais (mano žiniomis, jie tai ir darė). Sunku net įsivaizduoti, kiek ten yra kovų menų ir ginklų detalių! Na, o kad daugiau suprastume apie knygoje minimus ginklus ir jų pavadinimus, pabaigoje yra iliustruotas šaltųjų ginklų žodynėlis.

Reziumuoju - neabejotinas, originalus fantasy šedevras, knyga rekomenduotina kiekvienam fantastikos ir kovos menų gerbėjui. Ne fantastai lai mąsto patys - ar nori ištrūkti iš savo pilko realybės ir niekingų žmogiškų aistrų pasaulėlio, ar likti ten ;-)

Fantasy šedevras