Visai neseniai užtikau šią knygą antikvariate. Nostalgiški paauglystės metų prisiminimai privertė nė kiek nesusimąstant pakloti niekingus keturis litus. Žingsniavau namo, glostydamas knygos, vyresnės už mane patį ketveriais metais, viršelį ir prisimindamas tuos autorius, kurių "nemarūs" kūriniai, užkoduoti fraze "vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams" - versdavo tankiau plakti romantikos išsiilgusią paauglio širdį. Tuomet nesusimąstydavau, o dabar keista - kodėl visose knygose buvo nurodoma, kokiame "mokykliniame" amžiuje ją skaityti? O ką daryti baigus mokyklą? Skaityti tik laikraščius?

Tačiau grįžkime prie mūsų avinų - t.y. autorių, kurių nuotykiniai kūriniai buvo pagrindinis naktipiečių patiekalas mano paauglystės metais. A.Diuma, Ž.Vernas, L.Busenaras, R.Sabatinis, R.L.Stivensonas... H.R.Hagardas. Ech... Žinoma, apie kokią nors ypatingą literatūrinę šių kūrinių vertę nėra ką pasakyti, tačiau... Tačiau vaikystė/paauglystė be tų knygų būtų buvus kažkokia... nepilnavertė?

Taigi, parsinešiau "Montesumos dukterį" ir nusprendžiau perskaityti dar sykį, taip sakant, prisiminti jaunystę... Tiesą sakant truputį bijojau. Bijojau nusivilti, sugadinti gerus prisiminimus... Nė velnio!

Hagardas šiam kūriniui pasiruošė ypatingai rimtai. Be pagrindinės, nuotykinės linijos - Tomo Vingfildo klajonės bei nuotykiai - čia atrandame ir istorinių faktų (kartais laisvokai traktuojamų, bet tiek jau to), ir pamąstymų apie religijos žiaurumą. Pats autorius netgi nesiryžta vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri religija žiauresnė - actekų, ant savo dievybių aukurų aukojančių belaisvius, ar katalikų, užmūrijančių vienuolyno sienoje "suklydusią" moteriškę ir jos kūdikį. Užmūrijančių gyvus...

Hagardas piešia tiems laikams nelabai populiarų Meksikos užkovojimo vaizdą - simpatijos vienareikšmiškai čiabuvių pusėje. Kiek juokinga, žinoma, stebėti, jog visus europiečių žiaurumus autorius priskiria ispanams, nepamiršdamas užsiminti, jog anglai - ne tokie...

Tačiau visus menkus trūkumėlius su kaupu atperka įtemptas, gerai suregztas siužetas, nelabai tikri, tačiau labai romantiški herojai kovojantys su visiškai neromantiškais priešais...

Vienu žodžiu - tikrai šauni knyga paaugliui. Na, ir dar suaugusiam, kurio širdyje tebegyvena vaikas, retsykiais trokštantis išgirsti gražią pasaką...

Apžvalgininko įvertinimas: tarp tokio žanro knygų 9.5